Ignės puodas

Daugiaryžio gaminimas man jau siejasi su ypatingesne proga. Tai, kad susiruošiu jį gaminti, reiškia, jog turiu daug laiko, galiu neskubėdama pilti-garinti-pilti-garinti sultinį, kol ryžiai tampa minkšti, prisigėrę sudedamųjų dalių aromato… Šįkart – ir ypatingas receptas, man labai patikęs, todėl mintyse įrašytas į “būtinai dar ne kartą” kategoriją.

4 porcijoms reikės:

gabalėlio sviesto

2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus

250 g įvairių grybų (aš naudojau džiovintus)

1 didelės česnako skiltelės

1 nedidelio svogūno

350 g apvaliagrūdžių ryžių (spec. daugiaryžiui perku “Maxima” parduotuvėse)

200 ml balto vyno

800 ml sultinio

80 g mėlynojo pelėsinio sūrio, supjaustyto kubeliais arba sutrupinto

saujos kapotų petražolių

druskos, pipirų

Pirmiausia keptuvėje įkaitiname sviestą ir šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulintus grybus, kol jie suminkštės, šiek tiek sukeps. Išimame grybus ir paliekame šiltai. Tada įpilame likusį kiekį aliejaus ir pakepiname kubeliais smulkintus česnaką ir svogūną, kol šie suminkštės. Įmaišome ryžius ir pakepiname kelias minutes, kol jie tampa skaidrūs. Supilame vyną, kaitiname kol išgaruos.

Pamažu pilame po šaukštą-du sultinio ir verdame nuolat maišydami, kol šis išgaruoja. Tai trunka apie 15-20 min. Po tiek laiko ryžiai išverda. Suminkštėjus ryžiams, nukeliame keptuvę nuo viryklės, padruskiname ir papipiriname, įmaišome kepintus grybus ir pelėsinį sūrį. Pabarstome petražolėmis ir patiekame valgyti.

Tikrai skanus daugiaryžis.  Tiems, kas nemėgsta labai sūriai, siūlau neberti druskos – jos ir nereikia.

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Moliūgai – kol kas iki galo neprisijaukintos daržovės (tiksliau, vaisiai). Na, bet pamažu kaupiu galimų receptų skrynelę ir kol kas nė vienu nenusivyliau. Šįkart – “Moters savaitgalio virtuvėje” siūlomas vištienos ir daržovių troškinys.

4 porcijoms reikės:

300 g moliūgo

mažos skardinės konservuotų pomidorų be odelių

200 g žirnelių (originale reikia šaldytų, tačiau aš naudojau konservuotus – tiko)

4 vištos krūtinėlių

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

1 nedidelio svogūno

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono

1/2 arbatinio šaukštelio imbiero

1 aitriosios paprikos

1 valgomojo šaukšto cukraus

4-5 valgomųjų šaukštų vandens

alyvuogių aliejaus kepti

Moliūgo “mėsą” supjaustome kubeliais, vištieną – juostelėmis. Susmulkiname svogūną. Supjaustome konservuotus pomidorus. Išvalome aitriąją papriką ir supjaustome žiedeliais.

Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname svogūną. Recepte rašo, kol apskrus, tačiau aš tik iki švelnaus gelsvumo apkepiau. Tada sudedame aitriąją papriką, suberiame cinamoną ir imbierą, sudedame vištieną, išmaišome ir maišydami pakepame kelias minutes, kol vištiena šiek tiek apkeps. Tada sudedame moliūgo gabaliukus, pomidorus ir, jei naudojame šaldytus, žirnelius. Jei naudojame konservuotus, juos sudėsime likus kelioms minutėms iki troškinimosi pabaigos. Taigi į mėsos ir daržovių mišinį įberiame cukraus, užpilame vandens ir uždengiame. Troškiname 20-25 minutes.

Labai gardus ir lengvas patiekalas. Išsigandusi, kad gali būti per saldu, bėriau druskos. Tačiau tai nebūtina – patiekalas išėjo nesaldus, šiek tiek pikantiškas. Tiesa, pasigedau aitriosios paprikos aitrumo. Manau, norint aštresnio patiekalo, papriką reikėtų dėti vėliau, nes dabar ji susitroškina… Tikrai dėmesio vertas patiekalas. Moliūgų sezonas dar tik prasidėjo, tad galima jį ne kartą paruošti. Tiesa, troškinys labai nenoriai pozavo… Realybėje jis išvaizdesnis

Patiekalo idėja jau seniai sukosi galvoje – nuo tada, kai pamačiau jį kažkokioje receptų knygoje (ech, ta atmintis…). Atradusi šaldiklyje vištų kumpelių, nusprendžiau, kad pats laikas tą idėją imti ir realizuoti.

4 porcijoms reikės:

4 vištų kumpelių (ar kitų dalių)

1 stiklinės obuolių sulčių arba sidro

1 didelio svogūno

2-3 vidutinio dydžio obuolių

sviesto

druskos, pipirų

Nuplautus vištienos kumpelius įtriname druska ir pipirais, apkepame svieste iš abiejų pusių po kelias minutes. Svogūną ir obuolius supjaustome skiltelėmis. Kepimo formą ištepame sviestu, į ją sudedame vištienos gabalėlius, svogūno ir obuolių skilteles. Viską užpilame stikline sidro arba obuolių sulčių. Kepame karštoje orkaitėje tol, kol į mėsą įbedus šakutę iš jos bėgs skaidrios sultys. Patiekiame su svogūnais, obuoliais ir ryžiais. Pastaruosius pagardinau žiupsneliu ciberžolės.

Patiekalą ruošiau su obuolių sultimis. Jos vištienai suteikė ypatingo, švelnaus skonio. Kepti svogūnai ir obuoliai visada dera su paukštiena, tad prašauti sunkoka. Tik būtų įdomu paderinti kokias nors prieskonines žoleles, jos turėtų papildyti patiekalo skonį.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Joninių diena buvo pilna saldaus liūdesio ir lagaminų krovimo. Ne, aš neišvykstu… Į ganėtinai ilgą ir labai įdomią kelionę išvažiavo mano sužadėtinis. Nors neplanavau gaminti nieko, tačiau paskutinę akimirką užsimaniau palepinti jį (ir išnaudoti fotoaparato turėjimą). Vienas, du, ir mintyse – daugiaryžio idėja. Pagrindas, tik be salierų, pasiskolintas iš skaniai.lt.

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (pirkau spec. daugiaryžiui, mat mane prigąsdino, kad su paprastaisiais ne taip skanu)

1 l vištienos sultinio

100 ml virinto vandens

2 nedidelių svogūnų

2 skiltelių česnako

10-11 vidutinio dydžio pievagrybių (naudojau rudus, jie aromatingesni)

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

100 ml balto sauso vyno

100 g virtų krevečių

parmezano ir kapotų petražolių apibarstyti

Sukapotas česnako skilteles ir susmulkintus svogūnus sudedame į įkaitintą alyvuogių aliejų ir pakepiname, kol suminkštėja. Tada sudedame smulkintus pievagrybius (aš pjausčiau ganėtinai stambiai), užpilame vandeniu ir uždengę troškiname, kol vanduo išgaruoja. Kai vandens nebelieka, suberiame ryžius ir nuolat maišydami kepame apie 5 minutes, kol jie taps permatomi. Vėliau įpilame vyną (galima naudoti ir vermutą, tačiau aš nemėgstu jo), išmaišome ir pakaitiname (maišydami), kol vynas išgaruoja. Tada palaipsniui pilame po kelis samčius sultinio, maišome ir vėl pilame ir vėl maišome. Prieš pilant naują porciją, senoji jau turi būti susigėrusi/išgaravusi. Visas žaidimas trunka apie 15 min. Beje, aš nesunaudojau viso paruošto sultinio… Nežinau, gerai tai ar ne,  bet ryžiai rezultate buvo išvirę. Galima pagardinti druska ir pipirais. Kai ryžiai jau išvirę, suberiame krevetes, išmaišome ir trumpai pakaitiname – tiek, kad jos sušiltų, bet nepervirtų. Daugiaryžį apibarstome parmezanu ir petražolėmis ir skanaujame. Dar galima į lėkštes įdėti sviesto, tačiau man jo nepritrūko.

Buvo neišpasakytai skanu! Puikus patiekalas, nors ir ilgokai trunka tas žaidimas su sultiniu ir ryžiais. Tiesą pasakius, kaip pirmas mėginimas gaminti daugiaryžį (po ilgų svajų…) jis buvo stulbinantis. Tikrai gaminsiu dar ne kartą, įsirašau į savo mėgiamų patiekalų su begalinėmis variacijomis sąrašą. Tegyvuoja Italija!

Eilinis lyrinis nukrypimas… Su šiokiu tokiu pakeitimu.

And wet with tears and good-byes, his hair of deepest black
All my tears cried against his milk-white throat
Hidden behind the curtain of his beautiful black hair
As deep as ink and black, black as the deepest sea
The smell of his black hair upon my pillow
Where his head and all its black hair did rest
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West

Ilgai tylėjau… Bet turėjau pateisinamų priežasčių. Pažadu, kad jau po Velykų rašysiu daugiau – paprasčiausiai turėsiu daugiau laiko.

O štai šįsyk susiklostė palankios aplinkybės – “Skanių savaičių” pusmetis, kurio nevalia nepaminėti ir savaitgalis tėvų namuose, kai, kaip dažnai, labai norisi juos lepinti. Tad pasirinkau pora receptų iš katalogo ir pirmyn.

Sekmadienio pietums  – Vištiena apelsininiame padaže pagal Forelle. Receptas toks:

25 g sviesto;
4 gabalėliai po 100 g vištienos filė;
1 vidutinis svogūnas;
2 š. miltų;
300 ml apelsinų sulčių;
150 ml grietinės;
1 š. apelsinų džemo;
½ a.š. džiovinto mairūno.

Sviestą ištirpinti keptuvėje ir jame apkepti vištienos gabalėlius. Sudėti į kepimo indą. Tame pačiame svieste pakepti smulkiai pjaustytą svogūną, kai suminkštės, suberti miltus ir minutę maišant pakepti. Vis maišant supilti apelsinų sultis, pavirti, kol sutirštės. Nukėlus nuo ugnies, sudėti kitus produktus: džemą, grietinę, mairūną. Gerai išmaišyti ir užpilti ant vištienos. Indą uždengti ir kepti 180 laipsnių kaitintoje orkaitėje 45 minutes.

O mano pakeitimas buvo tik toks, kad vietoje šaukštelio apelsinų džemo dėjau pusės apelsino minkštimą. Ir orkaitėje troškinau neuždengtame inde. Tačiau nemanau, kad buvo blogiau. Minkštimas suteikė papildomo rūgštumo, o ištroškinta mėsa buvo minkšta ir gardi gardi.  Patiekiau su ryžiais, atrodė tinkamas garnyras.

Tikrai, puikus receptas sekmadienio pietums. Derinys suteikia tam tikro išskirtinumo, tarsi valgytum šventinį patiekalą. Tikiu, jog nesyk jį gaminsiu, kai norėsiu padaryti įspūdį kam nors.

Kadangi nuo tortellini atliko tešlos, greitai sumečiau, kaip ją panaudoti. Ir nutariau iškepti lakštinių apkepą (plačiau žinomą kaip lazanija) pagal save. Iš anksto prisipažįstu – kepiau iš nuojautos, nesivadovaudama jokiais receptais.

Reikės:

trijų lakštų tešlos

400 g špinatų

200 g varškės

150 g ementalio

pipirų, druskos,

1 nedidelio svogūno

pomidorų pastos

aliejaus

Pirmiausia apie įdarą. Nulupame svogūną ir supjaustome smulkiais kubeliais. Perrenkame ir nuplauname špinatus. Į indelį sudedame varškę, ją sutriname šakute, kad taptų biri. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame apkepame svogūną, kol suminkštėja. Pravėsusį sudedame į varškę. Tada į keptuvę dedame špinatus, juos kiek patroškiname, kol sukrenta. Pravėsusius špinatus supjaustome juostelėmis arba smulkiau. Juos taip pat sudedame į varškės masę, viską išmaišome, papipiriname, padruskiname. Jei norisi, galima įtarkuoti ementalio.

Paruošiame tris lakštus. Pirmą klojame ant kepimo formos dugno (prieš tai ištepę jį riebalais). Tada dedame įdaro. Klojame dar vieną lakštą, vėl įdaro. Ant viršaus gula paskutinis lakštas, jį aptepame pomidorų pasta. Pašauname į 200 laipsnių orkaitę 15 min. Kai tešla beveik iškepusi, viską apibarstome sūriu ir kepame, kol jis išsilydys.

Apkepą kepiau 10 valandą vakare. Ir nesitikėjau, kad kas nors gero išeis – tiesiog norėjau sunaudoti tešlą ir špinatus. Bet pavyko taip puikiai – skanumėlis! Įdaras nei per švelnus, nei per ryškus, gerai iškepė tešla. Na, viskas derėjo harmoningai. Tiesa, patiekalas ne iš liesiausių ar sveikiausių padermės…

Varškė pirmiausia man asocijuojas su mamos retkarčiais kepamais varškėčiais – saldu ir tirpsta burnoje. Tad norėjau rasti varškės patiekalą, kuris tiktų pietums ir nebūtų saldus. Varškės kukuliai su žolelėmis – pats tas.

4 porcijoms reikės:

750 g varškės

150 g maltų džiūvėsėlių

200 g miltų

3 kiaušiniai

4 šaukštai grietinės

didelė skardinė konservuotų pomidorų

ryšulėlis petražolių

2 nedideli svogūnai

2-3 česnako skiltelės

po 1 šaukštą džiovintų raudonėlių ir bazilikų

1 šaukštelis maltų muskatų

alyvuogių aliejaus

druskos, juodųjų pipirų

Kukuliai: Aliejuje apkepiname vieną supjaustytą svogūną. Varškę, jei reikia, nusunkiame ir sutriname. Įmušame kiaušinius, sudedame grietinė ir gerai išmaišome. Tada beriame sukapotas petražoles, bazilikus, muskatus, druską, pipirus, džiūvėsėlius ir miltus. Užmaišome tešlą. Kukulius verdame pasūdytame vandenyje kol jie iškyla. Priklausomai nuo dydžio ir ugnies stiprumo tai gali trukti iki 12 min.

Padažas: aliejuje apkepiname 1 supjaustytą svogūną ir sukapotas česnako skilteles. Tada sudedame sutrintus konservuotus pomidorus. Pakaitiname, suberiame raudonėlius, druską, juoduosius pipirus ir paverdame apie 10 min.

Kukulius patiekiame pomidorų padaže. Buvo gana skanu ir labai sotu. Tai puikus patiekalas pasninkui, vegetarams (jei neklystu, vegetarai nevengia kiaušinių ir pieno produktų?) ar kai atsibosta mėsa. Tik, kad būtų įdomiau, kitąkart darysiu mažus kukulaičius. Vienakąsnius nuotaikingiau valgyti.