Labai mėgstu filmus. Ir į kiną eiti, ir namie ant sofos išsidrėbus Netflix žiūrėti. Visokius žanrus mėgstu (ir siaubo filmus žiūrėčiau, jei tik prietelius sutiktų už rankos palaikyti), bet yra dvi temos, kurioms jaučiu silpnybę: šokiai/dainos ir, be abejo, maistas. Na, gražu man žiūrėti, kaip žmonės valgo, gamina, atranda, kaip taikosi prie valgiais nukrauto stalo. Maistas išties stebuklingas ir galingas dalykas.
Kadangi rudens vakarai ilgi, nusprendžiau pasidalinti savo mėgstamiausių filmų apie maistą penketuku. Visi jie meniniai – juk maisto dokumentika atskira tema. Visuose juose maistas – lyg atskiras veikėjas, padedantis megzti santykius arba atrasti savo pašaukimą. Stengiausi rinkti įvairių kraštų ir įvairių virtuvių filmus, kad nebūtų vien tik amerikiečiai valgo. Galbūt rasite, ko dar nematę, o gal užsimanysite savo mėgstamiausiais filmais pasidalinti? Juk iki šiltų ir šviesų vakarų dar oooooiiiii kiek laiko!
Pabaigoje bus ir bonusas tiems, kam vieno filmo negana, – pora smagių serialų.
Eat Drink Man Woman (1994)
Prieš paleisdamas į pasaulį tokius filmus kaip Pi gyvenimas ir Kuprotas kalnas, taivanietis režisierius Ang Lee sukūrė nuostabų melancholišką ir šiek tiek komišką filmą Eat Drink Man Woman. Filmas pasakoja apie vieną šeimą – prabangaus restorano šefą, pamažu prarandantį savo sugebėjimus, ir tris jo dukras. Visi jie skirtingi, panirę į savus gyvenimus, atradimus, džiaugsmus ir praradimus, bet susivienija susėdę prie bendro stalo. Tai kartų konflikto istorija, paskaninta gardžiais tradiciniais kinų patiekalais. Verta pažiūrėti, jei bent kiek įdomi Tolimųjų Rytų virtuvė. Beje, šefas Ah-fa Shih, paskolinęs savo rankas maisto gaminimo kadrams, iki šiol dirba viename Taivano restoranų Qingqing.
The Hundred Foot Journey / Šimto žingsnių kelionė (2014)
Švedo Lasse Hallstrom kūrinys apie virtuvių ir tradicijų konfliktą. Vienoje kelio pusėje – klasiškas prancūzų restoranas, vadovaujamas, kaip priklauso, susikausčiusios ponios, kurią vaidina ausį rėžiančiu prancūzišku akcentu apsiginklavusi Helen Mirren. Kitoje – triukšmingas ir gyvas indų restoranas. Filmas stereotipinis, o jo baigtis gana aiški, ypač turint omenyje, kad režisierius atsakingas už kadaise mano paauglišką širdį suvilgiusį Šokoladą (dar tais laikais, kai Johnny Depp buvo aktualus). Tame filme maistas irgi sujungia konfliktuojančias puses. Ir Šimto žingsnių kelionėje visi išmoksta darniai gyventi, atsipalaiduoti ir mėgautis maistu. Vis dėlto tai simpatiškas filmas tiems vakarams, kai nesinori per daug galvoti. Be to, indiškų patiekalų vaizdai tikrai įkvėps kulinariniams eksperimentams.
Chef / Virtuvė ant ratų (2014)
Jon Favreau sukūrė, režisavo ir pats atliko pagrindinį vaidmenį filme apie restorano šefą, vieną dieną supratusį, kad yra priverstas gaminti maistą, kuris jam nepatinka. Jis nusprendžia į viską spjauti, įsirengia virtuvę ant ratų ir su sūnumi keliauja iš naujo atrasti aistros maistui. Paprastas, nuoširdus ir gana įtraukiantis filmas apie tai, kad kartais svarbu grįžti prie pagrindų, o įkvėpimas užklumpa ir netikėtose vietose. Man patiko paprastas ir nuoširdus požiūris į gatvės maistą, į įkvėpimo ieškojimą. Be to, labai mėgstu filmus apie antrą galimybę, todėl sukramsnojau šitą kaip gerą kubietišką sumuštinį.
Como agua para chocolate / Kaip vanduo šokoladui (1992)
Kažkodėl anglakalbiai treileriai užsienio filmams (ypač seniems) be galo juokingi… Bet neišsigąskite – Como agua para chocolate, pastatytas pagal garsios meksikiečių rašytojos Laura Esquivel romaną, yra gražiai jausmingas filmas, pasakojantis apie uždraustą meilę. Pagrindinė veikėja, pasmerkta niekada neištekėti, jausmus mylimajam išreiškia gamindama maistą. Kokius jausmus į jį sudeda, tokiais užsikrečia valgantieji – nuo liūdesio iki geismo. Filme ryškus magiškojo realizmo elementas, o toji putpelių valgymo scena man iš galvos neišeina jau daug daug metų. Patiks, jei Marquez’ą rikiuojate tarp mėgstamiausių rašytojų ir nebijote šiek tiek muilooperiškų elementų.
The Trip to Italy / Kelionė į Italiją (2014)
2014-ieji buvo geri metai filmams apie maistą, ar ne? Tai britų filmas apie du aktorius, vaidinančius šiek tiek modifikuotas savęs versijas, keliaujančius per Italiją. Prieš šį filmą dar buvo pirmtakas The Trip, bet jo nebūtina pažiūrėti tam, kad suprastum, kas vyksta vyrams išsiruošus į Italiją. Visas filmas – tai tobulos atostogos. Du žmonės važiuoja, grožisi vaizdingu Italijos kraštovaizdžiu, valgo skanų maistą ir geria gerą vyną. Ko dar norėti? Pridėjus dar šiek tiek britiško humoro ir pamąstymų apie būties trapumą išeina visai neblogas filmas. Patiks dievinantiems Italiją ir žmonėms, iš anksto planuojantiems vasaros atostogas.
Bonus raundas: serialai!
Jei vakarai pasirodys besą labai ilgi, o tie keli filmai nenumalšins alkio, štai pora serialų, vienu metu įkvėpsiantys ir gaminti, ir keliauti!
Let’s Eat 1, 2 ir 3 (2013, 2015 ir 2018)
Taip, net trys sezonai visiškos maisto pornografijos, sukurtos Pietų Korėjoje. Siužetas nelabai ir svarbus, bet visa epopėja prasideda nuo išsiskyrusios moters, labai labai mėgstančios valgyti. Tas pomėgis ir nenoras (ar net baimė, nes viena kaimynė miršta valgydama) valgyti vienai ją suveda su dviem kaimynais ir prasideda tikras valgymo maratonas. Šita franšizė labai jusliška ir drauge edukuojanti apie įvairią ir įdomią Pietų Korėjos virtuvę, tos šalies papročius ir požiūrį į maistą. Man pats mieliausias pirmasis sezonas, nes jame nestigo charizmatiškų veikėjų, o ir pagrindinė veikėja labai patiko savo aistra maistui. Pirmas ir antras serialo sezonai yra Netflix.
Midnight Diner: Tokyo Stories (2016)
Pagal to paties pavadinimo mangą sukurtas japonų serialas. Kažkur siauroje Tokijaus gatvėje veikia užeiga, klientus priimanti nuo vidurnakčio iki ryto. Joje dirba paslaptingas vyriškis, galintis pagaminti viską, ko tik paprašo klientai. Kiekviena serija – vis kitas mini pasakojimas, kurio metu supažindinama su tam tikru patiekalu ir jį užsisakiusiu klientu. Žmonės keičiasi, bet nuolatiniai klientai vėl ir vėl grįžta, sukurdami jaukų mikrokosmosą. Tai šiltas, nuoširdus ir gydantis serialas apie maistą ir žmones – klystančius, bet besimokančius ir neprarandančius vilties. Jį taip pat galima pažiūrėti Netflix.