Ryto ritualai gerai dienos pradžiai

Paskutinį įrašą šiais metais noriu skirti pradžiai. Man atrodo, metų sandūroje dažnas atsigręžiame atgalios, įvertiname praėjusius mėnesius, o būsimiems nusistatome tikslus, planus, užduotis. Pernai gruodį padariau tą patį – kamuojama nuolatinės įtampos prisėdau ir susidariau tobulos dienos planą. Daug dėmesio skyriau pradžiai – rytui. Juk gera pradžia – pusė darbo, ar ne?

Anksti kėlęs nesigailėsi?

Prieš pasidalindama savo tobulu rytu, noriu pakalbėti apie kėlimosi laiką. Pradėjusi domėtis sąmoningumu, minimalizmu ir asmeniniu tobulėjimu daug skaičiau, žiūrėjau Youtube ir dažnai susidurdavau su teiginiu, kad neva nuostabu keltis 5 arba net 4 ryte ir taip gauti papildomas valandas sau, savo projektams arba šiaip mankštai. Man taip pat patinka keltis anksti. Esu bandžiusi keltis ir 4.40, ir 5.00, ir 5.30. Ir galiu pasakyti viena: norint būti produktyviu ir laimingu žmogumi, visai nebūtina su gaidžiais keltis. Labai anksti keltis patarčiau tik tada, jei turite konkretų tikslą, jei yra dalykų, kurių niekaip kitap nespėjate (pvz., rašyti knygos). Šiaip sau keltis ir tikėtis, kad nuo to čakros atsivers ar koks nežemiškas nušvitimas apims, neverta. Turi būti tikslas, kryptis ir t. t. Nes anksti keliantis reikia ir anksti gultis, o ne visi to nori. Be to, yra žmonių, kuriems didžiausias įkvėpimas ateina vakare. Tokiu atveju, manau, geriau miegojimo laiką nustumti vėliau ir taip išpešti sau papildomą produktyvią valandą. Prieš stumdant kėlimosi/ėjimo miegoti laiką dar patarčiau išsimatuoti, kiek miego jums pakanka. Pasiimkite savaitės miego atostogas, nusistatykite logišką ėjimo miegoti metą ir kelkitės be žadintuvo. Per savaitę paaiškės, kiek laiko pakanka, kad jaustumėtės pailsėję. Aš esu 7,5–8 val. miego žmogus. Galiu keltis ir po trumpesnio miego, bet maloniai savijautai ir produktyvumui reikia tiek.

Ramybė vietoje chaoso

Per daug dienų mano gyvenime prasidėjo nuo chaoso, nuo skubėjimo ir stresavimo. Nes trokšdama sukaupti tas 8 miego valandas vis atidėdavau kėlimąsi iki paskutinės minutės. O tada – lėkte! Ar gali diena, prasidėjusi skubėjimu, būti smagi, maloni, harmoninga? Man atrodo, ne. Todėl iš pačio ryto skiriu laiko sau. Žinoma, skubių ir chaotiškų rytų vis dar būna. Bet dabar bent jau žinau, kad taip bus ne visada, kad kitą dieną galėsiu pradėti lėtai, ramiai, su pasimėgavimu. Tas pirminis stabtelėjimas pačioje dienos pradžioje ne tik nuramina, bet ir padeda prailginti dieną. Kai skubi, kai verties per galvą, tada ir laikas skuba lekia. Nusistačius rytinę rutiną mano laikas sulėtėjo. Šie metai buvo ilgi ir didele dalimi prie to prisidėjo mano mokymasis sustoti.

Ignės ryto ritualai

Tad koks yra tobulas Ignės rytas? Prasideda jis dar iš vakaro – anksčiau išjungus kompiuterį, padėjus telefoną į šalį ir lovoje įsitaisius su dienoraščiu bei knyga. Visa technika lieka už miegamojo durų – nuo šio rudens šalia lovos net telefono nelaikau. Pirmąkart akis pramerkiu apie 5.40, bet keltis neskubu, nes kol kas tam nėra reikalo. Gal kada pradėsiu keltis ir anksčiau. Tarp 6.20 ir 6.30 išlipu iš lovos ir po visų tualeto reikalų pirmiausia pasitiesiu ant žemės kilimėlį. 20 minučių rytinei mankštai ir kelios minutės meditacijai. Tai padeda ne tik pramankštinti per naktį apstingusį kūną, bet ir nuramina, padeda susistyguoti ir be skubėjimo pradėti dieną. Va tai ir yra mano laikas sau. Mano mankšta paprasta – pačios susilipdytas kuksando, kineziterapinių mankštų ir in jogos derinys, skirtas raumenims, sausgyslėms ir sąnariams atpalaiduoti. Pratimus vis kaitalioju, priklausomai nuo to, ko prašo kūnas. Neretai po geros vakarinės kuksando praktikos jis nieko neprašo – pakanka meditacijos. Po to – kelionė į lauką su šunėku. Priklausomai nuo oro ir jo energijos lygio, vaikštome apie 15–25 min. Kol mes vaikštome, atsikelia prietelius. Man grįžus – lėti pusryčiai, aptariant dienos planus ir praėjusios nakties sapnus. Po to apsitvarkau ir sėdu dirbti. Toks mano rytas – niekuo neypatingas, bet man tobulas.

Rytas be triukšmo

Visos mano dienos prasideda tyliai. Mankšta ir meditacija – tyloje. Pusryčių gaminimas ir valgymas – be TV, be radijo. Tik savaitgaliais kartais, jei užeina ūpas pašokti, gamindama pusryčius įsijungiu Spotify. Nežinau kodėl, bet man patinka dieną pradėti be didelio triukšmo. Anksčiau neįsivaizduodavau ryto be foninio triukšmo. Dabar to nebereikia. Dar viena (man) didelė pergalė – kėlimasis be žadintuvo. Pamenu, kažkada skaitydama vienos tinklaraštininkės pasakojimą apie tai, kad ji keliasi be žadintuvo, net užpavydėjau truputuką! Ir aš taip norėjau, bet maniau, jog tai neįmanoma – kaip taip be žadintuvo laiku atsikelti? Na, pasirodo, kai nori, tai galima. Palaukusi laikrodžių sukimo šį rudenį, sekmadienio vakare išjungiau žadintuvą telefone, o patį telefoną palikau svetainėje. Ir… viskas! Žinodama, kad man reikia išmiegoti 7,5–8 val., stengiuosi užmigti apie 22.30–22.40. Ir natūraliai prabundu, kaip jau minėjau, dar prieš 6.00. Nebereikia ryto pradėti stengiantis užtildyti birbiantį žadintuvą. Atsikeliu (dažniausiai) išsimiegojusi ir pradedu dieną. Patyriau, kad kūnas, žinodamas, jog jam reikia pabusti, tą ir padaro – pabunda tada, kada reikia. Pasitikiu savimi, o tais rytais, kai pamiegu ilgiau, stengiuosi ant savęs nepykti ir priimti tai natūraliai: vadinasi, kūnas vakar pavargo labiau (gal daugiau sportavau, gal daug reikalų buvo) ir jam reikėjo poilsio.

Šiuo įrašu apie pradžią užbaigiu šiuos metus. Jie buvo labai produktyvūs, įdomūs ir kaip niekada anksčiau šviesūs. Patyriau daug mažos laimės akimirkų, kurias susivėriau ir saugau širdyje kaip gražiausius karolius. Naujus metus pasitiksiu kupina optimizmo ir planų dar įdomesniems, dar smagesniems ir prasmingesniems metams. Jums palinkėsiu lėtų rytų – tokių, kokie tobuliausi jums. Ačiū, kad skaitote, kad esate kartu. Iki metų pabaigos šis tas dar pasirodys Facebook ir Instagram paskyrose.