Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Mano rašymo dažnumas glumina net mane pačią. Bet gimtadieniai, Joninės kaime ir visokiausios permainos profesiniame gyvenime muša iš vėžių ir verčia aukštyn kojom bet kokius planus.

Aš vis dar vejuosi gamintų patiekalų traukinį. Yra tiek daug, ką norėčiau čia sudėti, bet…

O dabar prie reikalo – puikaus sluoksniuotos tešlos vyniotinio aštrumo mėgėjams (tokiems kaip aš).

8 porcijoms reikės:

1 lakšto šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos

1-2 aitriųjų paprikų

1 raudonosios paprikos

1 žaliosios paprikos

1 poro

1 a. š. sviesto

100 g fetos

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. druskos

žiupsnelio pipirų

kiaušinio plakinio

Kol tešlos lakštas atšilinėja, smulkiai sukapojame atriąsias paprikas. Raudonąją bei žaliąją paprikas ir porą taip pat smulkiai supjaustome. Daržoves reikia trumpai pakepinti ant sviesto ir ataušinti. Tada įmaišome smulkintą fetą, pagardiname druska, pipirais ir čiobreliais.

Įdarą paskleidžiame ant tešlos lakšto ir suformuojame vyniotinį. Jį dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą, patepame kiaušinio plakiniu ir kepame 20 min. 225 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Valgome tiek šiltą, tiek šaltą. Skaniai pikantiška. Tik mūsų aštriamėgių šeimai pasirodė per… švelnu. Tad pati kitąkart dėsiu daugiau aitriųjų paprikų. Na, o normaliems žmonėms siūlau likti prie recepto normos.

Štai, žvilgtelėjau per petį – šuva antra diena be dvasios po savaitgalio kaime. Su viena tamsiai rudais dažais nutepta ausimi (įmaknojo į kibirėlį). Paprastuoju plovimu neišsiplovė, reikės mechaniškai šalinti

Recepto šaltinis: Wypieki ze smakiem.

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Ech… tingus sekmadienio rytas. Saulėtas, šiltas. Apeinu tėvų sodą, apžiūriu dailias snieguoles ir slyvos pumpurų gausą. Širdis dainuoja. O kad būtų dar džiugiau, reikia gardžių pusryčių… Ir būtinai reikia jais su kuo nors pasidalinti. Taigi tą retą rytą, kai pusryčiaujame kartu, ant stalo patiekiau Piperade kiaušinienę, kurios receptą radau Žaidimų aikštelėje.

Reikės:

1 v.š. alyvuogių aliejaus/sviesto
1/2 vid. dydžio raudonosios paprikos
1/2 vid. dydžio žaliosios paprikos (aš naudojau jalapeno pipirus)
1 skiltelė česnako
1/2 a.š. džovinto čiobrelio
druskos, pipirų
1 skardinė konservuotų smulkintų pomidorų
4 kiaušiniai

Gerai įkaintuose riebaluose pakepinti smulkiomis juostelėmis supjaustytas paprikas ir smulkintą česnaką, po kelių minučių į keptuvę sudėti pomidorus, džiovintą čiobrelį, druską ir pipirus, kepti kol paprikos suminkštės (apie 7 min), nukelti dangtį 1 minutei ir leisti skysčiui išgaruoti. Į pomidorų ir paprikų masę atsargiai įmaišyti išplaktus kiaušinius, uždengti ir kepti, kol kiaušiniai iškeps.

Aš gaminau be aitriųjų paprikų, mat vaišinau aštriai ne itin mėgstančią mamą. Tačiau sau kepčiau su tais pačiais jalapeno pipirais. Dar sunaudojau vieną geltoną papriką vietoj tų dviejų puselių – neradau kitokios… Vis dėlto idėja, manau, išliko tokia pat. O kaip skanu buvo… Sukapojome apsilaižydami, patiekiau su gera juoda Vilkaviškio duona. Ši kiaušinienė bus dar vienas pusryčių variantas man, taip mėgstančiai kiaušinius.

Na, kiek ji ispaniška, o kiek tiesiog gardi – atskiras klausimas. Bet greitiems pietums ar vakarienei – pats tas.

Reikės:
500 g vištienos, supjaustytos kepsneliais
po 1 raudonąją ir žaliąją saldžiąją papriką
1 indelio įdarytų žaliųjų alyvuogių (rinkausi įdarytas krevetėmis, nors iš principo nėra svarbu)
200 g pievagrybių
200 ml sultinio
4 šaukštų pomidorų padažo
alyvuogių aliejaus
2 šaukštų miltų
1 šaukšto prieskonių vištienai arba maltos saldžiosios paprikos
druskos
pipirų