Ignės puodas

Man vasara patinka ne dėl karščio. Man vasara patinka dėl sodo, daržo ir miško gėrybių. O šauniausia yra tai, kad dažnai tos gėrybės būna dykos. Nes tėvai, seneliai, tetos, draugai apipila visokiais šviežumynais ir liepia “vežkis tiktai”. O aš, ta, kuriai patinka skaniai valgyti, ir vežuosi!

Šiandienos vakarienė buvo beveik absoliučiai nemokama – kainavo sviesto likučiai ir tie žiupsneliai druskos bei pipirų. Net voveraites ir tas gavau dovanų (gerą mėnesį gimti išsirinkau, a?). Tad net nepaisydama to, kad tokioj kaitroj norisi tik ledų ir nejudėti, pagaminau puikaus skonio vakarienę, švenčiančią vasaros gėrybes.

Recepto kaip ir nebus – tai tiesiog mano variantas “šviežių bulvių su grybais”.

Šviežias bulvikes (kiek teiksitės įveikti) nuplaunu ir užkaičiu pasūdytame vandenyje. Voveraites nuplaunu, kotelius nuvalau ir supjaustau stambokais gabalėliais. Kažkur skaičiau, kad patartina voveraites apvirti, tačiau aš to nedarau. Tiesiog įpusėjus virti bulvėms aš grybus pakepinu svieste, padruskinu ir papipirinu. Tada sudedu svogūnų laiškus, dar šiek tiek patroškinu ir suverčiu kelis šaukštus grietinės. Prieš pat patiekdama dar įberiu krapų.

Pas mus ši marmalienė visada patiekiama su agurkais, tik šįkart su mažai raugintais. Pasaka! Tas voveraičių švelnumas, tas šviežių bulvyčių iš tėvų daržo saldumas… Sunkoka sustoti

Atrodo, tos saulėtos dienos suteikia įkvėpimo gaminti, fotografuoti ir (!) aprašyti. Tik be ditirambų ir išvedžiojimų, nes plieskianti saulė kviečia veikti bet ką kitą, tik ne sėdėti prie kompiuterio…

Šita sriuba tapo improvizacija konkretaus recepto tema. Tiesiog buvo idėja ir noras utilizuoti užsistovėjusius sojų makaronus. Ir nebuvo vištienos, reikalingos pagal receptą, tik pievagrybiai. Ir, aišku, galima ginčytis, kiek gi ta sriubikė kiniška ar rytietiška. Vis dėlto užuominų yra.

4 porcijoms reikės:

~1 l norimo sultinio

8-9 didelių pievagrybių

~1/2 sojų arba ryžių makaronų pakelio

kelių svogūnų laiškų su galvutėmis

2-3 šaukštų sojų padažo

maltų juodųjų pipirų

Paruošiame sultinį. Pievagrybius nuplauname ir supjaustome riekelėmis. Sudedame į indą, užpilame sojų padažu, pabarstome pipirais ir išmaišome. Svogūnų laiškus su galvutėmis supjaustome žiedeliais. Paruošiame makaronus – užpilame juos verdančiu vandeniu, trumpai palaikome ir nukoštus sukarpome žirklėmis. Į verdanti sultinį suberiame pievagrybius ir paverdame 5 minutes. Tada sudedame makaronus ir svogūnų laiškus, šiek tiek pakaitiname ir galime tiekti.

Skonis švelnus, norintys gali pagalvoti, kaip jį paaštrinti. Bet man patiko ir taip. Kitąkart būtinai mėginsiu su ryžių makaronais, bet ir sojų tiko. Tai lengva, tačiau kartu ir soti, sriuba. Man patiko, kad ją lengva ir greita paruošti.

O dabar visi patrinam Budos pilvą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai, skaniai”

Ar žinote, kaip man gėda??? Tiek laiko nieko nepasakojau… Daug įvairių dalykų susidėjo krūvon. Pagrindinis – naujas padarėlis namuose su keturiom kojom, smalsiom akim ir žvėrišku apetitu. Dabar greta mėsos sau reikia galvoti apie mėsą šuniui, mat mūsiškis škotas šeriamas RAW – žalia mėsa, kaulais ir subproduktais. Tiesa, subrpoduktams dar teks palūkėti, bet žalią jautieną kapoja taip, kad nespėju sužiūrėti

O dabar pietūs. Šiandienos pietūs be mėsos, tačiau su kiniška nata. Anglai tokią marmalynę vadina stir-fry. Suprask, maišai ir kepi. Tam geriausiai tinka kiniškos wok keptuvės. Na, tokios neturiu, visada apsieinu su savąja universaliąja.

2 sočioms porcijoms reikės:

2 v. š. žemės riešutų aliejaus

1 vidutinio dydžio baklažano

200 ml daržovių sultinio

200 g tofu

2 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos

2,5 cm ilgio imbiero šaknies

2 šaukštų aštraus paprikų padažo arba pastos

2 v. š. sojų padažo

1 v. š. ryžių acto

2 a. š. rudojo cukraus

2 svogūnų laiškų su svogūnėliais

Baklažaną supjaustome maždaug 2 cm pločio ir 4 cm ilgio gabalėliais. Tofu supjaustome kubeliais. Smulkiai sukapojame imbiero šaknį, česnako skilteles ir išsėklintą aitriąją papriką. Susmulkiname nuplautus svogūnų laiškus. Keptuvėje įkaitiname pusę žemės riešutų aliejaus ir maišydami kepame baklažaną 5-6 min. Tada įpilame šiek tiek vandens ir dar patroškiname 1-2 min. Iškepusį baklažaną išimame iš keptuvės. Joje įkaitiname likusį aliejų ir kelias sekundes pakepiname česnakus, imbierą ir aitriąją papriką. Įpilame paprikų padažo, išmaišome. Supilame sultinį, sudedame tofu ir užverdame. Tada supilame sojų padažą, actą, cukrų bei svogūnų laiškus. Išmaišome, dar pakaitiname, sudedame baklažaną ir valgome. Greta tinka patiekti ryžių.

Greita, skanu ir sotu. Patiekalo aštrumas – man – buvo idealus. Apskritai tas padažėlis labai gardus. Kepti sultingi baklažanai… mmm…

Recepto šaltinis: delicious. magazine 2010 m. vasario mėn. nr.

Baigėsi šokis/ Blėso  žibintas/ Klevų šešėliuos/ Ošė naktis…

Tokia eilutė toptelėjo, kai pagalvojau apie pasibaigusias šventes. Margučiai numarginti, sudaužyti ir suvalgyti, velykiniai pyragai taip pat visus jau pamalonino. O kas liko, tas… Atsidarau šaldytuvą – nepasakyčiau, kad ten pelė pasikorusi, visko yra. Taigi ir gimė šios salotos iš to “visko”, kas liko po Velykų.

Vienam žmogui pakaks:

kelių salotų lapų (naudojau aisbergo, tačiau sueitų ir kininis kopūstas, ir paprasta salota)

kelių svogūnų laiškų (čia pagal skonį)

vieno kietai virto kiaušinio

šiek tiek rūkytos lašišos “nuopjaustukų”

juodųjų pipirų

kokio nors užpilo: garstyčių, majonezo, aliejaus; galima ir be jokio apsieiti

Taigi salotas supjaustome/suplėšome, ant jų dedame skiltelėmis supjaustytą kietai virtą kiaušinį (šių tikrai užsilieka po Velykų), žiedeliais supjaustytus svogūnų laiškus, susmulkintą lašišą. Papipiriname ir pagal norą pagardiname padažu. Aš dėjausi garstyčių, visai tiko. Prietelių vaišinau be jokio užpilo, neišbrokijo. Tačiau patarė kitąkart įberti juodų alyvuogių – tai pagyvintų skonį.

Reziumė – valgomos, gana skanios (tikrai negaliu sakyti, jog tai šedevras, bet retai kada iš likučių tvarkymo toks pavyksta…) salotos. Manau, suradus idealų užpilą, jos pakiltų iki labai skanių. Nuotraukoje porcija padidinta, mat daryta alkanam, ką tik po miškus bėgiojusiam vyrui