Splitas — gražus senas uostamiestis Dalmatijoje, Pietų Kroatijoje. Tai miestas, vertas bent trumpo apsilankymo, nesvarbu, ką beveiktumėte: keliautumėte palei gražiąją Adrijos pakrantę ar ieškotumėte vietos stabtelėti pakeliui į įstabiąsias Kroatijos salas. Splitas turi daug ką pasiūlyti, o kadangi miestas kompaktiškas, viską galima sutalpinti į dvidešimt keturias valandas.
Gyva istorijos pamoka
Splitas amžiumi lenkia ne vieną Europos sostinę. Jį III–II a. pr m. e. įkūrė pelningų kolonijų ieškoję graikai, romėnai vėliau išplėtė, o Venecijos respublika, miestą valdžiusi ne vieną šimtmetį, atvedė į klestėjimo amžių. Visas istorines peripetijas Splite nesunku atsekti, nes senieji pastatai puikiai išsilaikę iki šių dienų. Įstabiausias praeities palikimas — Romos imperatoriaus Diokletiano rūmai, siekiantys VII a. Tai tankus statinių ir siaurų gatvelių labirintas, graži ir užburianti vieta, bet geriausia ten ateiti anksti, kol nespėjo suplūsti visi Splito turistai. Diokletiano rūmuose siūloma ne viena ekskursija, rekomenduojama norintiems apie Splito, Dalmatijos ir iš dalies pačios Kroatijos istoriją sužinoti daugiau.
Iš karto už rūmų sienos budriai stūkso vyskupo Gregorijaus Niniškio statula. Vietiniai sako, kad būtina patrinti šventiko kojos nykštį — esą tuomet išsipildys noras. Praalkus galima užsukti į čia pat, tarp rūmų ir keltų terminalo, įsispraudusį turgų. Jame prekiaujama ne tik gana pigiais vietiniais vaisiais ir uogomis, bet ir sūriais, mėsos gaminiais, naminiu alyvuogių aliejumi. Prigriebus maišelį sultingų slyvaičių pats metas susipažinti su Riva — išilgai palei įlanką besidriekiančia promenada. Tai prancūzų bandymo sukultūrinti Splitą, paversti miestą tikru Viduržemio jūros kurortu, palikimas.
Senųjų kvartalų kerai
Perėjus visą Rivą, iš karto už senojo Matejuškos uosto, į kalvą kyla Veli Varošo kvartalas. Tai senas gyvenamasis rajonas, išsaugojęs andainykštį žavesį. Patiks jis tiems, kam Diokletiano rūmai pernelyg sausakimši. Veli Varoše galima klajoti ir klajoti, gėrintis senais akmeniniais pastatais, vėjyje besiplaikstančiais skalbiniais, ant palangių žydinčiomis gėlėmis. Kvartalo gatvelės siauros, jos vis sukasi, vejasi ir kartais atveda į kieno nors kiemą… Tada belieka apsisukti ir ieškoti kito kelio. Karštą dieną Veli Varoše tikras malonumas vaikštinėti — nuo Adrijos pučiantis brizas kažkokiu būdu įsigauna į gatveles ir skersgatvius ir juose būna maloniai gaivu.
Veli Varošo papėdėje reikėtų ieškoti ir tradicinių kroatiškų užeigų, vadinamų konobomis. Jų greta Matejuškos uosto ypač gausu, galima rinktis pagal biudžetą ir nuotaiką. Autentiškesnę atmosferą kuria Fife — ten gana jauku ir triukšminga, visada daug žmonių, o jei ateisit vienas, pasodins prie bendro stalo ir tą trumpą valandėlę turėsit su kuo pašnekėti. Tuo tarpu tokios konobos kaip Fetivi ir Varoš labiau taiko į restoranus, todėl juose ir nuotaika šiek tiek ramesnė. Be šviežios žuvies ir jūrų gėrybių, derėtų paskanauti ir itališkos virtuvės įkvėptų rizotų, taip pat patiekalo, vadinamo pašticada. Tai njokiai, patiekiami su sočiu troškintos mėsos padažu.
Jūros vilionės
Splitas — tikras pajūrio miestas ir paplūdimių jame netrūksta. Vieni triukšmingesni, kiti nuošalesni, todėl visi pliažinėtojai ras sau labiausiai patinkantį. Nemažai jų pasiekiami pėsčiomis, įskaitant populiarųjį Bačvice ir priešingoje uosto pusėje esančius Zvončac ir Ježinac. Tik nepamirškit rankšluosčio ir kremo nuo saulės! Didžiausia tikimybė rasti sau labiausiai patinkantį paplūdimį — sėsti ant išsinuomoto dviračio ir apvažiuoti Marjano pusiasalį. Keliai ir dviračių takai ten driekiasi pavėsyje, o riedant palei pakrantę galima užsukti į bet kurį akį patraukusį paplūdimį. Vieni bus triukšmingesni, kiti ramesni. Šiaurinėje pusiasalio pusėje gausu žavių įlankėlių su nebloga prieiga prie vandens. Tiesa, ten ne paplūdimiai, todėl nebus nei dušų, nei barų, užtat nestigs nuošalumo. Adrijos jūros vanduo nuostabiai skaidrus ir žydras — tikra nuodėmė nepasinaudoti bent menkiausia proga į jį niurktelėti.
Vakaro poilsis
Aplankius visus paplūdimius ir saulei pradėjus leistis, metas pasivaikščioti. Už Matejuškos uosto yra laiptai, vedantys aukštyn, į apžvalgos aikštelę ant Marjano kalvos. Kelias neilgas ir nelabai sunkus, užtat pakilus atsiveria nuostabūs besileidžiančios saulės spinduliuose besimaudančio Splito vaizdai. Miestas, regis, net švyti auksu. Prie pat aikštelės veikia kavinė, jei sugalvotumėte vaizdais pasigėrėti ilgėliau.
O Splitą užgulus sutemoms pats metas leistis žemyn, į vakarinį šurmulį. Barų ir alinių Splite tikrai netrūksta, galima ir visą naktį prasilinksminti. Bet jei norisi ramybės, geriausia sukti į vieną iš daugelio šiuolaikiškų vyninių, pavyzdžiui, Paradox, paskanauti kroatiško vyno. O šalia plavačų, malvazijų ir zinfandelių puikiai tiks išskirtinis sūris iš Pago salos.
Anksti kėlęs nesigailėsi
Jei kroatiški vynai iš vakaro galvos nesusuko, ilgai lovoje nesivartykite ir vos prašvitus vėl kopkite į Marjano kalvą, tik šįkart įveikę laiptus iki pirmosios apžvalgos aikštelės traukite aukštyn ir tolyn. Pakilus aukštėliau atsiveria dar gražesni bundančio miesto ir laivų skrodžiamų Adrijos platybių vaizdai.
Prasimankštinus pats metas atgal į miestą kroatiškų pusryčių — kavos su bandele. Kroatų kepyklėlės nejuokauja ir gamina pasakiškai skanius kepinius. Rinkitės bureką su sūriu arba sviestinį burnoje tirpstantį kruasaną. O jei po rytinės mankštos norisi sočiau, stokite į eilę prie Kantun Paulina — nedidelės užkandinės, pamėgtos ir turistų, ir vietinių. Joje jau kelis dešimtmečius prekiaujama ćevapčići — sočiais sumuštiniais iš šviežios duonos, įdarytos sultingomis dešrelėmis.
Tai tik dalelė to, ką galima nuveikti Splite vos per vieną parą. Jūros ir kalnų artuma atveria daugybę galimybių, todėl nuobodulio nepajusite net apsistoję kelias dienas, teliks pasirinkti, kam teikti pirmenybę — poilsiui, istorijai ar Sostų karų filmavimo vietų medžioklei.
[booking_product_helper shortname=”deal finder – croatia”]