Itališki bulvių kukulaičiai
Kurį laiką namuose buvo daug bulvių, kurių nebuvo kur sunaudoti. Tad šeštadienio pietums pasirinkau vegetarišką-itališką patiekalą — bulvių kukulaičius, arba kitaip gnocchi.
Reikės:
1 kg bulvių
250 g miltų
poros skiltelių česnako
fermentinio sūrio
aliejaus
druskos
Nuskustas ir nuplautas bulves dedame į puodą ir verdame. Išvirusias sugrūdame iki vientisos masės. Dėl menkos mano patirties liko nesutrintų bulvių gabalėlių.. Tad reikia nepatingėti ir kruopščiai trinti. Masę paliekame atvėsti. Įberiame druskos ir, po truputį berdami miltus, minkome tešlą. Pateiktas miltų kiekis gana santykinis, viskas priklauso nuo pačių bulvių miltingumo. Iš išminkytos tešlos formuojame volelius, juos supjaustome nedideliais gabalėliais. Gana smagi atrakcija — rėželių darymas šakutės dantukais. Skoniui tai įtakos jokios neturi, tiesiog šiaip smagu. Dar gaminant kukulaičius užkaičiame didelį puodą sūdyto vandens. Jam užvirus, leidžiame kukulaičius ir verdame tol, kol jie iškyla į paviršių. Išvirusius kukulaičius dedame į aliejumi išteptą kepimo skardą, apibarstome kapotais česnakais ir tarkuotu sūriu. Dedame į orkaitę kelioms minutėms. Išsilydžius sūriui, išimame ir valgome. Geriausia patiekti su kokia nors gaivia daržove, pvz., pomidorais.
Labiausiai man patiko tai, kad kukulaičiai išeina pigūs ir itin universalūs: pridėjus prieskonių ar pagaminus įmantresnį padažą, skonis iškart taps kitoks. Žodžiu, laisvė fantazijai.
Beje, kol gaminau kukulaičius, kambariokės šaldytuvo lentynoje užmačiau “Gnocchi di Patata”, lygiai tokius pat kukulaičius, tik parsivežtus iš Kroatijos. Manieji – naminiai, švieži – manau, šimtąsyk skanesni. Beje, idėja tingintiems kaskart virti tuos kukulaičius — vienu ypu pasidaryti jų daug daug, tada užšaldyti ir panorėjus greitai pasigaminti pietus.
Powered by ScribeFire.
