Seniai seniai šitame tinklaraštyje buvo nelabai vykęs paelijos su vištiena receptas. Tiksliau, kabėjo jis iki pat šios savaitės. Nebėra – užleido vietą šitai paelijai su krevetėmis. Ji skanesnė, dailesnė, šviežesnė. Ir istorija šito recepto keleriopa.
Nežinau, kaip būna jums, bet į mano gyvenimą nauji receptai labai dažnai ateina per keliones. Jei skaitote mano įrašų įžangas, tikriausiai tai jau pastebėjote. Mane įkvepia tai pusryčiai, tai pietūs, tai vakarienė, tai vietinė virtuvė, tai fusion patiekalai, tai dar kas… Tokį įkvėpimą labai vertinu, dėl jo keliauti man neišmatuojamai smagiau. Paelijos istorija prasidėjo gūdžiais 2008 m., kai abu su prieteliumi, baigę studijas universitete, leidomės į pirmą ilgesnę kelionę. Tikslas – Barselona. Per kelias svilinančiame karštyje praleistas dienas (su palmėmis, ak, kaip man patinka palmės!) daug visko priragavome, bet didžiausią įspūdį paliko paelija su jūrų gėrybėmis. Tą patiekalą grįžusi namo vis prisimindavau ir pagamindavau, po to pamiršau… Kol prieš porą metų mudvi su mama išsiruošėm žiemą pasišildyti į Kanarus. Pataikėme apsigyventi labai geroje vietoje, netoli buvusio žvejų kaimelio, kurio restoranų dar nebuvo užkariavę rusai. Ir viename jų valgėme nuostabią paeliją su šviežiomis jūrų gėrybėmis, užgerdamos vietiniu Kanarų vynu. Tas vakaras man priminė, kaip vis dėlto mėgstu paeliją. Ir vėl pradėjau ją gaminti namie. Tiesa, nedažnai, bet kaskart su dideliu užsidegimu.
Taigi, po ilgos ilgos įžangos – paelijos su krevetėmis receptas. Jį galite praturtinti ir kitomis jūrų gėrybėmis, jei tik pavyks gauti šviežių. Aš su šaldytomis gaminti labai nemėgstu, o savo Gargžduose šį kartą šviežių radau tik krevečių.
2 porcijoms reikės:
200 g šviežių krevečių su lukštu
1 raudonosios paprikos
1 skardinės smulkintų konservuotų pomidorų (arba 3 šviežių, nuplikytų, nuluptų ir susmulkintų)
žiupsnelio šafrano
500 ml daržovių sultinio
200 g paelijai skirtų ryžių (apvaliagrūdžių)
1 nedidelio svogūno
1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
druskos ir pipirų pagal skonį
alyvuogių aliejaus
poros šakelių petražolių
Paruošiame krevetes. Nugaroje prakerpame lukštą ir ištraukiame siūlą primenantį virškinimo traktą. Galvas taip pat galite nusukti, bet siūlau jas palikti ir nusukinėti tik valgant. Jos kartu su lukštais suteiks daugiau jūros aromato.
50 ml paruošto daržovių sultinio įpilame į atskirą indelį ir jame pamerkiame žiupsnelį šafrano.
Keptuvėje (žinoma, puristai tvirtins, kad reikia naudoti specialią keptuvę paelijai, bet aš nemėgstu apsikrauti daiktais, turinčiais tik vieną paskirtį) įkaitiname šaukštą kitą alyvuogių aliejaus. Sudedame krevetes ir vartydami pakepame 2–3 minutes. Išimame. Likusiame aliejuje, jau prisigėrusiame krevečių aromato, apkepiname smulkiai kapotą svogūną, praėjus minutei greta suberiame smulkintą raudonąją papriką. Kepame porą minučių, vis pamaišydami. Sukrečiame konservuotus (arba šviežius, jei sezonas) pomidorus, išmaišome, suberiame maltą saldžiąją papriką ir ryžius. Išmaišome, kad ryžiai tolygiai pasiskirstytų, užpilame sultiniu (įskaitant tą, kuriame mirko šafranas) ir sumažinę ugnį paliekame virti maždaug 15–20 min. (tikslus ryžių virimo laikas turėtų būti nurodytas ant pakuotės). Nereikia, kad ryžiai pervirtų ir sukristų, kruopos turėtų išvirti al dente.
Ryžiams išvirus vėl sudedame į keptuvę krevetes, apibarstome kapotomis petražolėmis ir patiekiame.
Geriausiai jūrų dvelksmą atsveria lašelis citrinos, užspaustos ant krevečių, bet šį kartą po ranka citrinos neturėjau, todėl nusprendžiau, kad gaivos įneš alus. Prie paelijos galite ragauti klasikinį vokišką kvietinį alų, bet aš šįsyk priderinau Barselonoje virtą La Bella Lola elį su kviečių salyklu. Šis alus pasižymi vasariška gaiva ir citrinomis dvelkiančiais apyniais, kurie puikiai atsveria jūrų gėrybes.
Išbandžiau, labai patiko. ☺️
Agne, džiaugiuosi! :)