Pastabiausi tikriausiai jau atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais šitame puslapyje pagausėjo korėjietiškų ir japoniškų receptų. Šitos virtuvės man jau senokai patiko, todėl natūralu, kad dažniau pradėjome valgyti korėjietiškus ir japoniškus patiekalus. Dažniausiai jie nesunkiai pagaminami, lengvi, maistingi ir gana sveiki. Ta mano meilė ir aistra neliko nepastebėta – vieną dieną sulaukiau pasiūlymo… parašyti knygą! Ir taip per ilgus kančių, euforijos ir kartais visiškos nevilties mėnesius gimė išmylėta, iščiūčiuota receptų knyga “Rytų Azijos virtuvė”! Po kelių savaičių ji pasirodys prekyboje, o kol kas galima teikti išankstinius užsakymus čia.

rytų azijos virtuvė

Kodėl į vieną leidinį tilpo dvi virtuvės? Todėl, kad didelis dėmesys jame skiriamas marinuotiems ir raugintiems produktams: korėjietiškam kimči, japoniškiems tsukemono. Tai puikus būdas sunaudoti daržoves ir papildyti patiekalus skonio niuansais. O greta jų vietos, žinoma, rado ir klasikinių korėjietiškų ir japoniškų patiekalų receptai – nuo bibimbap (korėjietiški ryžiai su daržovėmis) iki ramenų. Rinkdama ir tobulindama receptus siekiau, kad knyga kuo geriau atskleistų šių dviejų skirtingų virtuvių veidus, kad viskas būtų kuo autentiškiau, bet kartu… prieinama lietuviams. Knygoje nėra receptų, reikalaujančių labai sunkiai gaunamų ingredientų. Didžiąją dalį receptų bandžiau neiškeldama kojos iš Gargždų! Žinoma, tai reiškia, kad šį tą teko aukoti, paprastinti ar net sukurti iš nieko, bet labai norėjau, kad net nedideliame mieste gyvenantys žmonės galėtų išbandyti knygos receptus ir pamilti Rytų Azijos virtuvę.

Be receptų, knygoje rasite ir patarimų, kultūrinių pastebėjimų, net paaiškinimą, kaip tinkamai virti ryžius! Sužinosite, kuo udon makaronai skiriasi nuo ramenų, ir ką galima nuveikti su ryžių actu. Tai knyga, skirta pradinukams, bet tikiuosi, kad ir pažengėliai ras naudingos informacijos.

rytų azijos virtuvė

Mano prietelius tapo geriausiu fotomodeliu; čia jis maišo bibimbapą

Knyga aprėpia tik nedidelę dalį skonių, kuriuos gali pasiūlyti Korėja ir Japonija, todėl traktuočiau ją kaip trampliną, kaip postūmį nerti gilyn, pažinti ir atrasti daugiau. Knyga nėra be trūkumų, bet kurta ji nuoširdžiai, su didele meile ir atidumu. Tokios emocijų karuselės, kurioje pasisupau ją rengdama, dar neteko patirti. Tai buvo nuostabus, pamokantis, stimuliuojantis nuotykis, kurį, jei pasiseks, kartočiau dar ir dar.

Esu labai laiminga, kad Smaguris man suteikė šią galimybę, kad išreiškė pasitikėjimą. Padėkas jau išdalinau Facebook puslapyje, todėl nesikartosiu. Tiesiog braukdama džiaugsmo ašarą noriu paraginti visus drauge atrasti Rytų Azijos virtuvę!