Atostogos… Smagu išlėkti kelioms dienoms arba net savaitėms, pamiršus buitinius ir darbinius rūpesčius. Tačiau apetitas didėja bevalgant, ir anksčiau arba vėliau užsimanai tas savaites paversti mėnesiais. Širdis su užsidegimu sako „taip“, bet banko sąskaita arba darbiniai įsipareigojimai nedrąsiai įsiterpia: „nelabai čia gera mintis“… Laimė, yra išeitis – darbostogos (angl. workation). Žodis kalba pats už save – tai metas, kai derini darbo reikalus ir atostogų malonumus. Lengviausia į darbostogas leistis tokiems kaip aš ir mano prietelius – dirbantiems savarankiškai, neturintiems viršininkų, darbo valandų ir kabinetų. Bet žinau pavyzdžių, kai ilgesnių ar trumpesnių darbostogų išsiruošia ir įprastą darbą turintys žmonės, mat labai daug darbų galima dirbti per nuotolį, visai nebūtina sėdėti prirakintam prie vietos.
Kadangi mano darbo vieta yra ten, kur pati noriu (pvz., dabar ant svetainės grindų), į ilgas ~3 mėn. darbostogas leidausi jau du kartus. Be to, darbo reikalus tvarkyti teko ir trumpesnių kelionių metu Kanadoje, Kroatijoje, Suomijoje. Tad noriu pasidalyti įžvalgomis apie tokį keliavimo būdą, jo pranašumais ir paraginti išbandyti darbostogas, ypač jei jau apie tai svajojate.
Dėmesio: šis tekstas skirtas jau žinantiems, ką dirbtų tokios kelionės metu. Patarimais, kaip tapti laisvai samdomu darbuotoju ar apskritai kokią veiklą pasirinkti, nesidalysiu. Turite galvas ant pečių – pasukit jas. Ir svarbiausia: išdrįskite. Viskas daug paprasčiau, nei atrodo.
Darbostogų privalumai
Be to, kad išpildomas noras keliauti ir įgyvendinamos svajonės, įžvelgiu ne vieną darbostogų privalumą. Ir visi jie savaip svarbūs.
- Tai praktiška. Dirbti ir atostogauti vienu metu – puikus būdas ir pakeliauti, ir piniginės nenuskriausti (arba ne tiek daug ją ištuštinti). Tai nereiškia, kad taupyti nereikia. Bet žinant, jog net išvykus toli nuo namų į banko sąskaitą kris pinigai, galima šiek tiek daugiau sau leisti, pasiekti tolimesnius kraštus arba keliauti ilgą laiką – gal net visada! Tačiau man darbostogos tą ir reiškia – ribotą laikotarpį svečioje šalyje, su mintimi, kad grįšiu į Lietuvą.
- Tai ugdo. Svajonės svajonėmis, bet dirbti tai reikia. Ir šita rimtoji darbostogų dalis ugdo drausmę, uolumą ir produktyvumą. Patikėkite, žinodama, kad ateinančias dvi dienas plaukiosiu Halongo įlankoje, visus skubiausius darbus nuveikiau negaišuodama. Dar vienas svarbus įgūdis – mokymasis džiaugtis atsivėrusia laisve. Namie panirus į darbus ir rūpesčius kartais sunku atsitokėti ir leisti sau ilgiau užtrukti pietaujant arba tiesiog išeiti pasivaikščioti vidury dienos. Tokiems neurotikams kaip aš darbostogos suteikia drąsos gyventi.
- Tai proga išbandyti šį tą naujo. Man darbostogos atrodo puikus būdas „pasimatuoti“ valstybę, miestą arba regioną. Jei jums bekeliaujant kažkur labai patiko ir norėtumėte ilgiau ten pabūti, geriau pažinti vietovę arba apsimesti vietiniu, rinkitės darbostogas toje vietoje. Man labai patiko šitaip „pasimatuoti“ net kelias Azijos valstybes, atrasti mėgstamas vietas pavalgyti arba išgerti alaus. Kai po mėnesio Taipėjuje paskutinį kartą ėjau į įprastą vietą pusryčių, net lengvai apsiašarojau, nes pamėgau tą kioską ir jame dirbusią draugišką merginą.
- Tai įkvepia. Bet kokia kelionė suteikia peno idėjoms. Kodėl nepabrandinus tų idėjų kelis mėnesius? Kodėl nepatyrus, kaip gyvenama kitur, neparsivežus naujų ritualų, įkvėpimo darbams ir kūrybai, naujų pažinčių? Toli nuo namų viskas atrodo kitaip, o ilgos darbostogos suteikia progą dar labiau atsiverti pasauliui.
Planuojame darbostogas
Apsisprendus, kad darbostogos bus, ir numačius jų trukmę pirmiausia rekomenduočiau apie tai informuoti visus suinteresuotus asmenis: užsakovus, klientus, kitus specialistus, galbūt drauge dirbančius prie to pačio projekto. Man dar neteko dirbti su užsakovu, kuris atsisakytų mano paslaugų vien todėl, kad tris mėnesius būsiu sunkiau pasiekiama. Tad nebijokite išreikšti savo pageidavimų. Aš kai kuriais atvejais paprašau dar ir mažesnio darbo krūvio – ir jį gaunu. Jei jūsų darbe labai svarbus operatyvumas, galbūt pradžiai pasirinkčiau darbostogoms vietą toje pačioje arba vos per 1–2 val. besiskiriančioje laiko juostoje. Kad kojas apšilčiau.
Artėjant darbostogoms reikia pradėti rinkti informaciją. Nebūtina suplanuoti visko iki smulkmenų – tiesą sakant, palikus laisvesnius rėmus bus lengviau (prie to dar grįšiu). Bet išsiaiškinti praktinius dalykus tiesiog būtina. Vizos, skiepai, valiuta, ar lengva išsiimti grynųjų (o gal pakaks tik kortelės), kokia viešojo susisiekimo sistema, kokia toje vietoje kultūra ir ar lengva bus susikalbėti. Kuo daugiau teorinių žinių sukaupsite, tuo lengviau bus, tuo mažiau laiko atims viso to aiškinimasis vietoje. Pasižymėkite vietas, kurias norėtumėte aplankyti, pasidomėkite vietine virtuve. Dar labai svarbu išsiaiškinti, ar tuo metu nebus kokių nors švenčių arba festivalių. Man šiuo klausimu sekasi – pirmąkart Pietų Korėjoje pataikiau ant vadinamosios Auksinės savaitės ir lėktuvo bilietus į Japoniją turėjau pirkti gerokai brangiau nei norėjosi; antrąkart P. Korėjoje pataikiau ant jų šventės chuseok. Smagu buvo su jais visais švęsti ir matyti ištuštėjusi Seulą, bet nelabai patiko blaškytis ieškant dar dirbančių restoranų arba stovėti valandinėje eilėje į Namsano bokštą. O prieš praėjusių metų Pride festivalį Taipėjuje sudeginau ne vieną nervų ląstelę sukdama galvą, kur rasti laisvą viešbutį. Taigi, moralas: padarykite namų darbus.
Dar vienas svarbus dalykas planuojant darbostogas – internetas. Visiems mums jo reikia, bet darbostogų metu patikimas ryšys ypač svarbus. Todėl rinkdamiesi gyvenamąją vietą išsiaiškinkite, ar interneto ryšys stiprus ir greitas, ar jis prieinamas visuose kambariuose, ne tik bendrosiose zonose (dar būna ir taip). Man, dirbančiai su tekstais, tai nėra labai svarbu, bet va prieteliui, kuriam kartais reikia didžiules duomenų bazes parsisiųsti, geras internetas – būtinybė. Tuo pačiu apsvarstykite galimybę įsigyti vietinę telefono kortelę su dideliu duomenų kiekiu. Vietname ji mums labai pravertė.
Patarimai sklandžioms darbostogoms
Darbostogos jau suplanuotos – metas jas įgyvendinti! Nuskridote, įsikūrėte, gal net tą selfį jau įsidėjote į feisbuką – viskas klojasi kuo puikiausiai. Kad darbostogos teiktų džiaugsmo, pasidalysiu keliais patarimais iš asmeninės patirties.
- Būkite lankstūs. Teko skaityti patarimų, kad darbostogaujant darbo dienomis reikia tik dirbti, na, o savaitgaliais tai jau pasileisti plaukus. Nepritariu tokiai minčiai, o ir mano patirtis patvirtina, kad taip ne visada įmanoma (ir ne visada norisi). Būtent todėl reikia būti lankstiems ir per daug neprisirišti prie planų. Štai, pavyzdžiui, po kelių lietaus dienų stoja saulė ir dabar būtų pats geriausias laikas leistis į tą žygį, apie kurį svajojote. Tai ir leiskitės. Atidirbsite vakare arba savaitgalio dieną. Man panašiai buvo Čedžu saloje – taifūnas sugalvojo atūžti per patį savaitgalį. Jei būčiau griežtai suplanavusi savo laiką, beliktų apraudoti prarastas dienas. Bet tik atkėliau darbus į tą lietingą savaitgalį, per jį kaip reikiant pasistūmėjau ir audrai praūžus turėjau laiko pramogauti.
- Turėkite rutiną. Taip, atrodo, kad antrasis punktas pirmajam prieštarauja, bet įsiskaitykite. Rutina reikalinga toms dienoms, kai pagrindinis dėmesys teks darbui. Stenkitės keltis ir eiti miegoti panašiu metu, nenumeskite Lietuvoje išsiugdytų ryto arba vakaro ritualų. Gal bėgiojate, gal medituojate, gal dienoraštį rašote – išsivežkite visa tai su savimi į darbostogas. Struktūra padės nepamesti galvos ir įsijungti darbo režimą.
- Išnaudokite laiką. Laukimas oro uostų, autobusų ir traukinių salėse – puiki proga išsitraukti kompiuterį ir nuveikti šį tą naudingo. O užvis geriausiai man dirbasi traukiniuose (autobusuose užsupa). Tad planuodama savaitgalines išvykas arba pervažiavimus iš vienos gyvenamos vietos į kitą stengiuosi tą kelionės laiką išnaudoti.
- Dirbkite smagioje aplinkoje. Taip, galima dirbti ir ant hostelio lovos susisukus, bet man labiau patinka įkvepianti darbo aplinka. Todėl, jei tik išeina ir biudžetas leidžia, ieškau gyvenamų vietų su terasomis, balkonais arba jaukiai įrengtomis svetainėmis. Tinka ir stilingos bendrosios zonos. Retkarčiais, kai norisi prasiblaškyti, iškeliauju į kavinę. Pajūryje dirbti teko tik kartą – nuosavoje Smiltynėje – bet stresas dėl smėlio, kurio gali pribyrėti į kompiuterį, atėmė bet kokį malonumą.
- Nepersistenkite. Palikite laiko ir nieko neveikimui. Jei jau mėnesiui ar trims išvažiavote į Tailandą, nieko nenutiks, jei vieną kitą vakarą ar net visą savaitgalį nieko neveiksite. Dirbti ir keliauti vienu metu – pakankamas iššūkis, ypač jei planuodami palikote sau daug laisvės ir jau būnant vietoje reikia ieškoti, ką veikti, ką valgyti ir kaip taksi išsikviesti. Leiskite sau pailsėti, nelėkite kaip akis išdegę. Darbostogos turi teikti malonumą.
- Streso bus. Susitaikykite su tuo. Ir nors darbostogos – malonus dalykas, streso bus. Neišvengiamai. Bet kokia kelionė kelia įtampą – keičiasi vietos, įpročiai, darbo ir miego ritmai, o dar ta nesuprantama kalba ir išvis viskas čia neaišku. Būtent todėl rekomenduoju padaryti namų darbus – kad nereikėtų žongliruoti darbu, noru smagiai leisti laiką ir dar kelionės planais, nes iš anksto neišsiaiškinai, kaip nusitrenkti iš vieno salos galo į kitą. Pripažinus, kad stresas neišvengiamas, kad niekas nesiklostys sklandžiai ir taip, kaip įsivaizduoji ar norėtum, bus daug lengviau.
- Palikite laiko tikroms atostogoms. Bent dalį darbostogų skirkite tikroms atostogoms – užsidėkite el. pašte out of office, pamirškite reikalus ir kelias dienas arba savaitę tiesiog keliaukite. Juk užsitarnavote tikrą poilsį.
Liūdnoji darbostogų pusė
Dramatiškai aš čia, bet be visų privalumų, malonumų, atradimų ir džiaugsmų, kuriuos suteiks darbostogos, reikia aptarti ir jų trūkumus. Na, mano galva, vieną trūkumą – tokios atostogos bus daug sėslesnės nei daugelis esame pratę. Dirbti ir atostogauti daug lengviau, kai nereikia kas dvi dienas keisti gyvenamosios vietos. Esu išbandžiusi abu variantus – ir mėnesį gyventi vienoje vietoje, tik savaitgaliais išvykstant kur nors toliau, ir nuolat keliauti dirbant. Nors tai nėra neįmanoma, vis dėlto rinkčiausi ilgesnį laiką būti vienoje vietoje. Na, bent jau savaitę, kad dienos įgautų ritmą, kad būtų lengviau susikaupti darbui, o ir lanksčiau būtų galima planuoti išvykas. Be to, tokiu atveju nereikia nuolat tąsytis lagamino arba kuprinės.
Prisipažinsiu: aš jau rezgu mintį apie dar vienas darbostogas. Tiksliau, netgi dvejas. Labai tikiuosi, kad pavyks abejas įgyvendinti. O jūs ar norėtumėte darbostogauti? Jei taip, kurį kraštą rinktumėtės pirmoms darbostogoms? O gal turite savų pastebėjimų iš asmeninės patirties darbostogaujant?
Patiko? Pasidalykite įrašu socialiniuose tinkluose arba pavaišinkite mane puodeliu kavos.