Turkiška kava
Taigi į bet kokio dydžio (priklausomai nuo norimo išgerti kiekio) specialų indą įpilame vandens (kiek daugiau nei pusę). Užviriname. Į verdantį vandenį beriame smulkiai maltos kavos (3-5 šaukšteliai) ir cukraus (2-3 šaukšteliai). Kiekiai priklauso nuo pomėgio. Tačiau cukraus reikia – turkiška kava turi būti saldoka. Ir vėl verdame. Kavą užviriname tris kartus (atsargiai, kad skystis “neišliptų” iš indo) ir pilame į puodelį. Įlašiname kelis lašus šalto vandens (kad nusėstų tirščiai).
Apie indą. Jis dažniausiai žalvarinis arba varinis. Paprastasis variantas – emaliuotas rundeliukas. Visa esmė – jo forma, tarsi tulpės žiedas. Savąjį nusipirkau parduotuvėlėje už 3 Lt. Jis paprasčių paprasčiausias, tačiau ruošimo stebuklas nuo to nesumažėjo.
Nors kai kas sakė, kad taip paruošta kava nesiskiria nuo eilinio užverda-užplikau, tačiau mano kuklia nuomone, kava tikria sodresnė, stipresnė.. na, tiesiog tikresnė.
