Štai visai neseniai Duonos ir žaidimų mintyjo apie taupymą. Ir dar apie labai skanią sriubą papasakojo (jau išmėginta, niam!). Tai va, mes irgi stengiamės taupiai gyventi. Kad liktų ne tik juodai dienai, bet ir svajonėms bei užmojams įgyvendinti. Ir šiuo metu turim didelį užmojį, tad taupom. Be efektyvaus savaitinio meniu dar taikom kitą praktiką: pietūs iš namų (mano atveju – namuose). Aš ir anksčiau dažnai į darbą atsinešdavau vakarienės likučius ar šaldytuvo turinio salotas. O dabar ir vyrui surengiu “lauknešėlį”: salotų, kartais kokį saldumyną ar vaisių ir, kai tik būna, naminės duonos. Nes tokią jis mielai valgo, o va pirktinė tai tik iš bėdos :)
Kadangi pabodo tie patys duonų receptai, susiradau dar vieną su minimaliu ingredientų kiekiu (čia didelis pliusas taupant).
2 nedideliems kepalėliams reikės:
50 g šviežių mielių
500 ml natūralaus jogurto
50 ml alyvuogių aliejaus
1 a. š. druskos
800–1000 g miltų + minkymui
Pašildykite jogurtą iki 37 laipsnių. Aš pasikliauju pojūčiais – tiesiog kad nebūtų per karštas ir neužvirtų. Juo užpilame sutrupintas mieles ir išmaišome, kad neliktų gumulėlių. Tada įpilame aliejaus, įberiame druskos ir pamažu maišydami supilame miltus. Sustoti reikia tada, kai tešla atšoka nuo indo sienelių. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 40 min. iškilti.
Tada tešlą dedame ant miltais pabarstyto stalviršio ir minkome tol, kol nebelips prie rankų. Padaliname tešlą į dvi dalis ir suformuojame apvalius kepalėlius. Juos įdedame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Abu kepalėlius įpjauname aštriu peiliu ir paliekame dar pakilti 20 min. Orkaitę įkaitiname iki 250 laipsnių.
Kepalėlius ištepame šaltu vandeniu ir šauname į orkaitę 10 minučių. Tada karštį sumažiname iki 200 laipsnių ir kepame dar 20 min. Atvėsiname ir mėgaujamės.
Skonio fejerijos čia nebus. Tačiau tai paprasta skani traški kvietinė duonelė. Taip, ji mielinė, tačiau man tokios tinka ir patinka. Gerai tiek prie salotų, tiek prie sriubos. O svarbiausia – visai nedaug darbo ir kaštų.
Ir vyrui užtenka salotų su duona pietums? :O Maniškiui mission impossible…
Anksčiau jis dievagojos, kad neužteks.. Pamėgino – pasirodo, pakanka.. Tiesa, dėl sotumo įmaišau kartais keptos vištienos ar sūrio. Na, ir tas indelis būna nemažas :)) Vyriškas toks… Kol orai vasariški, tol gerai. Atvės – tada mėginsiu gal kompiliuoti ką nors kitaip..
700 g. salotų, kurias ne visada galima vienu kartu suvartoti – užtenka :) Na žinant, kad prieš tai pavalgai pusryčius, o 6 val. vakaro jau dažnai karšta vakarienė ant stalo :) Tai tas 4 val. pratempti nesudėtinga :)
Pavydžiu merginoms, kurių vyrai valgo salotas. Ir duoną. Ir viską. Et, koks lengvas gyvenimas būtų… :)
Bet verčiau nesiskųsiu, o pagirsiu duonelę, labai puri ir gražutė, ir skani rodosi :)
Sėkmingo ir jums taupymo, o svajonės turi savybę pildytis :)
Į darbą jau senokai nešuos pietus. Ir vyrui įdedu, paprastai taip sudarau meniu ir superku produktus, kad pakaktų maisto ir kitos dienos pietums, todėl didelių bėdų nekyla. Tokiais būdais išties pavyksta sutaupyti, dėl to labai gera :)
Labai skaniai tavo duonelė atrodo :) Mielinę ir pati ruošiuos išmėginti, vis receptą renkuos. Beje, kaip suprantu, išmėginai cukinijų sriubą – smagu, kad patiko :) Ji tokia bankrotinė, kaip kažkas pavadino :)), bet skonio išties neprasto.
Asta, patikėk, kiek kartų dangui dėkojusi esu, kad turiu neišrankų vyrą :) Namuose manęs vienos išrankios gana…
Jurgita, sriubą tikrai išmėginau – ir patiko! Kadangi iš tėvų vėl parkeliavau su cukinija-bomba, tai savaitės meniu sriubą kartosiu :)
O aš varna sumečiau visus produktus į duonkepę, net nepaskaičius, kad pirma jogurtą pašildyt reikia :> ups… Bet kaip matau jau kyla, tai gal viskas gerai baigsis…
O gal nieko tokio? :) Jogurtas šildomas, kad mielės geriau ir greičiau ištirptų…
Aš kadangi su sausom dariau ir pusę kiekio tai kaip matau jau viskas iškilę ir gražiai iškeps ;) pasidalinsiu vakare nuotraukomis :)
Beje ir graikė įvertino, kad tikrai namus primena…
Valio, vadinasi, duonelė pavadinimo verta :)