Ignės puodas

Ar, be manęs, dar yra žmonių, dovanas, palankumo ženklus ar lauktuves gaunančių maisto produktais? Štai gimtadienio proga gavau kibiraitį voveraičių, vasarą užsiminusi – vėžių, kitąkart – krapų. O štai ne visai seniai tėvai savo meilę parodė… aviena Už tai esu didžiai dėkinga, nes du savaitgalius namai gardžiai kvepėjo ir buvo proga išmėginti seniai pasižymėtus receptus. Pradėsiu nuo avienos kario su kokosų pienu.

6 porcijoms reikės:

2 v. š. ghee arba augalinio aliejaus

1 kg avienos be kaulų ir riebalų, supjaustytos gabalėliais (manoji vadinosi “aviena plovui”, tiko)

1 didelio plonai supjaustyto svogūno

3 supjaustytų česnako skiltelių

1 v. š. šviežio tarkuoto imbiero (be abejo, tiks ir milteliai)

1 nemažos smulkiai kapotos aitriosios paprikos

1 a. š. maltos ciberžolės

4 v. š. kario miltelių

400 g kapotų konservuotų pomidorų

500 ml sultinio (geriausia avienos, bet aš naudojau daržovių)

160 ml kokosų pieno

2 v. š. kapotų kalendrų lapų (tokių neradau, apsiėjau be jų, o iš bėdos, manau, ir petražolės nekenktų)

Puode įkaitiname 1 v. š. ghee arba augalinio aliejaus ir porcijomis apkepiname avieną kol paruduoja. Atidedame į šalį. Likusį ghee (arba aliejų) įkaitiname puode. Sudedame svogūną ir maišydami kepiname 5 min. kol suminkštėja. Tada dedame česnaką, imbierą, aitriąją papriką ir ciberžolę. Pakepiname 1 min. Tada sudedame kario miltelius ir avieną. Suverčiame pomidorus, supilame sultinį ir viską užviriname. Tada sumažiname ugnį ir neuždengtame puode troškiname 1 val. 15 min., kol mėsa suminkštės. Jei pasitaiko labai sausgyslota aviena, drąsiai galite troškinti 1,5 val. ar net daugiau.

Po troškinimo sudedame kalendrų lapus, supilame kokosų pieną ir pakaitiname 15 min., kol padažas sutirštėja.

Patiekiau su virtais ilgagrūdžiais ryžiais.

Labai aromatinga ir pikantiška. Mano nuomone, ilgai ir lėtai troškinta aviena – skaniausias jos pavidalas. Kai mėsa tokia minkšta, kad net skiriasi skaidulos.. Ach.. Šįkart tokio minkštumo nebuvo, nes neturėjau laiko ilgiau troškinti. Bet vis tiek buvo skanu. Labai skanu.

Receptas iš: delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. nr.

Ne, visai ne dėl to, kad nėra laiko, nustojau gaminti ar paprasčiausiai pabodo… Tiesiog šiemet kaip niekad gausu rudeninių gėrybių, todėl jau daug daug savaičių iš eilės nesuku sau galvos, ką paruošti. Ir neieškau naujovių. Beveik. Va, turėjau kelias paprikas. Gražios, raudonos, naminės. Ir labai norėjau išvirti iš jų sriubą. Tą ir padariau. Kadangi gavosi puuuikiai – štai ir receptas.

4 porcijoms reikės:

4 raudonųjų paprikų

1 l sultinio

2 svogūnų

2 morkų

gabalėlio sviesto

100 ml balto vyno

druskos ir pipirų

Paprikas perpjauname pusiau, išvalome, dedame į kepimo skardą ir kepame tol, kol odelė pradeda pūslėtis. Atvėsusias tiek, kad jau įmanoma rankoje išlaikyti, nulupame. Svogūną susmulkiname, o nuskustas morkas sutarkuojame. Daržoves pakepiname svieste maždaug 10 min., tada pasūdome, papipiriname ir užpilame sultiniu. Įdedame keptas nuluptas paprikas ir verdame 10 min. Supilame vyną, šiek tiek pakaitiname ir sutriname plakikliu. Baigta.

Aš patiekiau su šviežiai kepta duona. Mmm.. skanumėlis. Pikantiškos paprikos ir vos juntamas baltas vynas (aišku, galima ir be jo išsiversti!). Svieste kepintos daržovės pagal nutylėjimą yra gerai. Žodžiu, skonio, kvapo ir spalvos šventė. Ne, ne taip.. KVAPO šventė. Ach, kaip ta sriuba kvepėjo…

Receptas su nukrypimais iš ManoReceptai.lt

Man vis dar šiek tiek sunku patikėti, kad prieš gerą pusmetį apsėdusi mintis “kai bus sezonas, išsivirti vėžių” pavirto vakariene. Mat būna, prisigalvoju ko nors, pamirštu, neįvykdau… O šįkart pasisekė – tereikėjo kelis kartus įvairiomis progomis įvairiems žmonėms užsiminti, kad noriu vėžių. Ir štai – valio valio, gavau 12 vienetų, iš kurių du kelionės neištvėrė, bet 10 buvo gyvi ir pasiruošę… hmm.. būti suvalgyti.

Reikės:

10 vėžių

1 pjaustyto svogūno

1 saujos krapų

1 saujos petražolių

4 kvapiųjų pipirų

1 stiklinės raudono vyno

vandens (tiek, kad vėžiai komfortiškai tilptų)

gero žiupsnio druskos

galima patiekti su citrinos skiltelėmis

Prieš pradedant ruošti vakarienę rekomenduojama augintinius supažindinti su vakarienės objektais. Gaila, nepavyko kadras, kai šuva bandė atsikąsti vėžio

Pirmiausia vėžius reikia sutupdyti į šiltą vandenį ir pamaišyti, kad išsiplautų dumblas. Nes dumblu tai jau jie smirdi… Tada užverdame vandenį-sultinį, į kurį keliauja druska, krapai, petražolės, svogūnai, pipirai. Dar galima dėti šakninių daržovių, kad būtų daugiau aromato. Sultinį užviriname. Tuo tarpu nuplautus vėžius nuvarviname kiaurasamtyje. Jie dar nenutuokia, kad tuoj bus paskutinioji…

Užvirus tam sultinėliui, sudedame vėžius ir užpilame stikline raudono vyno. Vėl užviriname ir verdame 15 min. Vėžiai turi tapti raudoni raudoni, o tarpai tarp uodegėlių ir likusio kūno turi būti ryškus. Svarbus momentas – negalima virti nebegyvų vėžių. Taip pat negalima valgyti vėžių, kurių išvirusių uodegos tiesios. Uodegėlės turi būti riestos.

Išvirusius vėžius išgriebiame iš puodo ir patiekiame gliaudyti. Mes gardinom citrinų sultimis ir atvėsintu slovakišku baltu vynu. Am niam niam. Gaila, kad mažai. Bet buvo labai skanu, nors vynas nesijautė labai intensyviai. Pati vėžių mėsa buvo minkšta ir net saldoka… Man patiko. Kiekius galima maždaug reguliuoti pagal vėžių kiekį, nors nurodyti kiekiai ganėtinai universalūs.

Beje, virdama vėžius prisiminiau sceną iš “Julie and Julia”, kur Julie verda omarus… Vėžių žudikė, vėžių žudikė…

Receptas iš: Didžioji virėja

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Tai tęsiam kur baigėm, tiesa?

Jau ganėtinai senokai turguje perkant mėsą šuniui pardavėjas už nuodėmingai priimtiną kainą įsiūlė avies koją. Aš negaliu atsispirti tokiems pasiūlymams. Tad ilgai nesvarsčiusi čiupau tą gėrį ir pradėjau mąstyti, ką gi čia iškepus. Rinkausi ilgai, svarsčiau dar ilgiau. Bet galų gale apsistojau ties šiek tiek savaip adaptuotu delicious. magazine receptu. Tad štai.

Reikės:

~1,5 kg avienos (nebūtinai kojos, gali būti ir kita dalis, tik priklausomai nuo dydžio reikės reguliuoti kepimo laiką)

žiupsnio šafrano

1 smulkiai supjaustyto svogūno

2.5 cm ilgio imbiero šaknies supjaustytos šiaudeliais

2 česnako skiltelių

1 a. š. maltos aitriosios paprikos

1 a. š. maltų kalendrų

1 a. š. kuminų sėklų

2 a. š. garam masala prieskonių

Šafraną reikia užmerkti į 2 v. š. šilto vandens ir kuriam laikui palikti. Avienos gabalą iš visų pusių apkepame keptuvėje be riebalų, kol apskrus. Tuo pačiu nukepinsime papildomus riebalus, kurių aviena, kaip žinia, nestokoja.

Visus prieskonius, svogūną ir česnaką sutriname trintuvu iki vientisos masės. Tada įmaišome šafraną su vandeniu, kuriame jis mirko, ir dar patriname. Šiuo mišiniu ištepame avieną. Mėsą įdedame į kepimo indą, uždengiame dangčiu arba folija ir kepame 160 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 4 valandas.

Receptas rekomendavo šalia patiekti graikiško jogurto padažo, tačiau aš patiekiau paprastas šviežių daržovių salotas, kad avytės skonis geriau atsiskleistų. Buvo skanu, tikrai skanu. Ir daug – dar kelias dienas valgėme sumuštinius su kepta aviena. Naudoti prieskoniai puikiai papildė specifinį avienos skonį. O kad viskas būtų dar gardžiau, prie pietų išgėrėme po taurę pinot noir vynuogių vyno.

Žinau, kad Lietuvoje aviena nėra labai populiari mėsa. O be reikalo…

Receptas iš delicious. magazine 2009 m. lapkričio mėn. nr.

Man patinka penktadieniais nevalgyti mėsos. Ne visada, aišku, tai pavyksta. Bet išankstinė nuostata, kad turiu sugalvoti ką nors nemėsiško padeda paįvairinti meniu. Okei, okei, pica – anoks paįvairinimas. Bet ji buvo valgyta penktadienį. Tad kažkokia sąsaja yra…

Įdarui ant anksčiau aprašyto ruginio pagrindo (ar kito) reikės:

4 svogūnų

2-3 v. š. alyvuogių aliejaus

50 ml balzamininio acto

druskos, pipirų

250 g mocarelos

juodųjų alyvuogių

50 g parmezano

Pasiruošiame norimą picos pagrindą. Nuluptus svogūnus supjaustome pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir kepame svogūnus 10 min. Tada juos pagardiname balzamininiu actu, druska ir pipirais. Gerai išmaišome.

Ant iškočiotos tešlos klojame svogūnus, išdėliojame supjaustytą ar suplėšytą mocarelą ir alyvuoges. Pastarųjų geriausia dėti tiek, kiek norisi. Tarkime, mes labai mėgstame alyvuoges, tad jų negailėjau.

Picą kepame kol tešla apskrunda, o mocarela išsilydo. Išimtą picą apibarstome tarkuotu parmezanu.

Skanu! Pikantiška, trašku… Greitai ir paprastai paruošiama, be to, nereikia ypatingų ingredientų.

Recepto šaltinis: Wypieki ze smakiem

Aš tyliu. Aš nesiteisinu. Yra kaip yra – kartais reikia neturėti laiko ar jėgų… Ar abiejų, kaip, pavyzdžiui, šį sekmadienį. Seniai taip besitrankiau – nuo Panevėžio ryte, iki Šiaulių krašto perpiet ir Kauno vakare… Ir sunkaus pavargėliško miego Vilniuje.

Apskritai šitas patiekalas labiau žiemiškas ar rudeniškas. Bet būna ir vėsių pavasario dienų (tikiuos, nebebus labai žvarbių…). Šitą receptą norėjau išmėginti senokai, tik reikėjo gauti geros jautienos. Ir gavau. Labai gero jautienos kumpio. Tiesa, aš nežinau, kiek smarkiai mano vyro širdis verkė matant į troškinį pilamą “Guinness”. Bet nesakė. Ir nesiskundė.

4 porcijoms reikės:

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 nedidelio stambiai kapoto svogūno

75 g rūkytos šoninės

0,8 kg jautienos supjaustytos gabalėliais

300 ml “Guinness”

250 ml sultinio (pageidautina jautienos)

1,5 v. š. miltų (su pipirais ir druska sumaišytų)

prieskonių: petražolių, lauro lapų, čiobrelių

Troškintuve įkaitiname dalį aliejaus ir jame apkepame smulkintą svogūną, kol suminkštės. Tada sudedame šoninę ir kepame dar 4-5 minutes. Vis pamaišome. Išimame iš troškintuvo.

Jautieną pavoliojame miltų mišinyje ir kepame likusiame aliejuje. Kepti reikia nedidelėmis partijomis iš visų pusių, kol mėsytė apskrus. Tada sumažinus ugnį į troškintuvą sudedame svogūną su šonine, visą apkeptą mėsą, supilame alų ir sultinį, sudedame prieskonius. Jei yra noro, dar padruskiname ir papipiriname ir užviriname.

Viską verdame apytiksliai 2,5 val. Tiesiog po kokios 1,5 val. vis žvilgtelime, ar jau mėsa minkštutėlė. Na, turi būti minkšta ir tirpstanti burnoje.

Taip ir buvo. Tirpo burnoje. Aš gal kiek sultinio per daug įpyliau, tad nesutirštėjo kaip reikiant. Bet vis tiek. Skanu. Minkšta, aromatinga… Mmm… Pats tas žvarbiai dienai. Su bokalu stouto.

Receptas iš delicious. magazine kovo mėn. nr.

Mėgstu konservuotą tuną. Mėgstu nepaisydama to, kad tunų žvejyba žiauri. Todėl receptai su tunu visada patraukia akį ir širdį. Šitas receptas laukė savo eilės nuo kovo (dar nedaug, tiesa?). Ir sulaukė. Saulėtą dieną ėmiau ir pagaminau šį patiekalą. Ir buvo skanu. Buvo ir nebėra…

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (kadangi manija nepraėjo, naudojau nevalytus ryžius)

100 g žirnelių

4 kietai virtų kiaušinių

400 g konservuoto tuno

25 g sviesto

1 nedidelio smulkiai kapoto svogūno

1 a. š. kario miltelių (originale – kario pasta, kurios neturiu)

šiek tiek petražolių, druskos ir juodųjų pipirų

Ryžius verdame vandenyje tol, kol tampa beveik minkšti (apie 3/4 viso virimo laiko). Jei naudojame šaldytus žirnelius, kažkur per vidurį ryžių virimo suberiame virti kartu ir žirnelius. Jei žirneliai švieži, įdedame tik prieš baigiant virti. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir maišydami 3 min. kepame svogūną su kariu. Tada sudedame nukoštus ryžius su žirneliais ir nukoštą tuną. Padruskiname ir papipiriname ir pakepame ant silpnos ugnies maždaug 1 min. Prieš patiekiant apibarstome petražolėmis ir uždedame kiaušinio skilteles.

Kaip jau sakiau, buvo skanu. Ne fantastiškai, kaip kartais būna. Bet buvo labai labai skanu. Taip skanu, kad valgiau ir norėjau dar. Toks paprastas skanumo jausmas

Šaltinis: Forelles receptai.

Ech, tas amžinas skubėjimas ir nespėjimas… Ant mano stalo skelbtinų receptų krūvelė niekad neišnyksta. Vis kažką atrandu ar prisimenu. Deja, dažnai stinga laiko ir energijos tiems receptams paviešinti. Be to, ir kompiuteriu dabar tenka dalintis. Bet nesusirinkome čia skųstis, tiesa? Sniego kaugės pamažu tirpsta, rytai šviesėja, dienos ilgėja. Šilti pyragėliai gal dar kvepia žiema, tačiau atvėsę jie jau žadina svajones apie pusryčius parke.

10 pyragėlių reikės:

Tešlai:

20 g šviežių mielių

150 ml pieno

75 g sviesto

450 g kvietinių miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui:

200 g vištienos filė

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

3 arb. š. sojų padažo

2 arb. š. medaus

1 nedidelio mėlynojo svogūno

1 česnako skiltelės

200 g grybų (originale – šitakė, aš sudėjau turėtus ruduosius pievagrybius)

druskos, pipirų

Be to:

alyvuogių aliejaus kepti

kiaušinio plakinio

sezamo sėklų

Mieles sutrupiname ir ištirpdiname pašildytame piene. Sviestą išlydome ir supilame į mielių tirpalą. Įmaišome druską ir miltus, išmaišome elastingą tešlą. Ją uždengiame ir paliekame iškilti 40 min.

Vištienos filė supjaustome smulkiais gabalėliais ir užpilame marinatu iš alyvuogių aliejaus, 2 šaukštelių sojos padažo ir medaus. Paliekame marinuotis 15 min. Po to apkepiname šaukšte aliejaus.

Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skiltelę. Smulkiai supjaustome grybus. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir grybus. Paskaniname šaukšteliu sojos padažo. Grybus sumaišome su kepta vištiena, pagardiname druska ir pipirais.

Tešlą padaliname į 10 vienodų dalių. Iš kiekvienos iškočiojame apskritimą. Į jo vidų dedame įdaro, užlenkiame ir suformuojame pyragėlį. Kiekvieną pyragėlį tvirtai užspaudžiame. Paruoštus pyragėlius paliekame iškilti 15 min. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Prieš pašaudami kepinius juos patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome sezamo sėklomis. Kepame 15 minučių. Pyragėliai gražiai apetitiškai parus, pasklis malonus kvapas – galima traukti lauk.

Kaip jau minėjau, pyragėlius galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius – vienodai skanu. Išeina tokie savotiški neva rytietiški kibinai. Bet skanūs. Man dar kokia aštrumo nata nebūtų pamaišiusi, o vyrui buvo labai skanu ir taip.

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”