Viskas – kol vyras grįžta namo ir paruošiu vakarienę, beveik sutemsta. Vis labiau norisi ruošti sumetei į puodą – išvirė – valgyk patiekalus. Vis dažniau norisi užsiplikyti visą arbatinį arbatos, įsitaisyti su knyga ir kirmyti. Vis vėliau rytais prasikrapštau akis – jergau, kaip tamsu už lango, ne, ne, dar ne rytas… Todėl akys ir užkliuvo už patiekalo viename puode varianto – vištienos ir ryžių troškinio, kitaip biryani.

4 porcijoms reikės:

8 vištos šlaunelių arba nedidelių blauzdelių su oda

1 plonais pusžiedžiais supjaustyto svogūno

1 plonai supjaustytos česnako skiltelės

350 g Basmati ryžių

750 ml daržovių sultinio

130 g pjaustytų šparaginių pupelių

25 g paskrudintų migdolų riekelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

gabalėlio sviesto

3 v. š. kario pastos (galite naudoti gatavą, galite patys pasigaminti iš kario miltelių ir vandens)

Keptuvėje įkaitiname sviestą ir 2 v. š. alyvuogių aliejaus. Sudedame vištieną ir apkepame iš visų pusių, kol apskrus. Išimame. Į keptuvę beriame svogūną ir česnaką ir maišydami kepiname kelias minutes, kol suminkštės. Sukrečiame kario pastą, gerai išmaišome ir pakepame dar kelias minutes. Tada supilame likusį šaukštą aliejaus, suberiame ryžius ir gerai išmaišome, kad jie pasidengtų prieskoniais. Pakaitiname porą minučių, suberiame skrudintus migdolus ir užpilame sultiniu. Ant viršaus sudedame vištieną, uždengiame dangčiu ir troškiname 10-15 min. Praėjus šiam laikui suberiame šparagines pupeles. Vėl uždengiame ir troškiname dar apytiksliai 10 min., kol ryžiai ir vištiena bus išvirę. Patiekiame apibarstę likusiomis migdolų riekelėmis.

Pastaba: kuo mažesni vištienos gabalėliai, tuo didesnė tikimybė, kad jie išsitroškins vienu metu su ryžiais.

Labai aromatingas patiekalas, skanus ir sotus. Namai dar ilgai kvepėjo kariu… Puikus būdas greitai paruošti gardžią vakarienę.

Receptas iš delicious. magazine

Man dažnai nepavyksta prisitaikyti prie vyro alaus virimo grafiko. Kaip žinia, neturime viryklės, tik tokią dviejų kaitviečių elektrinę orkaitėlę. Tad kai prietelius užkelia savo 16 l talpos alaus virimo puodą, vietos nebelieka. O aš beveik visada tomis dienomis suplanuoju patiekalą, kuriam reikia nemažai laiko – apkepti, virti ar apskritai šokinėti aplink. Aną sekmadienį buvo panašiai – užsispyriau sidre troškinti triušį, kurį (ir daržoves) prieš tai dar reikia apkepti. Derinomės derinomės vienas prie kito, kol pietūs pavirto ankstyva vakariene. Bet buvo verta. Triušiui visada verta skirti laiko ir jėgų. Beje, šitam reikės pasiruošti iš vakaro.

4 porcijoms reikės:

1 nedidelio triušio, sukapoto į 8 gabalėlius

1 smulkiai sukapoto svogūno

3 smulkiai supjaustytų morkų

1 čiobrelio šakelės

250 ml sauso sidro (jau nekalbu, kad tikro, ne cheminio)

3 v. š. aliejaus

1 v. š. miltų

475 ml sultinio (idealiu atveju, žinoma, triušienos, bet tiks ir vištienos, ir daržovių)

Pakankamai dideliame inde (gali būti kepimo), kad vienu sluoksniu tilptų triušio gabalėliai, išdėliojame pusę kapoto svogūno ir morkų. Ant viršaus sudedame triušieną, apibarstome likusiomis daržovėmis ir įdedame čiobrelio šakelę. Užpilame viską sidru, uždengiame indą ir įdedame į šaldytuvą marinuotis per naktį. Žinoma, galima užmarinuoti iš ryto, bet patirtis rodo, kad kuo ilgiau triušis mirks tame sidre, tuo pikantiškesnio skonio bus mėsa.

Kitą dieną išimame triušį iš marinato ir nusausiname. Marinatą nukošiame – daržoves dedame į vieną indą, o skystį – į kitą. Gerai įkaitintoje keptuvėje (arba, jei turite, kepimo inde, kurį vėliau galėsite kišti tiesiai į orkaitę) įkaitiname 2,5 v. š. aliejaus ir iš visų pusių apkepiname triušio gabalėlius. Kepame po kelis, vis apversdami, kol apskrus.  Išimame triušieną, supilame likusį aliejų ir maišydami pakepiname daržoves maždaug 10-12 min., kol pradės ruduoti. Daržoves apibarstome miltais ir gerai išmaišome. Tada į keptuvę supilame atidėtą marinatą ir sultinį, gerai išmaišome ir, jei reikia, įberiame druskos bei pipirų.

Į kepimo indą su dangčiu sudedame triušieną, užpilame skysčiu su daržovėmis ir gerai apvoliojame mėsą, kad būtų tolygiai padengta. Įberiame čiobrelio lapelių. Uždengiame dangčiu ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 30 min. Po to sumažiname temperatūrą iki 150 laipsnių, apverčiame triušio gabalėlius ir kepame dar 1,5 val., kas pusvalandį apversdami mėsą, kol ji tampa minkšta.

Geriausia patiekti su prancūzišku batonu, juo bus galima sulaižyti gardų padažą. Greta puikiai tiks to paties sidro taurė. Tikra sekmadieninė palaima… Salsvos morkos, pikantiškas padažas ir minkštutėlė triušiena. Tikrai gardu, o svarbiausia – paprasta. Reikia tik… laiko.

O dabar metas klausimui. Šaldiklyje dar turiu triušienos. Troškinau ir su sidru, ir su grietinėle, todėl klausiu – kaip dar galėčiau paruošti triušiuką?

Receptas iš delicious. magazine, 2010 kovo mėn. nr.

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Pamaniau, reikia gyvenime permainų ir… nusipirkau pankolių. Vis matydavau juos tūnančius parduotuvių lentynose, vis pastebėdavau receptus su jais, bet niekada nenusipirkdavau. Ir tik pradėjusi pjaustyti prisiminiau, kodėl kažkada neatmenamais laikais buvau nusprendusi jų vengti. Jie smirdi/kvepia (pasirinkite, kas tinka) anyžiais! Jei gyvenime lieptų išrinkti bjauriausią kvapą, po visų akivaizdžiai pykinančių šlykščių smarvių iš karto puikuotųsi anyžius. Taigi bepjaustydama ir mintijau – jeigu ką, vyras suvalgys viską!

2 porcijoms reikės:

1/2 stiklinės apvaliagrūdžių ryžių

1 svogūno

2 nedidelių pankolių

~ 0.5-0.7 l sultinio

alyvuogių aliejaus

1/3 stiklinės balto vyno

juodųjų pipirų

šiek tiek petražolių ir tarkuoto parmezano (ar kito kietojo sūrio)

Svogūną supjaustome ganėtinai stambiai – aš pjausčiau stambiau nei įprastai pjaustau rizotui. Tada eilė pankoliams. Juos nuplauname, nupjauname kotus ir apačią. Paskui padalijame pusiau, išpjauname šerdį ir susmulkiname panašaus dydžio gabalėliais kaip svogūną. Tiesa, aš dar nulupau viršutinius sluoksnius, nes atrodė apdaužyti…

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir pakepiname daržoves. Kepiname ilgokai, beveik 10 min. – tikslas, kad svogūnai ir pankoliai gražiai karamelizuotųsi. Tada pilame ryžius ir maišydami kepiname tol, kol taps skaidrūs. Šliūkštelime vyno, maišydami palaukiame, kol jis išgaruos, ir pilame sultinį. Po truputį, po porą samčių ir maišome maišome ir gariname gariname tą sultinį. Aš įpylusi sultinio dar įmalu juodųjų pipirų. Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia visi – naują sultinį pilti galima tik tada, kai išgaruoja anksčiau piltasis. Kol ryžiai suminkštėja, prireikia 20-25 min. Aš dažniausiai paragauju ir nusprendžiu – jau gerai ar dar ne.

Prieš patiekdami apibarstome kapotomis petražolėmis ir tarkuotu sūriu. Skanaus!

Aš bijojau ragauti. Oi, kaip bijojau ragauti. Ir ką gi – nė kiek nenusivyliau. Tai puikus risotto bianco variantas, tik vietoje salierų – pankoliai. Jie saldoki, turi ropinės daržovės prieskonį. Galiu nuraminti visus anyžių priešus, kad jų skonyje nesijaučia. Puikus rizotas, į kurį galima įmaišyti ir kitų priedų.

Šaldytuve dar liko vienas pankolis. Kas toliau?

Recepto idėja: The Sensitive Pantry

Tikroji vasara prasideda tada, kai uždera šviežių daržovių derlius. Štai ir šiuo metu valgiaraštį diktuoja daržo gėrybės: šviežios bulvytės, morkytės, agurkėliai, cukinijos, šparaginės pupelės ir t.t. ir pan. Galiu prisipažinti, kad man pasisekė – tėvai turi derlingą daržą, iš kurio ir mūsų šeimai atriekia nemažą dalį. Šita vasaros variacija “iš to, kas darže” gimė prieš porą savaičių, bet vykusį skonį dar prisimenu…

2 porcijoms reikės:

pusės nedidelės šviežios cukinijos

2 šviežių morkų (jei mažesnės, prireiks ir 4-5)

poros saujų brokolinio kopūsto žiedynų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 nuluptų ir sukapotų pomidorų (jei tingisi – 1/2 skardinės konservuotų)

3 v. š. sviesto

šakelės šviežių bazilikų

druskos, pipirų

200 g makaronų

Makaronus proziškai ir paprastai išverdame. O kol jie verda keptuvėje įkaitiname sviestą ir beriame smulkintus svogūnus bei česnakus, iš karto po jų – šiaudeliais pjaustytas morkas. Kepdami maišome, kol jos vos vos apkepa, tada beriame taip pat šiaudeliais pjaustytą cukiniją ir brokolinių kopūstų žiedynus. Man asmeniškai skanu, kai daržovės dar būna traškokos, nesusmegusios. Suberiame pomidorus (jie sukurs tokį “padažiškumą”), išmaišome, patroškiname, suberiame prieskonius – ir dedame ant nukoštų makaronų. Jei norisi, galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.

Šviežios svieste apkeptos daržovės – pasaka. Netgi svogūnai, kol dar švieži, saldūs, tad drąsiai pjaustykite juos didesniais gabalėliais – bus tikrai skanu.

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

]]> http://puodas.lt/ne-piemens-pyragas/feed/ 0 http://puodas.lt/svogunu-marmeladas/ http://puodas.lt/svogunu-marmeladas/#comments Wed, 23 Feb 2011 09:06:53 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=964
Nebepamenu, kur ir kada pirmąkart paragavau svogūnų marmelado. Bet nuo to laiko vis jį prisimenu, vis pagalvoju, o, sutapus kilogramui svogūnų namuose ir laisvesniam vakarui, ir prisiruošiau išsivirti. Reikės: 1 kg plonai supjaustytų svogūnų (nesvarbu, raudonų ar geltonų; aš viriau iš raudonų) 25 g sviesto 100 ml balzaminio acto 50 g rudojo cukraus druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų čiobrelio šakelės Didelėje keptuvėje ar [...]]]>

Nebepamenu, kur ir kada pirmąkart paragavau svogūnų marmelado. Bet nuo to laiko vis jį prisimenu, vis pagalvoju, o, sutapus kilogramui svogūnų namuose ir laisvesniam vakarui, ir prisiruošiau išsivirti.

Reikės:

1 kg plonai supjaustytų svogūnų (nesvarbu, raudonų ar geltonų; aš viriau iš raudonų)

25 g sviesto

100 ml balzaminio acto

50 g rudojo cukraus

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

čiobrelio šakelės

Didelėje keptuvėje ar puode įkaitiname sviestą, sudedame pjaustytus svogūnus, pabrastome druska ir pipirais, įmetame čiobrelio šakelę. Išmaišome, sumažiname ugnį ir leidžiame svogūnams kokį pusvalandį vis pamaišant “prakaituoti” – t. y., kad jie suminkštėtų, tačiau nepridegtų. Aš tikriausiai šitą fazę nenorėdama patrumpinau, tačiau geriau neskubėti.

Kai svogūnai tampa skaidrūs ir minkšti, supilame cukrų ir actą, išmaišome ir vėlgi ant nedidelės ugnies gerą pusvalandį maišydami kaitiname. Na, tas pusvalandis toks orientacinis. Geriausias rodiklis – kaitinti, kol išgaruos skystis. Kai marmeladas paruoštas, išimame čiobrelį. Marmeladą galima naudoti iš karto arba sandariuose induose laikyti šaldytuve.

Šiek tiek saldus, šiek tiek pikantiškas – man patiko. Galbūt asmeniniam mano skoniui kitąkart dėčiau mažiau acto. Tačiau prie sūrio, prie mėsytės bus puikus pagardas. Am.

Receptas iš Our Kitchen.

Dar vieną patiekalą galiu ištrinti iš pasižymėtųjų! Ir dar sriubą įtraukti į gaminamųjų arsenalą. Tikrai puiki soti šildanti sriuba. Viriau berods tą dieną, kai siautė vėtra – pats tas oras.

Reikės:

2 v. š. aliejaus arba sviesto

3 vidutinių griežinėliais supjaustytų morkų

1 vidutinio dydžio susmulkinto svogūno

400 g konservuotų smulkintų pomidorų

900 ml sultinio

2 puodelių virtų perlinių kruopų

1 puodelio virtų lęšių (aš taip pat naudojau žaliuosius)

1 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1 a. š. druskos

1/2 a. š. kajeno arba čili pipirų

juodųjų pipirų

petražolių pabarstyti (nebūtina)

Pirmiausia iš anksto išsiverdame perlines kruopas ir lęšius. Puode įkaitintame aliejuje arba svieste  kelias minutes pakepiname svogūnus, tada suberiame morkas ir dar šiek tiek pakepiname. Supilame smulkintus pomidorus ir sultinį, suberiame prieskonius ir užviriname. Sriubai pavirus 10-15 min. sudedame kruopas ir verdame dar antra tiek. Patiekiame pabarstytą kapotomis petražolėmis.

Ką aš galiu pasakyti. Kaip ir visos geros sriubos, skaniausia antrą dieną. Man patiko, nes joje yra ir lęšių, ir perlinių kruopų. Ir nežinau, ar tik man vienai taip išėjo, tačiau pusę sriubos teko užšaldyti – nesuvalgėme dviese… Kita vertus, gerai – sutaupiau laiko kitiems pietums ar vakarienei

Receptas rastas pas Forelle. Man atrodo, iš jos tinklaraščio dar turiu prisižymėjusi receptų

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą

Padažo receptas iš Garlic Central

Ne, kalėdinių receptų kol kas nebus – juk negaliu išduoti, ką dovanosiu! Nes šiemet kaip niekad daug valgomų dovanų užvertė mažyčius mūsų namus ir dar mažesnį šaldytuvą. Nors kartais apimdavo lengva panika, visgi pačiai ruošti dovanas labai malonu. Nes visąlaik, kol gaminu ir pakuoju, galvoju apie tuos, kurie tai gaus.

Bet aš ne apie Kalėdas, o apie avieną. Gardžią lengvai pagaminamą avieną.

Reikės:

~400 g avienos (nesu tikra, mat kepiau iš akies)

1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų

kelių saujų grybų (pievagrybių arba miško grybų)

1 svogūno

2 skiltelių česnako

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

Mėsą supjaustome podidžiais gabalėliais ir apkepiname iš abiejų pusių keptuvėje. Sudedame į karščiui atsparų indą su dangčiu. Toje pačioje keptuvėje pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. Kai šie suminkštėja, dedame grybus ir trumpai pakepiname. Viską sudedame į indą su aviena, užpilame pomidorais, pabarstome druskos ir pipirų, permaišome ir šauname orkaitėn… geroms 2-4 val. Svarbu, kad temperatūra nebūtų didelė (~150-160 laipsnių), o avytė sau sultingai ir gardžiai troškintųsi. Jei nėra indo su dangčiu, tinkamo orkaitei, galima dėti į kepimo skardą ir uždengti ją aliuminio folija. Beje, avytė taip pat pukiai išsitroškins ir puode ant viryklės ant nedidelės kaitros, tik reikės vis pasižiūrėti, ar skysčio netrūksta.

Patiekiau su paprastomis keptomis bulvėmis, nes, tiesą sakant, nuvargusi po sausainių skardų traukiojimo, neturėjau ūpo ką nors įmantriau galvoti.

Gerai, o dabar vėl apie Kalėdas. Pasierzinsiu tuo, kas dabar užima didžiąją dalį mažulytės virtuvėlės ir netgi viso buto…

Receptas iš Cooking Katie.