Mano virtuvėje bulvės užsistovi ilgai. Karbonadų ir kotletų negaminu, todėl ir virtų/ keptų bulvių neprisireikia. Taigi kai pagaliau nusibosta tas pusmaišis bulvių, kėpsąs kampe jau antrą mėnesį, pasiraitoju rankoves, traukiu miltus ir paminkiusi, pakočiojusi verdu bulvių kukulaičius, kitaip – gnocchi. Aš juos niokiais vadinu, skamba labai skaniai, tarytum pasičepsint sakytum.
4–6 porcijoms* reikės:
1 kg bulvių
~250 g miltų
druskos
Nuskustas ir nuplautas bulves dedame į puodą ir verdame. Išvirusias kruopščiai, nuoširdžiai sugrūdame iki vientisos masės. Ją paliekame atvėsti. Vėliau įberiame druskos ir, po truputį dėdami miltus, minkome vientisą tešlą. Pateiktas miltų kiekis gana santykinis, viskas priklauso nuo pačių bulvių miltingumo. Svarbu, kad gauta tešla būtų tvirta, bet ne biri; elastinga, bet ne lipni. Todėl patariu neskubėti, nesuversti visų miltų iš karto.
Iš išminkytos tešlos formuojame volelius, juos supjaustome nedideliais 1,5–2 cm pločio gabalėliais. Labai smagu ant gabalėlių šakutės danteliais įspausti rėželius. Skoniui tai neturi jokios įtakos, užtat kukulaičiams suteikia charakterio.
Dar gamindami kukulaičius užkaičiame didelį puodą sūdyto vandens. Jam užvirus leidžiame kukulaičius ir verdame tol, kol jie iškyla į paviršių. Tai trunka vos kelias minutes.
Išvirusius kukulaičius gardiname kaip tik panorėję. Kartais pagaminu kokį lengvą padažėlį, kartais užkepu orkaitėje su sūriu, o būna dienų, kai pakanka tik žiupsnelio tarkuoto parmezano. Žodžiu, laisvė fantazijai.
*Jei kukulaičių atlieka, juos galima užšaldyti kitam kartui.
