Ignės puodas

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo

50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio

vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.