Aha! “Desertas su česnaku?” – paklausite jūs. “Taip!” – atšausiu aš. Ir dar ohohohoho-koks! Mat 2011-uosius sutikome Rygoje ir kaip ir Egidija lankėmės restorane “Kiploku krogs”. Ragavome, džiaugėmės ir aikčiojome – tik pamanyk, pyragas su česnaku! Jis man taip patiko, kad grįžusi susieškojau panašaus pyrago receptą. Tiesa, ilgai jis brendo, bet kai šaldytuve atsirado puskilis varškės, pasiraitojau rankoves.

Reikės:

1 3/4 puodelio sutrupintų sausainių

4 kiaušinių

~120 g lydyto sviesto

~500 g pertrintos varškės arba kreminio sūrelio, pvz., Filadelfijos.

200 g cukraus

3-4 orkaitėje iškeptų ir sutrintų česnako skiltelių

1 v. š. vanilinio cukraus

1 v. š. miltų

1 a. š. tarkuotos citrinos žievelės

1. a. š. grietinėlės

šiek tiek druskos

Pirmiausia, žinoma, geriausia pašauti kepti česnako skilteles. Aš jas neluptas sumečiau į skardelę ir ~180 laipsnių orkaitėje kepiau kol suminkštėjo. Trukmė priklauso nuo dydžio. Ak, o iškepusios skiltelės būna švelnesnio skonio, ne tokios aitrios.

Kol skiltelės kepa, suturpiname sausainius (aš naudojau “Selga”, kiek daugiau nei 1 pakelį). Trupinius sumaišome su 1 kiaušiniu  ir išlydytu sviestu, o gautą masę sudedame į kepimo formos dugną, gerai prispaudžiame ir išlyginame.

Pertrintą varškę (ar sūrį) išplakame su likusiais kiaušiniais, cukrumi, miltais, vaniliniu cukrumi, citrinos žievele, grietinėle ir cukrumi. Iškepusius ir pravėsusius česnakus sutriname ir sudedame į varškės masę. Jei lieka nesusitrinančių dalių, metam jas lauk. Dar sykį masę išmaišome ir pilame ant sausainių pagrindo. Išlyginame ir šauname orkaitėn. Iš pradžių 5 minutes kepame 260 laipsnių orkaitėje, tada sumažiname iki 90 laipsnių ir kepame valandą. Prisipažinsiu, šioje vietoje aš iš Farenheitų turbūt tinkamai nepaskaičiavau mūsiškų laispnių, dėl to kepiau per karštai Bet nereikia kartoti tokių klaidų – ir pyrago viršus bus baltesnis.

Kaip ir visi varškiniai-sūriniai pyragai, šis skanesnis atvėsęs. Man česnako buvo pats tas kiekis. Vyrui – per mažai! Tačiau abiems buvo labai skanu.

Receptas iš Suite101.

Tikriausiai daug kas jau išmėgino Giedriaus Vilpišausko pateiktą idėją – namuose iš varškės, sodos ir įvairių priedų pasigaminti lydyto sūrelio. Vos apie tai perskaičiau, tai tapo mano idee fixe, puoliau ieškoti tos nelemtos sodos. O nelemtos todėl, kad paprasčiausiai… jos neradau. Kokias dvi savaites blaškiausi po įvairias parduotuves ir ieškojau… Išgelbėjo mane mama, prie namų mažoje krautuvėje atradusi to gėrio.

Visas procesas aprašytas čia, geriau ir detaliau nesugebėčiau. Galiu tik apibendrinti rezultatus. Viskas vyksta gana sklandžiai, tik, kai jau žinau, reguliuosiu to sūrelio tvirtumą/minkštumą, nes šįsyk gavosi pakankamai tvirtos tekstūros. Visgi skonis buvo pakankamai geras (pasūdyti būtina, tačiau nepersistenkite). Aš paskaninau kapotais laiškiniais česnakais, rezultatas pavyko geras. Taigi dabar šalin pirktinius “tepamukus”, kaip aš juos vadinu, ir tegyvuoja naminiai! Greita, nebrangu ir skatina kūrybingumą (jau dabar mąstau, kaip pagardinti kitą porciją tepamo sūrelio). Na, ir jausmas, kad tai tavo rankomis pagaminta – puikus.

P. S. Jei kam aktualu tikslumas – naudojau “Dvaro” pusriebę varškę (9 % berods).

Atnaujinta: antrąkart gaminau sūrelį iš kitokios varškės, tačiau taip pat pusriebės. Dėjau gerokai mažiau sodos: norėjau labiau “varškiško” sūrelio. Tad išvaizda kitokia nei pirmojo varianto. Šįkart į varškę dėjau daugiau druskos, paskaninau šviežiais čiobreliais. Rezultatas neblogas, tačiau nesu visiškai patenkinta. Man gal netgi labiau patiko tas “lydytesnis” variantas. Pamėginau nufotografuoti, bet sunkiai sunkiai… Šioks toks rezultatas:

Kadangi nuo tortellini atliko tešlos, greitai sumečiau, kaip ją panaudoti. Ir nutariau iškepti lakštinių apkepą (plačiau žinomą kaip lazanija) pagal save. Iš anksto prisipažįstu – kepiau iš nuojautos, nesivadovaudama jokiais receptais.

Reikės:

trijų lakštų tešlos

400 g špinatų

200 g varškės

150 g ementalio

pipirų, druskos,

1 nedidelio svogūno

pomidorų pastos

aliejaus

Pirmiausia apie įdarą. Nulupame svogūną ir supjaustome smulkiais kubeliais. Perrenkame ir nuplauname špinatus. Į indelį sudedame varškę, ją sutriname šakute, kad taptų biri. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame apkepame svogūną, kol suminkštėja. Pravėsusį sudedame į varškę. Tada į keptuvę dedame špinatus, juos kiek patroškiname, kol sukrenta. Pravėsusius špinatus supjaustome juostelėmis arba smulkiau. Juos taip pat sudedame į varškės masę, viską išmaišome, papipiriname, padruskiname. Jei norisi, galima įtarkuoti ementalio.

Paruošiame tris lakštus. Pirmą klojame ant kepimo formos dugno (prieš tai ištepę jį riebalais). Tada dedame įdaro. Klojame dar vieną lakštą, vėl įdaro. Ant viršaus gula paskutinis lakštas, jį aptepame pomidorų pasta. Pašauname į 200 laipsnių orkaitę 15 min. Kai tešla beveik iškepusi, viską apibarstome sūriu ir kepame, kol jis išsilydys.

Apkepą kepiau 10 valandą vakare. Ir nesitikėjau, kad kas nors gero išeis – tiesiog norėjau sunaudoti tešlą ir špinatus. Bet pavyko taip puikiai – skanumėlis! Įdaras nei per švelnus, nei per ryškus, gerai iškepė tešla. Na, viskas derėjo harmoningai. Tiesa, patiekalas ne iš liesiausių ar sveikiausių padermės…

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.

Varškė pirmiausia man asocijuojas su mamos retkarčiais kepamais varškėčiais – saldu ir tirpsta burnoje. Tad norėjau rasti varškės patiekalą, kuris tiktų pietums ir nebūtų saldus. Varškės kukuliai su žolelėmis – pats tas.

4 porcijoms reikės:

750 g varškės

150 g maltų džiūvėsėlių

200 g miltų

3 kiaušiniai

4 šaukštai grietinės

didelė skardinė konservuotų pomidorų

ryšulėlis petražolių

2 nedideli svogūnai

2-3 česnako skiltelės

po 1 šaukštą džiovintų raudonėlių ir bazilikų

1 šaukštelis maltų muskatų

alyvuogių aliejaus

druskos, juodųjų pipirų

Kukuliai: Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną. Varškę, jei reikia, nusunkiame ir sutriname. Įmušame kiaušinius, sudedame grietinė ir gerai išmaišome. Tada beriame sukapotas petražoles, bazilikus, muskatus, druską, pipirus, džiūvėsėlius ir miltus. Užmaišome tešlą. Kukulius verdame pasūdytame vandenyje kol jie iškyla. Priklausomai nuo dydžio ir ugnies stiprumo tai gali trukti iki 12 min.

Padažas: aliejuje apkepiname 1 supjaustytą svogūną ir sukapotas česnako skilteles. Tada sudedame sutrintus konservuotus pomidorus. Pakaitiname, suberiame raudonėlius, druską, juoduosius pipirus ir paverdame apie 10 min.

Kukulius patiekiame pomidorų padaže. Buvo gana skanu ir labai sotu. Tai puikus patiekalas pasninkui, vegetarams (jei neklystu, vegetarai nevengia kiaušinių ir pieno produktų?) ar kai atsibosta mėsa. Tik, kad būtų įdomiau, kitąkart darysiu mažus kukulaičius. Vienakąsnius nuotaikingiau valgyti.

Tokį paprastą, bet labai suintrigavusį receptą radau sename angliškame reklaminiame žurnalėlyje. Jis buvo priskirtas rubrikai “eating out”. Na, taip, picos pyragas tobulai tinka iškylos patiekalui. Bet ne menkiau jis tinka ir sotiems pietums namuose ar darbe.