Karių būna visokių: indiškų, pakistanietiškų, japoniškų, vietnamietiškų, tailandietiškų… Šįkart pakalbėkim apie pastaruosius, kuriuose salsvumo genamas aštrumas veja rūgštumą. Su kiekvienu kąsniu atsiveria vis kitas skonis, kol galva galiausiai apsisuka, o lūpos, nudegintos aitriosios paprikos, prataria: Ar yra pakartot? Iš pažiūros šis karis su vištiena paprastas kaip dukart du, bet džiaugsmo suteikia kaip išspręsta diferencialinė lygtis užkietėjusiam matematikui.
2 porcijoms reikės:
300 g vištienos
8 virtų tigrinių krevečių
400 ml kokosų pieno
kelių kalendrų šakelių
1 aitriosios paprikos
1 v. š. kario pastos
1 v. š. kokosų arba alyvuogių aliejaus
šlakelio žaliosios citrinos sulčių
Vištieną supjaustome gabalėliais, o krevetes nulupame. Susmulkiname nuplautą aitriąją papriką ir sukapojame kelias šakeles kalendrų. Troškintuve įkaitiname aliejų (kokosų aliejus įkais greičiau) ir jame vis maišydami apkepiname vištieną. Mėsą išimame, o likusiame aliejuje pakaitiname aitriąją papriką ir kario pastą. 1 valgomojo šaukšto turėtų pakakti ryškiam aštrumui; jei mėgstate ne taip aštriai, dėkite mažiau kario. Kai karis pašyla, o aitriosios paprikos gabalėliai suminkštėja, į troškintuvą vėl sudedame mėsą, gerai išmaišome, kad vištiena pasidengtų kariu, ir užpilame kokosų pienu. Šiam užvirus suberiame pusę kalendrų lapelių, išmaišome, sumažiname ugnį ir troškiname viską maždaug 10–12 min. Troškinys per tiek laiko turėtų sutirštėti, o kokosų pieno salsvumą turėtų išstumti kario aitrumas. Likus minutei iki virimo laiko pabaigos įmaišome virtas krevetes. Išjungę ugnį karį pagardiname likusiomis kalendromis ir žaliųjų citrinų sultimis pagal skonį. Pastarąsias įpratau naudoti vis nerasdama citrinžolių ir toji lengva rūgštelė man labai patiko.
Karį patiekiame su virtais ryžiais. Šitas troškinys toks įvairiapusiškas, kad vis jo neatsiganėdinu. Ir aštrus, ir rūgštokas, ir salsvas, ir kreminis. Jis ir degina, ir vilgo gomurį – tikra skonių ir pojūčių audra. Kai lieka vos keli šaukštai skystimo, sumaišau jį su virtais ryžiais ir pasimėgaudama kone išlaižau dubenėlį – taip būna skanu!
Receptas įkvėptas knygos „Azijos virtuvė“.