Man vasara patinka ne dėl karščio. Man vasara patinka dėl sodo, daržo ir miško gėrybių. O šauniausia yra tai, kad dažnai tos gėrybės būna dykos. Nes tėvai, seneliai, tetos, draugai apipila visokiais šviežumynais ir liepia: vežkis tiktai. O aš, ta, kuriai patinka skaniai valgyti, ir vežuosi!
Vienas būtinų vasaros patiekalų yra voveraitės su šviežiomis bulvėmis. Jei kažkokiu nesuvokiamu būdu pražiopsau tas kvapnias vasariškas voveraites, viskas – vasara niekais nuėjo! Juokauju, žinoma, bet vasara be šio patiekalo – tai kaip pavasaris be smidrų.
Recepto kaip ir nebus – tai tiesiog šviežios bulvės su grybais pagal mane.
Šviežias bulvikes (kiek teikiamės įveikti) nuplaunu ir užkaičiu pasūdytame vandenyje. Voveraites nuvalau šepetėliu, nuskutu jų kotelius ir supjaustau stambokais gabalėliais. Įpusėjus virti bulvėms aš svieste pakepinu susmulkintą jauno svogūno roputę. Svogūnui pradėjus minkštėti sudedu grybus ir kaitinu tol, kol jie ima prakaituoti. Tada padruskinu ir pabarstau maltais baltaisiais pipirais. Grybams suminkštėjus sudedu svogūnų laiškus, dar šiek tiek patroškinu ir suverčiu kelis šaukštus grietinės. Prieš pat patiekdama įberiu krapų.
Pas mus ši marmalienė visada patiekiama su agurkais: šviežiais arba mažai raugintais. Pasaka! Tas voveraičių švelnumas, tas šviežių bulvyčių saldumas… Sunku sustoti!
Laaabai skanu iš tiesų. Aš šįmet jau kokius tris-keturis kart dariau voveraitės su bulvikėm. Tik naudoju ne grietinę, o grietinėlę :)
Tiesa, mano draugė mažai raugintus agurkus vadina šviežrūgėliais ir man tas terminas labai patinka :). Rekomenduoju…
Šviežrūgėliai – labai linksmas pavadinimas :)