Ar slegia bekraštis švininis dangus? Ar peršalimas jau lipa ant kulnų? O gal lietus merkte merkia kelias dienas iš eilės… net galo nematyti? Jei taip, siūlau išsitraukti puodą, saujelę lęšių, žiupsnį prieskonių… ir išsivirti sriubą, idealiai tinkančią slogioms šaltoms dienoms. Tai vienas mėgstamiausių mano patiekalų, padėjusių pamėgti lęšius.
4 porcijoms reikės:
1–2 v. š. augalinio aliejaus
1 nedidelio svogūno
1 česnako skiltelės
200 g raudonųjų lęšių
3 v. š. ryžių
800 ml sultinio
1/2 a. š. maltos kalendros
1/2 a. š. maltų kuminų
1/4 a. š. grūstų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)
druskos pagal skonį
2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių
Puode įkaitintame aliejuje apkepinkite smulkintą svogūną ir česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštės, supilkite sultinį, užvirkite, sudėkite lęšius bei ryžius ir virkite ant nedidelės kaitros, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Tai turėtų nutikti per ~15 min. Kai viskas išvirs, sudėkite kuminus, kalendras, pipirus, jei pageidaujate, druską ir įspauskite citrinos sulčių. Gerai išmaišykite, supilstykite į dubenėlius ir patiekite. Ir voila!
Ši sriuba soti ir šildanti, tikra gėrybė šaltomis rudens ir žiemos popietėmis. Ji paprasta, neįmantri, bet gardi. Kaip tas nutrintas storas megztukas, su kuriuo į vakarėlį neisi, bet kai prireikia susisupti, pasijusti šiltai, jaukiai, patogiai, pirmiausia pagalvoji apie jį.
Ajurvedinis receptas toks. Brava. Beje apie sultinį pasakokit plačiau. Pvz “nuverdame šerno šonkaulių…” ;)
Aš, kukliai nudelbusi akis, sakau “išsiimame sultinio miltelius iš spintelės” :) Naudoju tokį – http://puodas.lt/marigold-organiskas-sultinys/, jau daugiau nei metus. Tikrą sultinį gal tik pora kartų viriau iš vištienos karkso. O dabar tai suvis gėda, nes galėčiau jautienos kaulais su šuniu dalintis ir tooookio sultinėlio išvirti, kad ach.. Bet va, atseit laiko nėra…