Pietų Korėja

Pietų Korėja – meilė iš pirmo žvilgsnio

Pietų Korėją galėčiau prilyginti svaiginančiai pirmai meilei. Ji smogia žaibiškai, sukrečia, kutena paširdžius ir pakylėja nuo žemės. Nesitikėjau, kad šalis, nepaisant visų trūkumų, gali taip patikti. Meilė Korėjai mane apakino ir apkurtino, o atėjus metui išvykti kėlė apmaudą, kad galėjau tam kraštui skirti tik 30 dienų.

Pietų Korėja
Senųjų namų kvartalas. Tolumoje, dengiamas ūko, — naujasis Seulas.

Sunku paaiškinti, kas sukėlė tokią jausmų audrą. Galbūt geras oras, lepinęs beveik visą mėnesį. Gal nežemiškus debesis primenančios vyšnios, pasitikusios rausvais žiedais. Gal draugiški ir nuoširdūs žmonės (su retomis išimtimis), kurie neretai nerdavosi iš kailio, kad tik man padėtų. O gal tai, kad Pietų Korėja yra tiesiog labai patogi šalis gyventi. Gyvenimo tempas ten greitas, viskas veikia našiai ir tvarkingai, bet su kruopele žavaus azijietiško chaoso. Taisyklės yra tam, kad padėtų gyventi, todėl tai, kas akivaizdžiai nedraudžiama, yra leidžiama. Tai tobuli vartai į Aziją, pro kuriuos, jei tik bus lemta, mielai žengčiau dar ne kartą. Yra čia ir santūrumo, ir taisyklių, ir gebėjimo atsipalaiduoti, ir mokėjimo džiaugtis gyvenimu. Pro keliautojų akis ši šalis dažnai prasprūsta, bet ji tikrai verta jūsų laiko ir dėmesio.

Pietų Korėja
Pavasario pradžia. Fone — Namsano TV bokštas, Seulo simbolis.

Žmonės

Korėjiečiai — draugiška ir paslaugi tauta, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti priešingai. Dažnas užsienietis, apsilankęs Pietų Korėjoje, tikriausiai žino tą baimės kupiną žvilgsnį vietinių akyse, atsirandantį kaskart iškilus būtinybei bendrauti akis į akį. Ir nuo manęs ne sykį bėgo aptarnaujantis personalas (arba į menamą mūšio lauką stūmė kolegą). Neverta išsigąsti ar įsižeisti — tai nėra nei ksenofobija, nei nepagarba. Tai viso labo baimė bendrauti svetima kalba, baimė nesusikalbėti, galbūt net gėda dėl savo gebėjimų stokos. Pralaužus tą pirminį kiautą atsiskleidžia geriausios korėjiečių savybės, iš kurių labiausiai išskirčiau šiltą, nuoširdų bendravimą. Pakaks prieš kelionę išmokti kelias mandagumo frazes, ir net rūsčiausių tetų, korėjietiškai vadinamų adžumomis, veiduose nušvis šypsenos. Pagirkite jų maistą, ir jos apipils jus malonybėmis, kitos net apglostys kaip mažus vaikus ir nusistebės: tai va kaip atrodo lietuviai!

Porelės

Pietų Korėja
Meilė, meilė visur.

Esate vienišius? Tuomet nusiteikite Pietų Korėjoje jaustis dar vienišesnis. Nesu mačiusi kitos šalies, kur taip bujotų vadinamoji porelių kultūra. Meilumas ir lipšnumas čia liejasi pro kraštus — nuo suderintų drabužių ir avalynės iki nedidelių dėmesio ženklų. Štai eina gatve porelė, o vaikinas vis meiliai pataiso merginai plaukus. Net dantis nuo tokio saldumo gelia! Į pasimatymą išsiruošę kavalieriai dažnai atšvytruoja nešini nedidelėmis gėlių puokštėmis ir tam net nereikia ypatingos progos. Puokštelių, beje, galima įsigyti specialiuose aparatuose, teko tokių matyti Pusane. Jei Vakaruose mylimieji gatvėse bučiuojasi ir glamonėjasi, tai Pietų Korėjoje jie tiesiog meiliai žvelgia vienas kitam į akis arba važinėjasi tandemais. Poras atpažinti padeda ir žiedai ant pirštų — jais įsimylėjėliai apsikeičia norėdami pabrėžti norą įsipareigoti. Pietų Korėjoje daug pramogų skirta tokioms saldžioms porelėms: nuo jau minėtų pasivažinėjimų tandemais iki kino teatro salių, kur vietoje įprastų sėdynių — foteliukai pasiglaustyti.O kur dar vadinamieji meilės moteliai, kuriuose, pasislėpus nuo svetimų akių, galima ir daugiau nuveikti…

Maistas

Pietų Korėja
Gruzdinta vištiena su ryžių pyragėliais tteokbokki. Savaime suprantama, aštriame padaže.

Jei nevalgote mėsos ir nemėgstate aštriai, dalis Pietų Korėjos žavesio jūsų, deja, nepasieks. Maistas toje šalyje — ne šiaip poreikis, o visas kultas. Korėjiečių virtuvė turtinga, aštri ir skalsi, o skirtingoms progoms yra skirtas skirtingas maistas. Štai pagiriojant pagelbės aštri sojų pupelių sriuba, o švenčiant gimtadienį įprasta valgyti jūrų dumblių ir jautienos sriubą. Korėjiečiai valgo daug, dažnai ir su pasimėgavimu, pradedant paprastais greitai pasotinančiais gatvės užkandžiais, baigiant subtilumo reikalaujančiu šventyklų maistu. Nė viena iškyla neapsieis be pilnos pietų dėžutės ir net vėlyvą vakarą grįždamas namo rasi, kur užkąsti. Korėja atveria tiek kulinarinių galimybių ir atradimų, kad belieka tik į juos panirti ir ilgai ilgai neiškilti į paviršių… Patiekalai, kurių privalu paragauti: kepta kiaulienos šoninė samgyeopsal, marinuota jautiena bulgogi, gruzdinta vištiena, korėjiečių pakylėta į naujas aukštumas, ir bibimbap — ryžiai su įvairiomis daržovėmis. Nenustebkite gavę daugiau, nei įstengsite suvalgyti — po dienos kitos skrandis prisitaikys prie korėjietiškų reikalavimų ir tas kalnas ryžių prie katilo troškinio nebeatrodys neįveikiamas.

Pietų Korėja
Vakarais miestų gatvėse pridygsta laikinų kioskelių, vadinamų pojangmacha.

O vienus gražiausių maisto etiudų galima aptikti turguje, ypač naktiniame. Jo šurmulys, patiekalų gausa ir įvairovė apsuka galvą, užburia ir pakeri. Nejučia įsilieji į vietinių upę, srūvančią siaurais takais tarp prekystalių, ir dairaisi, rinkdamasis, ką dar suvalgyti.

Pietų Korėja
Bibimbap — tradicinis patiekalas, patiekiamas įkaitintame moliniame dubenyje.

Alkoholis korėjiečiams toks pat svarbus kaip maistas. Štai gruzdintos vištienos ir alaus derinys net turi savą pavadinimą — chimaek. Prie keptos kiaulienos šoninės puikiai derės buteliukas vietinės degtinės, vadinamos sodžu, o nusiteikus smagiai pavakaroti geriausia traukti ten, kur virduliais (taip, virduliais!) dalina drumstą ryžių vyną makgeolli. Beje, Korėjoje nedraudžiama gerti viešoje vietoje, todėl ten nuvykus gera pasinaudoti galimybe vakare sėdėti prie upės, stebėti gyvenimą ir gurkšnoti alų, užkandant čia pat, gatvėje, įsigytu maistu.

Saugumas

Pietų Korėja — viena saugiausių šalių pasaulyje. Tikimybė, kad jus apiplėš, tikrai nedidelė. Žinoma, kišenvagių pasitaiko, bet jų yra visur, kur netrūksta žioplinėjančių turistų. Pietų Korėjoje net naktimis, grįždami iš pasisėdėjimo su tuo virduliu ryžių vyno, galite jaustis ramūs ir saugūs. Be to, kad niekam tiesiog nerūpi jūsų kuprinės ar rankinės turinys, beveik visos viešos erdvės, pastatų vestibiuliai ir liftai yra stebimi vaizdo kameromis, todėl nutikus incidentui kaltininką lengva išaiškinti. Tačiau čia saugumas ir baigiasi, o prasideda… straipsnio pradžioje minėtas chaosas. Keliuose korėjiečiai nėra labai pareigingi ir mandagūs. Jei vairuotojas manys, jog spės užlįsti jums, einančiam per gatvę, prieš nosį, taip ir padarys. Taksi ir motoroleriai, kurių Pietų Korėjos miestų gatvėse gyvas galas, nelabai paiso šviesoforų signalų, todėl prieš kertant gatvę patartina sekundę padelsti, kol tokie eiklūnai pravažiuos.

Pietų Korėja
Kažkur Seule…

Pavojų sau (ir kitiems) taip pat kelia pėstieji, kurie vaikšto įsmeigę akis į išmaniųjų telefonų ekranus. Važiuojant metro verta apsidairyti — beveik nėra žmogaus, neįkišusio nosies į puslapį internete arba kokį nors žaidimą. Beje, korėjiečiai, priešingai nei lietuviai, susitikę su draugais telefonus padeda į šalį. Jie reikalingi tik laikui prastumti, o bendrauti reikia gyvai.

Istorija

Pietų Korėja
Rūmai ir šventyklos Pietų Korėjoje — ryškūs ir spalvingi.

Korėja — sena šalis su turtinga istorija. Nepaisant geografinio artumo su kitomis galingomis Rytų Azijos valstybėmis: Kinija ir Japonija, — Korėja suformavo savitą identitetą. Tam įtakos, žinoma, turėjo ilgus šimtmečius trukusi izoliacija nuo likusio pasaulio. Nežinia, sutapimas tai ar ne, bet vos atvėrusi jam sienas šalis ėmė byrėti ir aižėti. Pusę XX amžiaus pusiasalyje šeimininkavo Japonija, o vos atgavusią nepriklausomybę Korėją supurtė karas, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol. Šiandien dvi Korėjos tokios skirtingos, kad nuo komunistinio režimo bėgantys žmonės pietuose turi iš naujo mokytis kalbos — kiek daugiau nei pusšimčio metų atskirties pakako, kad susiformuotų skirtinga terminija.

Pietų Korėja
Gjonboko rūmai — pagrindinis karališkos praeities reliktas Seule.

Dabar ankstesnę karališką Korėjos didybę mena daugybė rūmų ir šventyklų, išsibarsčiusių po visą šalį. Šie pastatai, iškilę dar tada, kai karalystės gyventojai buvo skirstomi į kastas, stebina spalvų ir detalių gausa, griežtu geometriniu išdėstymu ir atidumu smulkmenoms. Nuo Seulo iki Pusano, nuo Suvono iki Džondžu — visur kur justi tūkstantmečius siekiančios istorijos alsavimas, primenantis, kad tada, kai Korėjoje jau buvo vystoma medicina, literatūra ir astronomija, lietuviai dar kuokomis ginkluoti krikščionių misionierius iš krašto vaikė.

Pietų Korėja
Suvono panorama. Visą Suvono senamiestį supa gynybinė siena.

Miestai

Pietų Korėja
Vakaras Gangname

Viena Seule sutikta amerikietė prasitarė, kad geriausi miestai yra Azijoje. Taip, tiesa, dažna Azijos šalis moka kurti, puoselėti ir plėtoti miestus. Seulas mano akimis — pavyzdinis didmiestis, talpinantis per 10 mln. gyventojų. Toks monstras kur nors Pietų Europoje pūškuotų striginėdamas, o Pietų Korėjoje jis veikia kaip gerai sutepta mašina. Viešasis transportas švarus ir punktualus, parduotuvės veikia iki vėlumos, kad apsipirkti spėtų net tie, kurie dirba viršvalandžius, o gatvės prekeiviai įsikuria būtent ten, kur jų labiausiai reikia. Viskas yra apgalvota, viskas sutvarkyta ir suderinta, net toks dalykas kaip tarpmiestinių autobusų maršrutai, todėl persėdimai iš vieno autobuso į kitą nesukelia jokio streso (užsieniečius vairuotojai dargi asmeniškai palydi, kad tik vargšeliai nepasiklystų).

Pietų Korėja
Čongječono upelis pačiame Seulo centre prieš Budos gimtadienį.

O jei bijote, kad Seulas gali pasirodyti pernelyg suvaržytas ir dalykiškas, verta traukti į pietryčius, į Pusaną — antrą pagal dydį Pietų Korėjos miestą. Nors susisiekimo prasme jis nėra toks patogus kaip Seulas, žmonės ten dar laisvesni ir linksmesni. Matyt, tas brizas nuo jūros įpučia pusaniečiams daugiau optimizmo ir sveiko lengvabūdiškumo. Likus uostamiestyje nakvoti tiesiog būtina vakarą praleisti paplūdimyje, o kad būtų linksmiau, netoliese esančiose parduotuvėse („7-Eleven“, „GS25“ ir pan.) nusipirkti fejerverkų arba bengališkų ugnelių. Pajūris ir fejerverkai buvo sutverti vienas kitam ir korėjiečiai tai žino! Ši tauta apskritai moka linksmintis ir mėgautis gyvenimu, o Pietų Korėjoje praleistas mėnuo išmokė leistis į neplanuotas iškylas, visur ir visada fotografuotis ir iš širdies bliauti privačiuose karaokės kambarėliuose.

Pietų Korėja
Vartai, vedantys į Gjonboko rūmus.

Pietų Korėja — nuostabi šalis, dovanojanti daug atradimų! Kompaktiškoje valstybėje telpa viskas — nuo šurmuliuojančių megapolių iki snūduriuojančių pajūrio miestelių, nuo jūros bangų iki minkštų miškingų tarytum iš niekur išnyrančių kalvų, nuo šimtamečių šventyklų iki moderniausių stiklo bokštų. Tai kraštas, kurį lengva įsimylėti — karštai ir ilgam.

Pietų Korėja
Bjonsanbando nacionaliniame parke.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *