Būna – ateina metas, kai svetimas miestas tampa nebe toks svetimas, kai painus gatvių, skersgatvių ir alėjų tinklas darosi aiškesnis, kai kur nors atsidūręs žinai: pasuksiu už šito kampo ir išvysiu tas duris, tą kavinę, tą fontaną… Aš labai mėgstu tokias nušvitimo akimirkas. Kartais jos užklumpa gana anksti, kartais tam prireikia ne vienos viešnagės. Rygoje šis supratimas atėjo pamažu, užtat dabar senamiesčio (ir kai kurios priemiesčių) gatvės atrodo pažįstamos, nuzulintos mano batų, išfotografuotos, apaikčiotos. Ryga man – meilės miestas. Ne, pašėlusių savaitgalio eskapadų su vis kitu palydovu nerengiu. Į Rygą kaskart (jau dešimtus metus) sugrįžtu su tuo pačiu savo prieteliumi. Šiame dideliame mieste daug kas matyta, daug kas ragauta, todėl drįstu daryti tam tikras išvadas, aprašyti per ne vieną viešnagę susidariusius įspūdžius.
Apie maistą
Nebūkite naivūs – Ryga nėra pigus miestas. Ji taipogi nėra maža, todėl iki nusižiūrėto madingo restorano centriniame rajone gali tekti kulniuoti pusvalandį (arba gaudyti gana ilgai ir dažnai važinėjančius autobusus, troleibusus, tramvajus). Užtat Ryga yra skani ir soti. Ir įvairi. Čia rasite visko – nuo tinklinio „TGI Friday’s“, beje, tiekiančio pusėtinus kokteilius, iki skandinaviškos virtuvės vėjų įkvėpto koncepcinio „3 Naži“. Pastaraisiais metais Rygoje pridygo vegetariškų, veganiškų, eklektiškų, greito ir lėto maisto užkandinių – tik spėk rinktis! Žinoma, galite eiti paprastuoju keliu ir sukti į lietuviškiems skrandžiams pažįstamus „Čili pica“ arba „Charlie Pizza“, bet… kam?
Štai „Ķiploku krogs“ – tikrai originalus restoranas, kur beveik visi patiekalai (įskaitant desertus) gaminami su česnakais. Jų net į alų deda! Valgiaraštis vis atnaujinamas, todėl apsilankę po metelių kitų galėsite mėgautis kitokiais patiekalais. Kainos Rygos kontekste nėra didelės, porcijos gana dosnios ir viskas tikrai skanu, ypač jei myli česnakus. Jie restorane naudojami su meile, nepadauginant, bet ir nešykštint. Būtent iš „Ķiploku krogs“ parsivežiau varškės pyrago su česnaku idėją.
Negaliu nepaminėti ir puikios užkandinės „Fontaine Delisnack“. Kai pilvas urzgia, o kišenėj vos keli eurai – traukit į šitą skylę (šitai sakau su didžiausia pagarba) burgerių, keptų bulvyčių, picų ir kitokių variacijų greito maisto tema. Pasirinkimas nemažas, kainos įkandamos, porcijos derinamos (t. y. galima užsisakyti ir mažesnes). Išbandėme mėsainius – skanūs, su gerai iškepta mėsa – bet matėm, kad daug kas kremta tik bulvytes. „Fontaine“ sutiksi visokio plauko lankytojų: turistų, biurų tarnautojų, vaikų iš gretimos mokyklos. Aplinka įdomi, eklektiška, šiuolaikiška.
Dar viena vietelė pietums arba jaukiai vakarienei – žavus ir erdvus, paprastas, bet neprastas „Andalūzijas suns“. Kaip jie patys save vadina, demokratiškiausias restoranas Rygoje. Tai justi – daug įvairaus dydžio staliukų, erdvi terasa lauke, mandagūs, bet nesusikaustę padavėjai ir barmenai. Valgiaraštis vertas restorano, o aplinka nuteikia neformaliam pasisėdėjimui su bokalu alaus ar taure vyno. Beje, jų porcijos antžmogiškos. Nueikite paruošę skrandžius, nes šitas šuo maisto negaili.
Dar noriu papasakoti apie labai gerą ir įdomią vietelę – „De Commerce Gastro Pub 1871“. Prie pavadinimo prisikabinsiu vėliau, o dabar noriu šį jaukų viešbučio restoraną karštai rekomenduoti visiems, mėgstantiems belgišką virtuvę. Taip, restorano vieta nenuteikia labai smagiai (beveik tiesiai priešais Rygos autobusų stotį), bet neužrieskite nosies! Čia labai jauku, o patiekalai pagaminti puikiai! Vienintelis nusivylimas – prie midijų patiektos bulvytės, kurioms meilės, atrodo, pritrūko. Bet kitka: lašišos tartaras, žuvienė, pačios midijos, – buvo paruošta labai gerai! Padavėjai dėmesingi ir mandagūs, bet neįkyrūs. Net virtuvės darbuotojai, baigę pamainą, praeidami vis šypsojosi ir akį merkė. O prisikabinsiu tai prie žodžių „gastro pub“: tai turėtų būti maitinimo įstaiga, tiekianti aukštos klasės maistą ir aukštos klasės alų. Jiems su gastro viskas labai gerai, o va iki pub dar labai daug trūksta.
Apie alų
Kadaise kelionė į Rygą reikšdavo pilną kuprinę (arba tašę) alaus. Nes Rygoje būdavo to, ko nebūdavo Lietuvoje – iš Škotijos, Danijos, Belgijos importuotų alų. Rašau kadaise, nes dabar ir Lietuvoje šio to atsirado, o Rygoje buvę taškai užsidarė. Net labai mėgtas „S. Brevinga alus bars“ virto alaus ir viskio baru (kas nėra blogai) ir smarkiai apkarpė pilstomų ir buteliuotų alų pasiūlą. Šiaip ar taip rekomenduoju ten apsilankyti vien dėl smagios atmosferos, tikimybės išgerti latviško craft alaus ir didžiulio viskio pasirinkimo. Dar viena stotelė – „Ala Pagrabs“, užeiga su liaudiškais motyvais. Čia galima išgirsti užvedančios latviškos muzikos, paragauti latviško alaus ir pasižiūrėti, kaip linksminasi visi: turistai, atkomandiruoti verslininkai ir, žinoma, rygiečiai. Jei norisi įdomiau ir kosmopolitiškiau, galite nukrypuoti (mes vėlyvą vakarą jau tikrai krypavome) į barą „Garāža“. Tikros automobilių sėdynės, įdomūs užkandžiai, o ir publika jau šiek tiek kitokia nei ankstesniuose – auksinis Rygos ir Latvijos jaunimas.
Kad ir kiek kartų grįžčiau į Rygą, širdis kiekvieną sykį spurda – matyt, mano sielos ir to miesto sielos virpesiai sutampa. Ten gera ir jauku ir šaltą viduržiemį, ir vidurvasario įkarštyje, todėl belieka parašyti: jei dar ten nebuvote arba buvote labai seniai, nuvykite! Ryga kiekvienam turi ką pasiūlyti. O jei dar gyvenate Lietuvos šiaurėje, išvis jokių atsikalbinėjimų! Pora valandų – ir jūs jau ten; pasivaikštote dienelę – ir atgalios į šiltus namučius.