Ką daryti, jei vieną rytą pabundi svajodamas apie purias, kvepiančias sviestines bandeles su cinamonu? Žinoma, imti ir jų išsikepti! Toji svajonė, atvedusi iki šio recepto, gimė gana netikėtai. Kažkada jau esu minėjusi, kad saldžių mielinių bandelių (na, bulkučių) nelabai mėgstu. Daug labiau mane vilioja pikantiški sluoksniuotos tešlos kepiniai. Bet va užsimaniau mielinių bandelių su cinamonu. Ir būtinai sviestinių, purių, burnoje tirpstančių! Dar geriau – su grietinėlės ir kreminio sūrio kepure! Na, tokių dekadentiškų, kad net širdis apsaltų. Kad vienos pakaktų visai dienai.
Iš dalies šitą svajonę pati to nežinodama pagimdė viena Taivane gyvenanti tinklaraštininkė. Prieš kelionę į Aziją Instagrame pradėjau sekti daug tenykščių maisto tinklaraštininkų – kad žinočiau, kur verta nueiti. Jau grįžusi iš kelionės pastebėjau, kad viena pradėjo masiškai kepti bandeles su cinamonu. Tokias purias, minkštutes ir labai daug pagyrų sulaukusias. Tuo metu tokių skanėstų aš sau neleisdavau. Nes gliutenas, nes laktozė, nes nuodėmė! Bet atradusi intuityvų valgymą pradėjau šių įsitikinimų kratytis. Ir vieną dieną užsisvajojau apie tokias bandeles. Tai tikras gliuteno nevartojančių ir laktozės netoleruojančių ir cukrų metusių žmonių košmaras. O gal kaip tik – svajonė? Kad ir kaip bebūtų, tie, kurie dar neuždraudė sau visko, sukluskit. Pasidalinsiu receptu bandelių, kurias šiais laikais valgyti būtų labai nemadinga.
P. S. Nepaisant šiokio tokio sarkazmo, man vis dėlto rūpi subalansuota mityba. Todėl netrukus pažadu receptą, tinkantį ir nevartojantiems laktozės, ir vengiantiems glitimo.
12 bandelių reikės:
Tešlai:
200 ml šilto pieno
60 g cukraus
40 g šviežių mielių
2 kambario temperatūros kiaušinių
75 g sviesto (lydyto)
500 g kvietinių miltų (+ minkyti, kočioti)
1 a. š. druskos
Įdarui:
115 g minkšto sviesto
100 g rudojo cukraus
2 v. š. cinamono
saujos smulkiai kapotų karijų riešutų
Kremui:
125 g kreminio sūrio (pvz. Filadelfijos)
100 g cukraus pudros
200 ml plaktos grietinėlės
Prikaistuvyje pašildykite pieną. Jis turi būti nei per karštas, nei per šaltas, o kūno temperatūros – t. y. įkišus pirštą turėtų nieko nesijausti. Mieles sumaišykite su cukrumi ir užpilkite šiltu pienu. Išmaišykite iki vientisos masės ir palikite kelias minutes, kol mielės parodys gyvybės ženklus (paviršiuje pasirodys burbuliukai). Per tą laiką išlydykite sviestą (neperkaitinkite, jis taip pat turi būti tiesiog šiltas).
Į mielių masę supilkite lydytą sviestą, įmuškite kiaušinius, įberkite druską ir viską gerai išmaišykite. Pamažu berkite miltus. Patariu jų pasisverti ~450 g. Kai tešla atšoks nuo indo sienelių, krėskite ją ant miltais pabarstyto stalviršio ir minkykite apie 10 min. Jei reikia, įminkykite daugiau miltų. Mūsų tikslas – minkšta, elastinga tešla, kuri palietus dar šiek tiek limpa, bet neprikimba prie piršto. Tikrai pajusite tą akimirką – viskas, miltų gana. Gali būti, kad sudėsite daugiau nei 500 g miltų, viskas priklauso nuo oro drėgnumo, kiaušinių didumo ir pačių miltų. Todėl kliaukitės pirštais ir akimis!
Paruoštą tešlą įdėkite į švarų dubenį, uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir palikite šiltoje vietoje, kol iškils ir išsipūs dvigubai. Na, sakykim, turite 40 min. laisvo laiko. Per jį galite pasiruošti įdarą.
Įdarui minkštą sviestą išsukite su ruduoju cukrumi ir cinamonu iki vientisos masės. Karijų riešutus smulkiai sukapokite.
Iškilusią tešlą išverskite ant miltais pabarstyto stalviršio. Pasiruoškite kočėlą. Iš tešlos formuokite didžiulį stačiakampį, kurio ilgesnioji kraštinė būtų lygiagreti stalo kraštui. Aš asmeniškai nesistengiu padaryti geometriškai tikslaus stačiakampio, bet faktas: kuo lygesnis bus tešlos lakštas, tuo lengviau bus susukti, tuo tolygiau bus pasiskirstęs įdaras galutinėse bandelėse.
Ant tešlos tolygiai paskirstykite įdarą. Patirtis byloja, kad tam patogiausia naudoti medinį peiliuką sviestui tepti, bet tinka ir kokia nors silikoninė mentelė. Ant sviesto, cukraus ir cinamono masės tolygiai užbarstykite riešutus ir pradėkite sukti. Užlenkite trumpąjį kraštą ir tolygiai sukite tešlą, kol išeis drūtokas vyniotinis. Jei sunku, pasitelkite dilbį – bus lengviau kontroliuoti tešlą. Gautą vyniotinį galite dar paformuoti rankomis, kad jis būtų tolygaus storio. Tačiau patys galiukai vis tiek bus liūdnoki – nieko tokio, kartais reikia ir mažų bandelių!
Pasiruoškite gilią kepimo formą ir ištepkite sviestu. Metas pjaustyti bandeles. Tam reikės siūlo. Vienas iš šaltinių rekomendavo naudoti dantų siūlą, bet man mintis apie tą mėtinį aromatą kažkaip nepatiko, todėl naudojau patį paprasčiausią siūlą. Na, žinot, iš tų kur nežinia kada namuose atsirado, bet yra nuo neatmenamų laikų, nes tas ritinėlis taip lengvai nesusinaudoja, jei per metus tik keturis kartus sagas siuvi.
Žodžiu, atsikerpate siūlo galą, atmatuojate vyniotinio vidurį, pakišate siūlą po apačia, o už galų traukiate ir perkeičiate, kol persipjauna. Taip bandelių sluoksniai nesusiploja, išlieka aiškūs ir gražūs ir tolygūs. Taip keliaujate toliau – atminkite, kad iš viso turi išeiti 12 bandelių. Jei žodinės instrukcijos neaiškios, apačioje rasite nuorodą į vaizdo įrašą, kuriame viskas labai aiškiai pavaizduota!
Gautas bandeles sudėkite į kepimo indą palikdami tarpus, uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir pailikite 20 min. Per tą laiką įkaitinkite orkaitę iki 175 °C.
Bandelėms pasipūtus šaukite kepimo formą į orkaitę ir kepkite 25–30 min., kol bandelės dar labiau išpamps ir gražiai gražiai paruduos. Iškepusias bandeles ištraukite lauk.
Kol bandelės truputį vėsta, išplakite grietinėlę iki standžių putų. Kreminį sūrį sumaišykite su cukraus pudra. Į gautą masę po truputį dėkite plaktą grietinėlę, kol išeis purus ir salsvas kremas.
Bandeles valgykite dar šiltas su kremu. Galite kremo negaminti – bandelės su cinamonu skanios ir be jo, ypač ką tik iš orkaitės. Šviežutės, minkštutės, purutės. Mano galva, cukraus jose nei per daug, nei per mažai, bet jūs, bent sykį išbandę, galite koreguoti į vieną arba kitą pusę. Tokios bandelės su cinamonu puikiai tinka pusryčiams arba prie popiečio arbatos.
Beje, jei norite šviežių bandelių pusryčiams, viską pasiruoškite iš vakaro: iškildinkite tešlą, pagaminkite įdarą, suformuokite bandeles ir sudėkite jas į sviestu išteptą kepimo formą. Ją uždenkite ir laikykite šaldytuve per naktį. Ryte pakaks ištraukti, palaikyti kambario temperatūroje, kol orkaitė įkais, ir kepti.
Tokios tad dekadentiškos bandelės su cinamonu. Nuostabios, kvapios, neapsakomai purios. Mmm!
Receptas įkvėptas tinklaraščio Tastes of Lizzy T; gaminimo gudrybės pasiskolintos iš Tasty.