Ignės puodas

Atėjo metas saldėsiui.

Šiemet tėvų darže užderėjo moliūgų. Vieną (dar sąlyginai nedidelį) su vyru gražiai sudorojome – jis išvirė alaus, o aš – daug litrų sriubos. Bet štai parsiritinome dar vieną ir atėjo metas pyragui su moliūgu. Iš tikrųjų jį kepdama galvojau, velnias, nežinia, kas išeis. Nes man pasitaiko tokių dienų, kai užsispiriu viską daryti vienu metu: virti, kepti, pjaustyti, minkyti ir t. t. Tampu tokiu daugiafunkciu prietaisu, virtuvėje sukeliu netvarką, kurioje ir velnias sprandą nusisuktų, devynis prakaitus išlieju ir… kažkaip pavyksta. Taip buvo ir šįkart.

Tešlai:

250 g kvietinių miltų

125 g sviesto

1 kiaušinio

1 a. š. vanilinio cukraus

50 ml vandens

Įdarui:

600 g kubeliais pjaustyto moliūgo

gabalėlio cinamono lazdelės

40 g sviesto

150 g cukraus

4 kiaušinių

2 v. š. kukurūzų miltų

tarkuotos apelsino žievelės

Iš tešlai skirtų produktų paruošiame vienalytę tešlą. Kadangi neturiu tokio virtuvinio kombaino, kuriame tilptų nurodyti kiekiai, nepasididžiavau ir sukišau rankas į miltų, vanilinio cukraus, sviesto ir kiaušinio mišinį ir paprasčiausiai viską maigiau tol, kol pradėjo lipti. Tada pamažu pildama vandenį sumaišiau vientisą tešlą. Padarome iš jos rutulį, įvyniojame į plėvelę ir įdedame į šaldytuvą 30 min.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Moliūgo gabalėlius sudedame į puodą, užpilame vandeniu, įmetame cinamono lazdelę ir užverdame. Užviręs moliūgas gana greitai suminkštės, taigi nukošiame, išimame cinamono lazdelę ir sutriname, kol nebeliks gabalėlių. Sviestą išsukame su cukrumi ir kiaušiniais, supilame į moliūgų masę ir gerai išmaišome. Galiausiai beriame kukurūzų miltus ir tarkuotą apelsino žievelę ir išmaišome.

Traukiame tešlą iš šaldytuvo. Išklojame ja sviestu išteptą kepimo skardą. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Tešlą geriau iškloti plonu sluoksniu ir padaryti gana aukštus bortelius, nes įdaro išeina ganėtinai nemažai. Taigi ant tešlos pilame moliūgų įdarą, šauname į orkaitę ir kepame 30 min.

Mamma mia! Kokia spalva, koks aromatas! Aš kantriai laukiau, kol pyragas atvės, tada užkaičiau melisų arbatos, ir susėdome mudu su vyru skanauti. Moliūgų įdaras kreminis ir lengvas, su vos juntamu saldumu ir maloniu apelsino aromatu. Turiu pripažinti, kad seniai teko ragauti taip burnoje tirpstančio pyrago. Gražus oranžinis saulėto rudens akcentas. Man labai patiko – jau trinu rankomis, kad tėvų darže dar kėpso keli moliūgėliai.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Aha! “Desertas su česnaku?” – paklausite jūs. “Taip!” – atšausiu aš. Ir dar ohohohoho-koks! Mat 2011-uosius sutikome Rygoje ir kaip ir Egidija lankėmės restorane “Kiploku krogs”. Ragavome, džiaugėmės ir aikčiojome – tik pamanyk, pyragas su česnaku! Jis man taip patiko, kad grįžusi susieškojau panašaus pyrago receptą. Tiesa, ilgai jis brendo, bet kai šaldytuve atsirado puskilis varškės, pasiraitojau rankoves.

Reikės:

1 3/4 puodelio sutrupintų sausainių

4 kiaušinių

~120 g lydyto sviesto

~500 g pertrintos varškės arba kreminio sūrelio, pvz., Filadelfijos.

200 g cukraus

3-4 orkaitėje iškeptų ir sutrintų česnako skiltelių

1 v. š. vanilinio cukraus

1 v. š. miltų

1 a. š. tarkuotos citrinos žievelės

1. a. š. grietinėlės

šiek tiek druskos

Pirmiausia, žinoma, geriausia pašauti kepti česnako skilteles. Aš jas neluptas sumečiau į skardelę ir ~180 laipsnių orkaitėje kepiau kol suminkštėjo. Trukmė priklauso nuo dydžio. Ak, o iškepusios skiltelės būna švelnesnio skonio, ne tokios aitrios.

Kol skiltelės kepa, suturpiname sausainius (aš naudojau “Selga”, kiek daugiau nei 1 pakelį). Trupinius sumaišome su 1 kiaušiniu  ir išlydytu sviestu, o gautą masę sudedame į kepimo formos dugną, gerai prispaudžiame ir išlyginame.

Pertrintą varškę (ar sūrį) išplakame su likusiais kiaušiniais, cukrumi, miltais, vaniliniu cukrumi, citrinos žievele, grietinėle ir cukrumi. Iškepusius ir pravėsusius česnakus sutriname ir sudedame į varškės masę. Jei lieka nesusitrinančių dalių, metam jas lauk. Dar sykį masę išmaišome ir pilame ant sausainių pagrindo. Išlyginame ir šauname orkaitėn. Iš pradžių 5 minutes kepame 260 laipsnių orkaitėje, tada sumažiname iki 90 laipsnių ir kepame valandą. Prisipažinsiu, šioje vietoje aš iš Farenheitų turbūt tinkamai nepaskaičiavau mūsiškų laispnių, dėl to kepiau per karštai Bet nereikia kartoti tokių klaidų – ir pyrago viršus bus baltesnis.

Kaip ir visi varškiniai-sūriniai pyragai, šis skanesnis atvėsęs. Man česnako buvo pats tas kiekis. Vyrui – per mažai! Tačiau abiems buvo labai skanu.

Receptas iš Suite101.

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

Nebepamenu, kur ir kada pirmąkart paragavau svogūnų marmelado. Bet nuo to laiko vis jį prisimenu, vis pagalvoju, o, sutapus kilogramui svogūnų namuose ir laisvesniam vakarui, ir prisiruošiau išsivirti.

Reikės:

1 kg plonai supjaustytų svogūnų (nesvarbu, raudonų ar geltonų; aš viriau iš raudonų)

25 g sviesto

100 ml balzaminio acto

50 g rudojo cukraus

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

čiobrelio šakelės

Didelėje keptuvėje ar puode įkaitiname sviestą, sudedame pjaustytus svogūnus, pabrastome druska ir pipirais, įmetame čiobrelio šakelę. Išmaišome, sumažiname ugnį ir leidžiame svogūnams kokį pusvalandį vis pamaišant “prakaituoti” – t. y., kad jie suminkštėtų, tačiau nepridegtų. Aš tikriausiai šitą fazę nenorėdama patrumpinau, tačiau geriau neskubėti.

Kai svogūnai tampa skaidrūs ir minkšti, supilame cukrų ir actą, išmaišome ir vėlgi ant nedidelės ugnies gerą pusvalandį maišydami kaitiname. Na, tas pusvalandis toks orientacinis. Geriausias rodiklis – kaitinti, kol išgaruos skystis. Kai marmeladas paruoštas, išimame čiobrelį. Marmeladą galima naudoti iš karto arba sandariuose induose laikyti šaldytuve.

Šiek tiek saldus, šiek tiek pikantiškas – man patiko. Galbūt asmeniniam mano skoniui kitąkart dėčiau mažiau acto. Tačiau prie sūrio, prie mėsytės bus puikus pagardas. Am.

Receptas iš Our Kitchen.

Net nežinau, kiek mėnesių šitų keksiukų receptas pratūnojo pažymėtas naršyklėje… Bet visgi – išaušo ir jam šventė, kai pasiraitojau rankoves ir iškepiau skanutėlaičius burnoje tirpstančius pikantiškus keksiukus.

12 vnt. reikės:

12 atskirtų brokolių žiedynų

200 g sviesto (originale siūlė 275 g, aš surizikavau sumažinti – ir galbūt net dar mažinčiau)

50 g cukraus

4 didelių kiaušinių

300 g miltų

1 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. ciberžolės

1/2 a. š. kajeno pipirų

1/2 a. š. druskos

60 g tarkuoto čederio

Brokolių žiedynus sumetame į verdantį vandenį ir apverdame 3 min. Tada perskalaujame šaltu vandeniu ir padedame nuvarvėti.

Kambario temperatūros sviestą išplakame iki kreminės masės, tada suberiame cukrų ir toliau plakame, kol masė taps puri. Tada po vieną įmušame kiaušinius, vis paplakdami, kad masė būtų vientisa. Miltus, kepimo miltelius ir prieskonius sumaišome ir pamašu sudedame į sviesto ir kiaušinių masę. Tada sudedame tarkuotą sūrį ir palengva įmaišome. Tešla turi išeiti ganėtinai tiršta.

Paruošiame kepimo skardą. Siūlau du variantus: arba naudoti silikoninę, jei tokią turite, arba į metalinę dėti popierines formeles keksiukams kepti. Aš pastarąjį dalyką patingėjau (!) padaryti, todėl keksiukus sunkiai beiškrapščiau iš formos – dėl sūrio jie labiau linkę prikepti. Na, arba išklokite kepimo popieriumi.

Į kiekvieną keksiuko formą tvojame po šaukštą tešlos. Persistengti nebūtina – aš dėjau kaupinus šaukštus, todėl išėjo tik 9 keksiukai. Į tešlą įtupdome brokolio žiedyną ir užklojame kitu šaukštu tešlos.

Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje maždaug 30 min. Keksiukai pasidarys tvirti, na, o įkišus pagaliuką, tešla prie jo turi nelipti. Dabar svarbus momentas kepant – sviestas, kurio tešloje nestinga, besilydydamas tikrąją to žodžio prasme “lips” per kraštus. Dėl to aš ir pamažinau jo kiekį, tačiau vis tiek lipo. Taigi siūlau galbūt pakišti kitą skardą, kuri sugaudytų tą tekantį sviestą, nes jei jis kris ant, pvz., kaitinimo elemento, svils ir smirs.

O toliau – mėgaukitės. Skanūs ir sotūs tie keksiukai. Brokolio aromatas įsigeria į tešlą, o ciberžolė taip maloniai ir neįkyriai jaučiasi. M, jau žinau, ką kepsiu iškyloms. O tai, kad pradėjau apie jas galvoti, reiškia, jog jau beveik (truputuką truputuką) laukiu pavasario.

Receptas rastas čia: Etsy

Mokykloj mane mokė, kad nedera rašyti dviejų įžangų. Bet šįkart kitaip neišeis. Pirma turiu pasipasakoti apie planą-chuliganą. Kažkurį sausio pabaigos vakarą susimąsčiau, kad naršyklėje esu prisižymėjusi gyvą galą receptų, kurie… taip ten ir tūno. Tad nusprendžiau vasarį sau asmeniškai paskelbti “bookmarksuose pasižymėtų receptų mėnesiu” (fui, svetimybė…). Pradėsiu nuo deserto.

Mano vyrą su “Guinness” sieja artimi santykiai. Tad neišvengiamai, jei receptas su šiuo alum, turiu jį pagaminti. Dėl to seniai pasižymėjau šį receptą ir va pagaliau prisiruošiau. Nes vyrą lepinti reikia.

Pyragui reikės:

250 ml Guinness alaus
250 g sviesto
150 g grietinės
75g kakavos (nesaldintos)
400 g cukraus (arba, pasak Bea, mažiau, jei norisi ne taip saldžiai)
2 kiaušinių
275 g miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
šiek tiek vanilės ekstrakto

Alų supilame į puodą, sudedame sviestą ir pamažu šildydami išlydome iki vientisos masės. Dubenyje išplakame kiaušinius su grietine. Į alaus masę sudedame kakavą ir cukrų, išmaišome. Tada alaus masė keliauja į grietinės ir kiaušinių plakinį. Vėlgi gerai išmaišome, supilame miltus su kepimo milteliais, įlašiname vanilės ekstrakto. Tikrai tikrai, patvirtinu – tešla išeina baugokai skysta, bet nereikia baimintis, viskas iškepa puikiai. Taigi pilame į kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje ~45-60 min. Geriausia vis bakstelti pagaliuką ir patikrinti, ar pyragas iškepęs.

Pirma apie skonį – alus jaučiasi. Taip subtiliai, neįkyriai, tačiau nenuginčijamai. Saldus (aš dėjau beveik visą cukraus normą), tačiau vėgli neįkyriai. Šiaip jau geras paprastas pyragas.

O dabar apie broką. Nežinau, gal daug kam taip būna: išsiruoši plakti, maišyti, kepti ir t.t., o, pasirodo, kakava beveik baigės. Todėl mano pyragas toks aristokratiškai išbalęs. Visgi šiaip ar taip esu patenkinta rezultatu. O dar su puodeliu kavos… Mmm…

Receptas rastas Braškėse su pipirais.

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą

Padažo receptas iš Garlic Central

Patiekalas, ypač tas, neplanuotas, spontaniškai gimęs arba reikalaujantis daugiau dėmesio ir laiko, man tarsi terapija. Minkant duonos tešlą arba trinant sviestą su cukrumi išnyksta rūpesčiai, varginančios mintys ir išorinis pasaulis. Lieki tu ir tai, kas gims. Panašus jausmas apima tik mokantis šokti, kai tik išėjusi po 1,5 valandos tango-salsos-valso-rumbos suprantu, kad nė minutės negalvojau apie nieką kitą, išskyrus žingsnius ir partnerį. Užtatai dažnai mėgstu apsidirbusi darbus imtis kokio kepinio: duonos, pyrago ar kekso…

Reikės:

200 g sviesto arba margarino

3 kiaušinių

100 g cukraus

200 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

4 v. š. aguonų

šiek tiek vyšnių (aš naudojau naminę vyšnienę)

cukraus pudros pabarstyti (nebūtina)

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purios vientisos masės. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Tada suberiame su kepimo milteliais sumaišytus miltus.

Į kepimo formą dedame beveik visą tešlą, paliekame kokį ketvirtį. Į jį įmaišome aguonas. Kepimo formoje esančioje tešloje padarome griovelį, į kurį sudedame aguoninę tešlą. Ant viršaus užtupdome vyšnių. Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-45 minutes. Kadangi man kiekvienąkart išėjo skirtingas kepimo laikas, geriausia pasikliauti senuoju geruoju “įkišk pagaliuką ir pažiūrėk, ar dar limpa” metodu.

Skanus, sultingas, neįkyriai saldus. Pačio to gerumo keksas.

Receptas iš gaspadine.lt

Ilgai blaškiausi ir mąsčiau – rašyti ar ne. Mat nuotraukų nėra, gaminta prieš kone 3 savaites, šventės jau praėjo, liko tik keista melancholija. Bet. Visgi, kaip matote, rašau. Tiesiog reikia, kažkoks sąžinės kirminukas graužia, kad tie, kas ragavo, teiravosi, domėjosi, valgydami jautė malonumą. Tad štai. Viskas viename – ir kalėdinės dovanėlės, ir kalėdinis superturbošokoladinis skanėstas.

Krekeriai su aguonomis ir sezamais

Kalėdoms gavau užduotį – mainysimės dovanėlėmis. Ir dar sumą pasakė. Aš iškart supratau – neturiu nei ūpo ieškoti kažko perkamo. Bet turiu ūpo pagaminti ką nors valgomo. Rinkinį sudarė krekeriai su aguonomis ir sezamais ir puiki alyvuogių užtepėlė, kurią gaminau pagal šį receptą. O krekeriai va tokie:

~25 krekeriams reikės:

250 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

0,5 a. š. jūros druskos

2 v. š. aguonų

2 v. š. sezamų

1 a. š. juodų maltų pipirų

60 g šalto nesūdyto, kubeliais kapoto sviesto

100 ml šalto vandens

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sėklas, druską ir pipirus. Pirštais įtriname sviestą, kol jis tampa panašus į duonos trupinius. Masės viduryje padarome šulinėlį, į jį įpilame vandenį. Naudodamiesi lygiaašmeniu peiliu (čiupau taip retai naudojamą kapoklę) ir rankomis sumaišome tešlą. Jei reikia, įpilame dar šalto vandens. Man asmeniškai neprireikė, o ir pati tešla gana sklandžiai susiminkė. Labiau pasitelkiau rankų galią.

Iš tešlos suformuojame rutulį ir padaliname į dvi dalis. Vieną, suvyniotą į maistinę plėvelę, padedame į šaldytuvą vėsti.

Kočiojimas vyksta taip: patiesiame vieną kepimo popieriaus lapą dydžio sulig kepimo skarda, ant jo tiesiame tešlą, o ant viršaus – dar vieną kepimo popieriaus lapą. Ir taip džiugiai kuo ploniau iškočiojame tešlą. Tada apvalia miltuota formele išspaudžiame krekerius. Subadome juos šakute ir šaldome 20 min. Šioje vietoje tenka pasidžiaugti, kad a) žiema šalta; b) turiu balkoną. Nes šaldyti šaldytuve nebuvo nė menkiausios vietelės… Atvėsintus krekerius kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-35 min.

Kočiojimą ir vėsinimą kartojame tol, kol nebelieka tešlos.

Skanu ir trašku – pats tas visokioms užtepėlėms. Įdomu, kas būtų, jei kitąkart įdėčiau tarkuoto sūrio…

Receptas iš delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

***

Baileys rocky road

Užkandome? Metas desertui! Vos tik pamačiau šį šokolado kalną žurnale, supratau – gaminsiu jį Kalėdoms. Toks nuodėmingas, toks viso ko kupinas, toks gundantis… Ir toks šokoladinis, kad pakanka nedidelio gabalėlio.

Reikės:

100 g nesūdyto sviesto + papildomai formai ištepti

4 v. š. Baileys likerio

300 g stambiai kapoto juodojo šokolado

50 g kapotų nesūdytų pistacijų (čia bus ilgoka pauzė; kur Vilniuje jų gauti? Prieš Kalėdas nesinorėjo blaškytis po parduotuves, tad pakeičiau migdolais – skonis tiko, tačiau dingo ta graži žalia spalva… taigi – kur rasti nesūdytų pistacijų?)

200 g zefyrų (tų, amerikietiškųjų; labai skanių būna “Saldžiuose majuose”)

75 g sulaužytų sausainių

100 g stambiai sukapoto baltojo šokolado

Indą, kuriame stings desertas, ištepame sviestu. Galime dar iškloti kepimo popieriumi.

Baileys likerį, juodąjį šokoladą ir sviestą išlydome inde virš lėtai verdančio vandens. Kai viskas išsilydo, išmaišome iki vientisos masės ir paliekame kiek atvėsti.

Į atvėsusią šokolado masę įmaišome riešutus, zefyrus, sausainius ir baltą šokoladą. Viską išmaišome ir supilame į indą. Sustings po 2-3 valandų, o laikomas šaldytuve laikysis savaitę ar net daugiau.

Šokoladas. Kalnas šokolado. Visokių tinginių ir “akmenuotų kelių” tėvas. Ir Baileys vos jaučiasi – neįkyriai, švelniai. Šventiškas daiktas. Išdalintas draugams ir giminiečiams – tikiuosi, patiko

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. balandžio mėn. nr.

That’s all, folks! Nauji metai – nauji ratai. Nedarysiu jokių pažadų ir metų apibendrinimų, nes… niekada to nedarau. Buvo kaip buvo – už tai esu dėkinga. Bus kaip bus – to ir lauksiu.