Kimči

Kimči – fermentuoti pekininiai kopūstai

Galbūt kažkada lankėtės korėjietiškame restorane (Vilniuje veikia Korean Taste) ir tarp visų vadinamųjų užkandžių (side dishes) pastebėjote įraudusio pekininio kopūsto gabalėlius? O gal žiūrėjote korėjietišką filmą arba serialą ir į akis krito tas pats įraudęs pekininis kopūstas? Tai vis kimči – užkandžių karalius, populiarus patiekalas Korėjoje. Jis valgomas ir su kepta mėsa, ir su ryžiais, ir su ramen makaronais. Jis gali būti kiek nori aštrus, kiek nori pikantiškas, kiek nori dvelkti jūra. Ir kimči nesunku pasigaminti namie net neturint smulkintų korėjietiškųs aitriųjų paprikų gochugaru.

Įvairių rūšių kimči gaminami atsižvelgiant į metų laiką. Aš paprastąjį pekininių kopūstų kimči darau šaltuoju metų laiku. Vyras taip jį pamėgo, kad jau baigiantis indeliui klausinėja: Kada vėl darysi? Procesas nėra sunkus, bet net nedidelei porcijai reikės paskirti pusdienį.

1 l kimči reikės:

1 vidutinio dydžio pekininio kopūsto
1 baltojo ridiko
3–4 svogūnėlių su laiškais
1/4 puodelio rupios druskos
5–6 susmulkintų česnako skiltelių
1 a. š. tarkuoto imbiero
2 v. š. raudonųjų paprikų griežinėlių (džiovintų)
iki 1 v. š. aitriosios paprikos miltelių
vandens
šiek tiek smulkintų jūržolių (nebūtinai)

Pekininį kopūstą nuplauname, jei reikia, nulupame viršutinius lapus, suketvirčiuojame (1), o tada susmulkiname 4–5 cm pločio gabalėliais (2). Siūlau per smulkiai nepjaustyti, nes kopūstas fermentuodamasis ir taip susitrauks. Sudedame kopūsto gabalėlius į didelį indą, suberiame druską (3) ir apsimovę pirštines gerai ją įmasažuojame, kol kopūstas ims minkštėti. Tada užpilame vandeniu (4), kad apsemtų, prislegiame ir paliekame 1–2 val.

Kimči

Kol kopūstas sūdosi, galima pažiūrėti filmą! Rinkitės: futuristinis Snowpiercer, istorinis The Face Reader arba klasika – Oldboy.

Praėjus porai valandų metas grįžti prie kimči. Gerai nuskalaukite kopūstą po tekančiu vandeniu ir palikite nuvarvėti 10–15 min. Per tą laiką baltąjį ridiką supjaustykite šiaudeliais, o svogūnėlius – 2 cm ilgio gabalėliais. Metas paruošti pastą. Nedideliame dubenėlyje sumaišykite česnaką, imbierą, raudonąsias ir aitriąsias paprikas. Jei nemėgstate labai aštriai, rekomenduoju pastarųjų dėti mažiau, ypač pirmą kartą. Įpilkite šlakelį vandens, kad išeitų pasta. Norėdama suteikti kimči šiek tiek jūros dvelksmo ir umami aš dedu žiupsnelį jūržolių (jų galima įsigyti parduotuvėse Aliejus), tačiau tai nėra būtina.

Nuvarvėjusį kopūstą šiek tiek nuspaudžiame, kad nebūtų labai vandeningas, sudedame į didelį dubenį, į kurį suberiame ridiką bei svogūnėlius ir sukrečiame pastą. Apsimauname pirštines (nebent norit, kad rankos visą dieną dvelktų kimči) ir gerai gerai išmaišome, išminkome, išmasažuojame.

Kimči

Tada sudedame kimči į stiklainį, gerai suspaudžiame, kad apsemtų skystis, ir paliekame kambario temperatūroje 3–5 dienas.

Kimči

Kimči galima valgyti ir šviežią, bet paraugintas jis būna daug sodresnis. Jei nežinote, kokio smarkumo kimči norėsite, tiesiog kiekvieną dieną vis paragaukite. Kai pasirodys pats tas, sudėkite į sandarų (kuo sandaresnį, antraip šaldytuve viskas viskas atsiduos kimči!) indą ir laikykite šaldytuve.

Kimči

Su kuo jį valgyti? Su viskuo! Mano vyrui taip patinka, kad prisideda jo ir prie keptų bulvių. Man skanu su kepta jautiena, ant garų virta vištiena arba tiesiog kaip pagardas prie virtų ryžių. Pastaba: kimči patinka ne visiems, tai tarsi riebus pelėsinis sūris arba marmitas, t. y., ne kiekvienam, bet kas mėgsta, tai mėgsta. Todėl jei smalsu, bet baisu, pirmą kartą darykite iš pusės kopūsto ir pusės ridiko.

 Receptas adaptuotas pagal The Kitchn ir kitus šaltinius.

10 comments

  • Aušra parašė:

    Kai vyras buvo darbo reikalais Pietų Korėjoje, lauktuvių užsiprašiau arbatos ir juokais kimči. Na, ir ką – parvežė. Pirko oro uoste, trijų rūšių. Gavau ypatingai supakuotas, su šaldomuoju geliu, kelių sluoksnių maišeliuose, bet vis tiek kvapas ėjo per visur. Esu lietuvė, taigi raugintų kopūstų esu visokių ragavusi: ir šviežesnių, ir perrūgusių, ir tokių nelabai aiškių… Tai didelio vargo su kimči nebuvo, suvalgiau viena visus, nes vyras griežtai atsisakė ir dar prisakė valgyti, kai jo nebus namie, nes jį vien nuo kvapo pykina;) Gaila, kad neįsidėmėjau pavadinimų, nes visi trys kimči buvo labai individualaus skonio, o vienų, tokių su jūros gėrybių gabaliukais, valgyti nė aš nebenorėčiau…
    Jūsų aprašytą kimči ruošimą perskaičiau su malonumu. Gaminti galėčiau, deja, tik vyrui išvykus į kitą labai tolimą kelionę ;))) Bet išsisaugau receptą – ačiū.

  • Ignė parašė:

    Aušra, dėkoju už komentarą, smagu rasti bendraminčių kimči mėgėjų :) taip, kimči kvapas nosį riečia ir iš indų, kuriuose jį laikau, neišsiplauna jokiomis priemonėmis, todėl beliko juos dedikuoti kimči. Šitas receptas pritaikytas Lietuvai (nes pas mus nėra korėjietiškos aitriųjų paprikų pastos) ir skonis tikriausiai skirsis nuo tų, kurių jums teko ragauti.

  • Lina parašė:

    Mums irgi labai patinka kimči, ačiū už rekomendaciją dėti jūros dumblių – tokio varianto dar nebuvau niekur užtikus. Dėl kvapo tai aš dedu ne į stiklainius, o į šaldymo maišelius su dvigubu užspaudimu. Regis šiek tiek labiau prilaiko (nors ne visiškai) kvapą ir “nesugadina” stiklainių. Ir šaltu metų laiku laikau ne šaldytuve, o balkone :)

  • Ignė parašė:

    Lina, užspaudžiami maišeliai – puiki mintis! Aš kimči jau paskyriau stiklainį, bet kitiems toks patarimas, manau, tikrai pravers :)

  • VD parašė:

    Pasidariau ir aš pagal jūsų receptą. Po keleto dienų ragausim. Atrodo labai viliojančiai. Tik pas mane ne tokie raudoni gavosi , nes pjausčiau aitriosios paprikos ankštis, o ne miltelius dėjau, bet gal nieko ?

  • Ignė parašė:

    Nieko, nieko – man irgi ne visada raudoni išeina, labai priklauso nuo paprikos. Naudojant korėjietiškus aitriųjų paprikų miltelius spalva apskritai būtų vau!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *