Tokį paprastą, bet labai suintrigavusį receptą radau sename angliškame reklaminiame žurnalėlyje. Jis buvo priskirtas rubrikai “eating out”. Na, taip, picos pyragas tobulai tinka iškylos patiekalui. Bet ne menkiau jis tinka ir sotiems pietums namuose ar darbe.

Reikės (~20 cm skersmens pyragui):
500 g šviežių špinatų;
200 g varškės (geriau riebesnės);
50 g tarkuoto parmezano;
1 svogūno;
poros šaukštų alyvuogių aliejaus;
pusės indelio saulėje džiovintų pomidorų;
maltų juodųjų ir baltųjų pipirų
Tešlai: mielių; cukraus; kiaušinių; pieno; miltų; druskos;

(Tešlai tikslių proporcijų tyčia nerašiau – tiesiog ją ruošdama nematavau, dėjau iš akies, kad išeitų pakankamai tampri tešla)

Taigi paruošiame mielinę tešlą ir paliekame porai valandų pakilti. Įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame apkepiname svogūnus. Jiems apskrudus, išimame ir į keptuvę sudedame špinatus (nepjaustytus, nupjautus). Jei keptuvė nelabai didelė, geriau špinatus dėti porcijomis). Kiek paminkštėjusius špinatus atvėsiname ir susmulkiname peiliu. Tada sumaišome su svogūnais ir papipiriname. Varškę sumaišome su parmezanu ir maltais baltaisiais pipirais. Džiovintus pomidorus paprasčiausiai susmulkiname.
Visi trys įdaro sluoksniai:

Iškočiojame dalį mielinės tešlos. Lakštą klojame į miltuotą kepimo skardą ir vieną ant kito dedame įdarus: špinatus, varškę ir pomidorus. Pati pasigailėjau, kad paruošiau per mažai špinatų…

Tada iškočiojame dar vieną lakštą, jį dedame ant viršaus ir gražiai užlenkiame kraštą. Visą pyragą aptepame pienu ir kepame orkaitėje, kol dailiai apskrunda.

Mmmm.. gardumėlis. Viskas gana gerai derėjo, tik gal džiovinti pomidorai kiek dominavo. Vis dėlto buvo tikrai skanu. Ir visai paprasta. O tingintiems/nespėjantiems patariu naudoti picos pagrindo mišinį.