Ignės puodas

Patiekalas, ypač tas, neplanuotas, spontaniškai gimęs arba reikalaujantis daugiau dėmesio ir laiko, man tarsi terapija. Minkant duonos tešlą arba trinant sviestą su cukrumi išnyksta rūpesčiai, varginančios mintys ir išorinis pasaulis. Lieki tu ir tai, kas gims. Panašus jausmas apima tik mokantis šokti, kai tik išėjusi po 1,5 valandos tango-salsos-valso-rumbos suprantu, kad nė minutės negalvojau apie nieką kitą, išskyrus žingsnius ir partnerį. Užtatai dažnai mėgstu apsidirbusi darbus imtis kokio kepinio: duonos, pyrago ar kekso…

Reikės:

200 g sviesto arba margarino

3 kiaušinių

100 g cukraus

200 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

4 v. š. aguonų

šiek tiek vyšnių (aš naudojau naminę vyšnienę)

cukraus pudros pabarstyti (nebūtina)

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purios vientisos masės. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Tada suberiame su kepimo milteliais sumaišytus miltus.

Į kepimo formą dedame beveik visą tešlą, paliekame kokį ketvirtį. Į jį įmaišome aguonas. Kepimo formoje esančioje tešloje padarome griovelį, į kurį sudedame aguoninę tešlą. Ant viršaus užtupdome vyšnių. Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-45 minutes. Kadangi man kiekvienąkart išėjo skirtingas kepimo laikas, geriausia pasikliauti senuoju geruoju “įkišk pagaliuką ir pažiūrėk, ar dar limpa” metodu.

Skanus, sultingas, neįkyriai saldus. Pačio to gerumo keksas.

Receptas iš gaspadine.lt

Pakalbėkime apie vyšnias. Apie jų intensyvų raudonį. Apie ypatingą skonį. Apie malonų kvapą. Man vyšnios – pagrindinė visų metų uoga. Gali nebūti netgi agrastų ir raudonųjų serbentų. Svarbu, kad būtų vyšnių. Jei kitas uogas dažniausiai mėgstu tik šviežias, tai vyšnias galiu valgyti ir uostyti ir nešioti visais pavidalais. Uogienės, pyragai, ledai, padažai, sagės, auskarai, ekrano užsklandos… Vyšnios. Vyšnios mano raison d’etre; uoga, kurios laukiu visus metus, o tik sulaukusi puolu valgyti. Todėl sau gimtadieniui kepiau šokoladinį vyšnių pyragą. Todėl pas tėvus pirmiausia apvalgau vyšnias (juk skaniausios tiesiai nuo medžio), ir tik paskui pėdinu link aviečių, agrastų, žirnių.

Pyragas paprastas kaip dukartdu, bet dėl to nemažiau ypatingas.

Reikės:

3 atskirtų kiaušinių

~ 8 valgomųjų šaukštų miltų

~ 5 valgomųjų šaukštų cukraus

2 saujų iškaulintų vyšnių

šiek tiek pieno

150 g sviesto (jei norite lengvesnio pyrago, dėkite daugiau)

100 g išlydyto juodojo šokolado

1.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Minkštą sviestą išsukame su kiaušinių tryniais ir cukrumi iki vientisos masės. Supilame lydytą šokoladą, viską gerai išmaišome. Tada masę praskiedžiame pienu. Pilame pamažu, kad lengvai išsimaišytų. Tiksliai nežinau, kiek pyliau. Manau, apie 100 ml, gal šiek tiek daugiau. Tada beriame miltus ir kepimo miltelius, maišome, kol tešla tampa tiršta ir gana sunki. Kiaušinių baltymus atskirame inde išplakame iki standžių putų ir po šaukštą įmaišome į tešlą. Ji taps lengvesnė ir puresnė. Tada įmaišome vyšnias. Į riebalais pateptą kepimo formą sudedame tešlą ir kepame 30-40 minučių. Iš tešlos galima prikepti ir keksiukų, aplieti juos kokiu baltuoju šokoladu ir mėgautis.. niam niam…

Man tai buvo tobulas gimtadienio pyragas. Kadangi iš tėvų prisivežiau šių šventų uogų, tai dar kepsiu pyragą ir stengsiuosi ištobulinti. Bus ir daugiau nuotraukų po savaitgalio – kai pyragas bus prapjautas ir suvartotas dar kito gimtadienio proga.

Skanumynas, keptas Tėvo dienos proga. Turiu tėtį, kuriam skaniausi, pasak jo, “drėgni” kepiniai, ypač su įdaru. Tad taikiausi pagaminti į jo skonį.

Nei mažam, nei dideliam keksui reikės:

3 stiklinių miltų

4 kiaušinių

2/3 stiklinės jogurto

1 stiklinės cukraus

1 valgomojo šaukšto sausų mielių

1 stiklinės sviesto (aš jį išlydžiau)

1 stiklinės iškaulintų vyšnių – šviežių, šaldytų arba konservuotų

100 g juodojo šokolado glaistui

Gaminimas genialiai paprastas. Sumaišome cukrų, kiaušinius, jogurtą ir sviestą. Tada įmaišome miltus ir mieles. Trumpai pakildiname tešlą. Kepimo formą ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Klojame dalį tešlos, suberiame vyšnias ir užklojame likusia tešla.

Dėl vyšnių – šviežias, šaldytas ar kitu būdu nelabai saldžias nepamaišytų palaikyti sumaišius su pora šaukštų cukraus.

Keksą kepame apie valandą 180 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Atvėsusį keksą aptepame lydytu juoduoju šokoladu, sumaišytu su gabalėliu sviesto. Palaukiame, kol glaistas sustengs, ir skanaujame. Tikrai geras kepinys. Nei per saldus, nei per prėskas. O ir drėgnumas tinkamas. Žodžiu, greitas ir geras būdas pasiskaninti gyvenimą.

Recepto pagrindas imtas iš čia, priedai – iš galvos.