Mane ir tinginį (na, tą desertinį) sieja kažkoks nepaaiškinamas ryšys. Tikrai nežinau, kada gimė tokia meilė šitam gaminiui, bet ji yra, ji egzistuoja ir aš retkarčiais vis užsimanau tinginio. Gal kad vaikystėje mama nepatingėdavo jo pagaminti? O gal šiaip – uždraustas vaisius saldesnis? Matot, paaiškėjo, kad negaliu vartoti pieno produktų. Todėl pamažu jų atsisakiau – pirma išspyriau niekada nepatikusį pieną, po to varškę ir galiausiai netgi jogurtą. Pastarojo labai retai leidžiu sau paragauti, bet nepiktnaudžiauju. Akivaizdu, kad su visa ta govėda iš meniu turėjo dingti ir pieno, tiksliau laktozės, turintys gaminiai, įskaitant, žinoma, ir numylėtąjį tinginį. O mano meilė jam karštai liepsnojo – net po Aziją keliaudama ir vietinius gardumynus kapodama kartą atsidusau: visai norėčiau tinginio…
Laviruodama tarp draudžiama ir galima kas kelis mėnesius vis leisdavau sau paragauti po gabalėlį tinginio – tiek jau to, su tuo kondensuotu pienu ir sviestu… Kol vieną dieną per instagramą atėjo įkvėpimas ir nušvitimas – tinginys be kondensuoto pieno! Jau nepamenu, kas sraute jį paminėjo, tik įsiminiau pirmutinį įkvėpimo šaltinį – tinklaraštį Storas pomidoras. Dėliodama savąjį tinginio variantą rėmiausi veganiškuoju Storo pomidoro receptu. Tik maniškis ne veganiškas, tad jei norisi visai išvengti pieno produktų, siūlau kliautis receptu nuorodoje.
Taigi, štai maniškis desertas – tinginys be laktozės, bet su džiovintomis spanguolėmis ir riešutais!
Vienam ~20×8 cm dydžio tinginiui reikės:
~360 g sausainių (aš naudojau “Gaidelį”, bet galima rinktis kokius tik nori; svarbu be laktozės)
70 g gliaudytų žemės riešutų be luobelės
70 g džiovintų spanguolių
3 v. š. rudojo cukraus
100 g sviesto be laktozės (naudojau “Valio”)
1 kokosų pieno skardinės (reikės tik tirštimo)
Sausainius sulaužykite pageidaujamo dydžio gabalėliais (vaikystėje man šitas darbas prilygo katorgai – šitokį kalną prilaužyti! Dabar – vieni juokai), sumaišykite su žemės riešutais ir spanguolėmis.
Karščiui atspariame dubenyje virš puodo su verdančiu vandeniu pamažu išlydykite sviestą ir cukrų. Kantriai maišykite šluotele, kol cukrus ištirps. Nukelkite dubenį nuo kaitros ir įmaišykite kokosų pieno tirštimą. Patį kokosų pieną rinkitės kuo tirštesnį. Ir šiukštu nesuplakite skardinės! Atsargiai ją atidarę išvysite, kad tirštimas atsiskyręs nuo vandens. Būtent to tirštimo jums reikia – nugriebkite jį šaukštu, o atlikusį vandenį panaudokite gamindami tirštąjį kokteilį.
Kai kokosų tirštimas bus tolygiai išsimaišęs, pamažu suberkite sausainių, riešutų ir spanguolių mišinį. Gerai išmaišykite, kad sausainiai tolygiai pasidengtų skysčiu, ir sukrėskite į pasirinktą indą. Aš naudoju vienkartines aliuminines kepimo skardas. Tiesiog sutrombuoju į jas tinginį, uždengiu maistine plėvele ir palieku šaldytuve per naktį.
Šis tinginys nesaldus ir, manyčiau, minkštesnis nei tradicinis, tačiau bent jau man labai skanus. Ypač su rūgštokomis spanguolėmis, kurios tarytum praskaidrina skonį. Tikiu, kad ateityje dar tobulinsiu šį receptą, bet jei smalsu paragauti tinginio be kondensuoto pieno, kviečiu išbandyti šį!
P. S. bičiulės paakinta pateikiu pasiūlymą – naudokite kepintus riešutus. Dar geriau – kepintus ir sūdytus. Pastarąjį variantą esu bandžiusi. Riešutų druska visai simpatiškai atsvėrė ir taip subtilų tinginio saldumą.