Kai prieš ketverius metus krausčiausi iš Vilniaus (ir dar metus kitus po to), draugai ir pažįstami vis klausinėdavo, ar nepasiilgstu to miesto. Visada atsakydavau neigiamai. Tą menkutę nostalgiją, kuri kartais sukyla, sėkmingai numalšina trumpi savaitgaliniai apsilankymai (dažnai susiję su maistu ir/arba alumi). Su visais klumščiais keliaudama į kitą Lietuvos galą liūdėjau tik dėl to, kad neteksiu mėgstamiausių vietų nueiti pavalgyti. Taip, juokinga dėl tokio dalyko krimstis, bet aš žmogus, linkęs maistą iškelti ant pjedestalo. Viena vietų, kurių supratau besiilgėsianti, buvo Rene. Tą restoraną pamėgau dėl neformalios aplinkos, gero maisto ir puikaus belgiško alaus. Todėl kai pernai (pavasarį, berods) pasklido kalbos, kad Klaipėdoje atsidarys antras Rene, mano širdis uždainavo. Austradieniai, aš ateinuuuu!.. Ir jei pirmosiomis veiklos savaitėmis restoranui sekėsi labai gerai, tą įstaigą greitai nokautavo vienas kitas prastesnis atsiliepimas žmonių, nežinančių, kaip turi būti iškepta anties krūtinėlė, ar kaip iš tikrųjų atrodo katilas midijų. Ir įsibėgėjęs restoranas buvo priverstas metus pūškuoti, kažkaip bandydamas klaipėdiečius įtikinti, kad belgiška virtuvė verta dėmesio.
Iš šono žvelgiant atrodo, kad dabar Rene sekasi šiek tiek geriau. Nepaisant to prisėdau prie labai ilgai brendusio įrašo – užtariamojo žodžio šitam Klaipėdos restoranui. Kodėl? Nes man ta vieta patinka. Manau ir tikiu, kad ji verta vietinių ir atvykėlių dėmesio. Tai restoranas, kuriame aš, vyno nebegerianti klientė, galiu drąsiai užsisakinėti gerą ir įdomų alų, nesijaudama kaip mužikė. Ačiū jiems už tai. O alaus jie turi tikrai ypatingo – užsukit ir įsitikinsit.
O dabar apie tai, kam ir skirtas šitas tinklaraštis, – apie maistą. Šiaip jau vengiu asmenines ir progines vakarienes naudoti tokiems įrašams, bet nebenorėjau laukti. Taigi, vakarieniavome keturiese. Pasidalijome du užkandžius ir visi paragavome keturių skirtingų pagrindinių patiekalų. Bet apie viską iš eilės.
Pirmosios ant stalo atkeliavo krevetės ir užkeptos sraigės. Pastarosios buvo geros, ne per sūrios, kaip kartais mėgsta padaryti lietuviai, ir ne per riebios. Krevetės šauniai iškeptos, labai sultingos ir patiektos su smagiai šventvagiškomis ostijomis, bet prašyti daugiau nei 6 eurų už keturias nedideles krevetes yra truputį akiplėšiška, kad ir kokios gardžios jos bebūtų.
Laiko išbandymus atlaikęs užkeptas triušis (net nebežinau, kiek tokių porcijų esu sudorojusi vilniškiame padalinyje) kaip visada buvo skanus. Nei pridursi, nei atimsi – tiesiog labai geras patiekalas. Ir labai sotus. Po tokio dydžio porcijos kaip ir tampa aišku, kodėl užkandžiai tokie skrumnūs – priešingu atveju netilptų nė pusė to triušio gabalo.
O štai belgiškos žuvienės waterzooi per visą savo karjerą Rene nebuvau nė karto ragavusi. Ir be reikalo! Kreminė, nuostabaus pikantiško skonio, gausi daržovių, su švelniomis jūrų gėrybėmis. O kur dar tas visą reikalą karūnavęs vėžys! Puiku, tiesiog puiku.
Elniena, valgiaraštyje pažymėta kaip naujiena, buvo minkšta, sultinga, gerai iškepta. Patiekta su bulvių apkepu ji tirpte tirpo burnoje, užliedama gomurį eglišakių, kuriuose buvo marinuota, aromatu. Įdomus skonių derinys – tikras rudeninis miškas lėkštėje.
Ir galiausiai priėjome prie mano pasirinkto patiekalo – midijų kongietiškai su aitriosiomis paprikomis, citrinžolėmis ir kalendromis. Prisipažinsiu, buvo sunku išsirinkti, galva susisuko besvarstant ir pasirinkau paprasčiausią variantą, kuris tą vakarą, deja, pasirodė prasčiausias. Nežinia, ar smulkios midijos, ar kažkoks liapsusas begaminant, bet sultinys buvo prėskokas (o aš šiaip jau mėgstu subtilius skonius). Tiesiog kažkas buvo ne taip. Aštrumo lygis, kita vertus, pats tas – tokia maloni nuolat burnoje tvyranti šiluma. Greta patiektos bulvytės buvo dieviškos, o naminis majonezas kokybiškas ir labai skanus. Šie du dalykai patiekalo neišpirko, bet padėjo pasijusti geriau.
Visus patiekalus nuplovė puikusis belgiškas alus, o palydėjo nepriekaištingas padavėjos Dovilės aptarnavimas.
Eikit į Rene, klaipėdiečiai. Rimtai. Ypač jei dar nė karto nebuvote. Tikėtina, kad ritualinis jų žaidimas su klientais ir galimybė peckioti ant stalo jums patiks. Turėtų patikti ir maistas, jei tik žinosit, kad anties krūtinėlė neturi būti iškepta iki sprangumo.