Kepta višta pagal N. Lawson
Būna, kažkoks receptas kantriai laukia kažkur galvos kertelėje, kol pagaliau prisiruoši jį išmėginti. Tokia kepta višta laukė tikrai ilgai, kone metus. Nes paprasčiausiai neperku cielos vištos, vis tik filė, krūtinėlė, šlaunelės… Bet štai atėjo ir į mano kiemą šventė. Šaldiklyje atsirado vištytė. Teliko ją atitirpdyti, pasiraitoti rankoves ir imtis darbo. O jo tikrai nedaug, daugiau laukimo, kol toji vištytė bus iškepusi.
Net nežinau, ar verta rašyti kokį receptą. Pasistengsiu kuo aiškiau parašyti. Imame vištą, ištriname alyvuogių aliejumi (nereikia persistengti), druska ir juodaisiais pipirais (prieskoniai nebūtini, bet prideda savo). Tada imame pusę citrinos ir sukišame į vištą (aš pridėjau dar ir kelias rozmarino šakeles). O tada vištą kišame į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame. Nigellos knygoje radau ir kepimo laiko formulę: 30 min. 1 vištos kilogramui + 10 min. Man išėjo kiek daugiau nei 1.5 val.
Turiu pripažinti, kad šiek tiek bijojau rezultato. Augau šeimoje, kur keptą vištą valgydavome tikrai dažnai; tėtė sugebėdavo ją itin gardžiai paruošti, o tai neapsiėjo be daug česnako, druskos, prieskonių… Ir štai traukiu iš orkaitės vištą, kuri kepta taip minimaliai… Pradedu pjaustyti – baltutėlė mėsa neriasi nuo kaulų, švelniai dvelkia rozmarinu. Paragaujam – o taip! Tai yra tai. Tikra, skani vištiena. Neužmaskuoto švelnaus skonio. Skanumėlis… Belieka įsivaizduoti, kas pavyktų, jei būčiau kepusi tą išsvajotą laisvai augintą viščiuką. Teks išmėginti.
Šalia vištos patiekiau ir rekomenduotą garnyrą – keptus šalotus (tikrai nežinau, kaip juos pavadinti lietuviškai, o labai norisi…). Likus 50 min. iki vištos kepimo pabaigos, į tą pačią skardą sudėkite tuos svogūnėlius ir kepkite. O valgant juos pakanka peilio plokštuma išspausti į lėkštę. Labai skanu - švelni kreminė masė… Taip pat kepti tinka ir česnako skilteles.
Nuotrauka ne pati gražiausia – realybėje vištelė atrode apetitingiau apskrudusi.
Papildymas: Paklausiau kalbininkų, o šie nurodė tokį pavadinimą: válgomojo svogūno smulkùsis varietètas. Man per griozdiška, kalbos ekonomijos principas neveikia… Reikės sugalvoti sau naujadarą turbūt 
o tie šalotai, tai smailėjantys svogūnai??
Jurga, atrodo, kad taip
jei teisingai abi įsivaizduojame. Nežinau, kada, bet atsirado jie ir IKI, ir Maxima parduotuvėse (gal dar kur – nemačiau)… Atrodo taip: http://www.bonappetit.com/images/tips_tools_ingredients/ingredients/ttar_shallot_v.jpg.
lietuviškai šalotiniai svogūnai
)) bent jau taip girdėjau ne kartą sakant Liną jo laidoj ir dar kažkur:)
tiesa, dėl česnako, tai Kinijoje kai teko būti jie tuos česnakus skiltelėm suveria ant plonų plonų iešmelių ir kepa kaip ir mėsą ant laužo, mum buvo labai keista, kaip čia vienus tuos česnakus valgyt, bet skonis visai kitoks nei nekepto, net nepanašus į česnako, nėra nei to kvapo česnakų, nei aitraus skonio, verta pamėgint:) tinka kaip garnyras, nors kinai valgė vienus, pvz., prie alaus užkandėlė
Siga, taip, tikiu, kad su česnakais gerai gaunasi. Tas pats su šalotiniais svogūnais – jie aštrūs, o iškepti tokio malonaus skonio, švelnutėliai.. Tad kada ir česnakų pakepsiu, turėtų neblogai pavykti
O dėl termino dar užklausiu kalbininkų – parūpo man..