Penktadienio vakaras. Baigiu dienos ir savaitės darbus, lengviau atsikvepiu ir jau kurpiu planus: baigs prietelius dirbti, eisim pasivaikščioti, šuns paganyti, juk oras geras. Bet tyliu, nieko nesakau apie tuos planus….
Vos pradėjus vėsti orams užsimaniau ko nors tiršto ir kvapnaus… Šiek tiek aštraus, šiek tiek rūgštaus ir būtinai būtinai su kokosų pienu. Norėjosi jo sukuriamos šilkinės tekstūros, bet labai ryškaus…
Kai prieš gerą mėnesį ryte vedžiodama šunėką (ir uosdama iš kaimyninės kepyklėlės sklindančius aromatus) pagalvojau, kad būtų įdomu išsiaiškinti, kuri Klaipėdos kepyklėlė aprūpintų geriausiais pusryčiais, sumanymas rodėsi tiesiog puikus. Gi…
Pastebėjau, kad labai daug receptų iki šito tinklaraščio eina ilgai. Kaip per kokius kalnus ir dykumas. Kad ir šita žuvis. Išbandžiau – patiko, dar šį tą pataisiau… ir nuo žiemos…
Labai mėgstu filmus. Ir į kiną eiti, ir namie ant sofos išsidrėbus Netflix žiūrėti. Visokius žanrus mėgstu (ir siaubo filmus žiūrėčiau, jei tik prietelius sutiktų už rankos palaikyti), bet yra…
Vieną dieną, sukdama galvą, ką tokio greito pasigaminti pietums (darbingą dieną nesinorėjo ilgai gaišti prie puodų), prisiminiau kažkur spintelėje užkištą kuskusą. O, galvoju, tobula – kuskusas, varškės sūris, keli pomidorai…