Man dažnai nepavyksta prisitaikyti prie vyro alaus virimo grafiko. Kaip žinia, neturime viryklės, tik tokią dviejų kaitviečių elektrinę orkaitėlę. Tad kai prietelius užkelia savo 16 l talpos alaus virimo puodą, vietos nebelieka. O aš beveik visada tomis dienomis suplanuoju patiekalą, kuriam reikia nemažai laiko – apkepti, virti ar apskritai šokinėti aplink. Aną sekmadienį buvo panašiai – užsispyriau sidre troškinti triušį, kurį (ir daržoves) prieš tai dar reikia apkepti. Derinomės derinomės vienas prie kito, kol pietūs pavirto ankstyva vakariene. Bet buvo verta. Triušiui visada verta skirti laiko ir jėgų. Beje, šitam reikės pasiruošti iš vakaro.

4 porcijoms reikės:

1 nedidelio triušio, sukapoto į 8 gabalėlius

1 smulkiai sukapoto svogūno

3 smulkiai supjaustytų morkų

1 čiobrelio šakelės

250 ml sauso sidro (jau nekalbu, kad tikro, ne cheminio)

3 v. š. aliejaus

1 v. š. miltų

475 ml sultinio (idealiu atveju, žinoma, triušienos, bet tiks ir vištienos, ir daržovių)

Pakankamai dideliame inde (gali būti kepimo), kad vienu sluoksniu tilptų triušio gabalėliai, išdėliojame pusę kapoto svogūno ir morkų. Ant viršaus sudedame triušieną, apibarstome likusiomis daržovėmis ir įdedame čiobrelio šakelę. Užpilame viską sidru, uždengiame indą ir įdedame į šaldytuvą marinuotis per naktį. Žinoma, galima užmarinuoti iš ryto, bet patirtis rodo, kad kuo ilgiau triušis mirks tame sidre, tuo pikantiškesnio skonio bus mėsa.

Kitą dieną išimame triušį iš marinato ir nusausiname. Marinatą nukošiame – daržoves dedame į vieną indą, o skystį – į kitą. Gerai įkaitintoje keptuvėje (arba, jei turite, kepimo inde, kurį vėliau galėsite kišti tiesiai į orkaitę) įkaitiname 2,5 v. š. aliejaus ir iš visų pusių apkepiname triušio gabalėlius. Kepame po kelis, vis apversdami, kol apskrus.  Išimame triušieną, supilame likusį aliejų ir maišydami pakepiname daržoves maždaug 10-12 min., kol pradės ruduoti. Daržoves apibarstome miltais ir gerai išmaišome. Tada į keptuvę supilame atidėtą marinatą ir sultinį, gerai išmaišome ir, jei reikia, įberiame druskos bei pipirų.

Į kepimo indą su dangčiu sudedame triušieną, užpilame skysčiu su daržovėmis ir gerai apvoliojame mėsą, kad būtų tolygiai padengta. Įberiame čiobrelio lapelių. Uždengiame dangčiu ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 30 min. Po to sumažiname temperatūrą iki 150 laipsnių, apverčiame triušio gabalėlius ir kepame dar 1,5 val., kas pusvalandį apversdami mėsą, kol ji tampa minkšta.

Geriausia patiekti su prancūzišku batonu, juo bus galima sulaižyti gardų padažą. Greta puikiai tiks to paties sidro taurė. Tikra sekmadieninė palaima… Salsvos morkos, pikantiškas padažas ir minkštutėlė triušiena. Tikrai gardu, o svarbiausia – paprasta. Reikia tik… laiko.

O dabar metas klausimui. Šaldiklyje dar turiu triušienos. Troškinau ir su sidru, ir su grietinėle, todėl klausiu – kaip dar galėčiau paruošti triušiuką?

Receptas iš delicious. magazine, 2010 kovo mėn. nr.

Pamaniau, reikia gyvenime permainų ir… nusipirkau pankolių. Vis matydavau juos tūnančius parduotuvių lentynose, vis pastebėdavau receptus su jais, bet niekada nenusipirkdavau. Ir tik pradėjusi pjaustyti prisiminiau, kodėl kažkada neatmenamais laikais buvau nusprendusi jų vengti. Jie smirdi/kvepia (pasirinkite, kas tinka) anyžiais! Jei gyvenime lieptų išrinkti bjauriausią kvapą, po visų akivaizdžiai pykinančių šlykščių smarvių iš karto puikuotųsi anyžius. Taigi bepjaustydama ir mintijau – jeigu ką, vyras suvalgys viską!

2 porcijoms reikės:

1/2 stiklinės apvaliagrūdžių ryžių

1 svogūno

2 nedidelių pankolių

~ 0.5-0.7 l sultinio

alyvuogių aliejaus

1/3 stiklinės balto vyno

juodųjų pipirų

šiek tiek petražolių ir tarkuoto parmezano (ar kito kietojo sūrio)

Svogūną supjaustome ganėtinai stambiai – aš pjausčiau stambiau nei įprastai pjaustau rizotui. Tada eilė pankoliams. Juos nuplauname, nupjauname kotus ir apačią. Paskui padalijame pusiau, išpjauname šerdį ir susmulkiname panašaus dydžio gabalėliais kaip svogūną. Tiesa, aš dar nulupau viršutinius sluoksnius, nes atrodė apdaužyti…

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir pakepiname daržoves. Kepiname ilgokai, beveik 10 min. – tikslas, kad svogūnai ir pankoliai gražiai karamelizuotųsi. Tada pilame ryžius ir maišydami kepiname tol, kol taps skaidrūs. Šliūkštelime vyno, maišydami palaukiame, kol jis išgaruos, ir pilame sultinį. Po truputį, po porą samčių ir maišome maišome ir gariname gariname tą sultinį. Aš įpylusi sultinio dar įmalu juodųjų pipirų. Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia visi – naują sultinį pilti galima tik tada, kai išgaruoja anksčiau piltasis. Kol ryžiai suminkštėja, prireikia 20-25 min. Aš dažniausiai paragauju ir nusprendžiu – jau gerai ar dar ne.

Prieš patiekdami apibarstome kapotomis petražolėmis ir tarkuotu sūriu. Skanaus!

Aš bijojau ragauti. Oi, kaip bijojau ragauti. Ir ką gi – nė kiek nenusivyliau. Tai puikus risotto bianco variantas, tik vietoje salierų – pankoliai. Jie saldoki, turi ropinės daržovės prieskonį. Galiu nuraminti visus anyžių priešus, kad jų skonyje nesijaučia. Puikus rizotas, į kurį galima įmaišyti ir kitų priedų.

Šaldytuve dar liko vienas pankolis. Kas toliau?

Recepto idėja: The Sensitive Pantry

Dar vieną patiekalą galiu ištrinti iš pasižymėtųjų! Ir dar sriubą įtraukti į gaminamųjų arsenalą. Tikrai puiki soti šildanti sriuba. Viriau berods tą dieną, kai siautė vėtra – pats tas oras.

Reikės:

2 v. š. aliejaus arba sviesto

3 vidutinių griežinėliais supjaustytų morkų

1 vidutinio dydžio susmulkinto svogūno

400 g konservuotų smulkintų pomidorų

900 ml sultinio

2 puodelių virtų perlinių kruopų

1 puodelio virtų lęšių (aš taip pat naudojau žaliuosius)

1 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1 a. š. druskos

1/2 a. š. kajeno arba čili pipirų

juodųjų pipirų

petražolių pabarstyti (nebūtina)

Pirmiausia iš anksto išsiverdame perlines kruopas ir lęšius. Puode įkaitintame aliejuje arba svieste  kelias minutes pakepiname svogūnus, tada suberiame morkas ir dar šiek tiek pakepiname. Supilame smulkintus pomidorus ir sultinį, suberiame prieskonius ir užviriname. Sriubai pavirus 10-15 min. sudedame kruopas ir verdame dar antra tiek. Patiekiame pabarstytą kapotomis petražolėmis.

Ką aš galiu pasakyti. Kaip ir visos geros sriubos, skaniausia antrą dieną. Man patiko, nes joje yra ir lęšių, ir perlinių kruopų. Ir nežinau, ar tik man vienai taip išėjo, tačiau pusę sriubos teko užšaldyti – nesuvalgėme dviese… Kita vertus, gerai – sutaupiau laiko kitiems pietums ar vakarienei

Receptas rastas pas Forelle. Man atrodo, iš jos tinklaraščio dar turiu prisižymėjusi receptų

Ar, be manęs, dar yra žmonių, dovanas, palankumo ženklus ar lauktuves gaunančių maisto produktais? Štai gimtadienio proga gavau kibiraitį voveraičių, vasarą užsiminusi – vėžių, kitąkart – krapų. O štai ne visai seniai tėvai savo meilę parodė… aviena Už tai esu didžiai dėkinga, nes du savaitgalius namai gardžiai kvepėjo ir buvo proga išmėginti seniai pasižymėtus receptus. Pradėsiu nuo avienos kario su kokosų pienu.

6 porcijoms reikės:

2 v. š. ghee arba augalinio aliejaus

1 kg avienos be kaulų ir riebalų, supjaustytos gabalėliais (manoji vadinosi “aviena plovui”, tiko)

1 didelio plonai supjaustyto svogūno

3 supjaustytų česnako skiltelių

1 v. š. šviežio tarkuoto imbiero (be abejo, tiks ir milteliai)

1 nemažos smulkiai kapotos aitriosios paprikos

1 a. š. maltos ciberžolės

4 v. š. kario miltelių

400 g kapotų konservuotų pomidorų

500 ml sultinio (geriausia avienos, bet aš naudojau daržovių)

160 ml kokosų pieno

2 v. š. kapotų kalendrų lapų (tokių neradau, apsiėjau be jų, o iš bėdos, manau, ir petražolės nekenktų)

Puode įkaitiname 1 v. š. ghee arba augalinio aliejaus ir porcijomis apkepiname avieną kol paruduoja. Atidedame į šalį. Likusį ghee (arba aliejų) įkaitiname puode. Sudedame svogūną ir maišydami kepiname 5 min. kol suminkštėja. Tada dedame česnaką, imbierą, aitriąją papriką ir ciberžolę. Pakepiname 1 min. Tada sudedame kario miltelius ir avieną. Suverčiame pomidorus, supilame sultinį ir viską užviriname. Tada sumažiname ugnį ir neuždengtame puode troškiname 1 val. 15 min., kol mėsa suminkštės. Jei pasitaiko labai sausgyslota aviena, drąsiai galite troškinti 1,5 val. ar net daugiau.

Po troškinimo sudedame kalendrų lapus, supilame kokosų pieną ir pakaitiname 15 min., kol padažas sutirštėja.

Patiekiau su virtais ilgagrūdžiais ryžiais.

Labai aromatinga ir pikantiška. Mano nuomone, ilgai ir lėtai troškinta aviena – skaniausias jos pavidalas. Kai mėsa tokia minkšta, kad net skiriasi skaidulos.. Ach.. Šįkart tokio minkštumo nebuvo, nes neturėjau laiko ilgiau troškinti. Bet vis tiek buvo skanu. Labai skanu.

Receptas iš: delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. nr.

Ne, visai ne dėl to, kad nėra laiko, nustojau gaminti ar paprasčiausiai pabodo… Tiesiog šiemet kaip niekad gausu rudeninių gėrybių, todėl jau daug daug savaičių iš eilės nesuku sau galvos, ką paruošti. Ir neieškau naujovių. Beveik. Va, turėjau kelias paprikas. Gražios, raudonos, naminės. Ir labai norėjau išvirti iš jų sriubą. Tą ir padariau. Kadangi gavosi puuuikiai – štai ir receptas.

4 porcijoms reikės:

4 raudonųjų paprikų

1 l sultinio

2 svogūnų

2 morkų

gabalėlio sviesto

100 ml balto vyno

druskos ir pipirų

Paprikas perpjauname pusiau, išvalome, dedame į kepimo skardą ir kepame tol, kol odelė pradeda pūslėtis. Atvėsusias tiek, kad jau įmanoma rankoje išlaikyti, nulupame. Svogūną susmulkiname, o nuskustas morkas sutarkuojame. Daržoves pakepiname svieste maždaug 10 min., tada pasūdome, papipiriname ir užpilame sultiniu. Įdedame keptas nuluptas paprikas ir verdame 10 min. Supilame vyną, šiek tiek pakaitiname ir sutriname plakikliu. Baigta.

Aš patiekiau su šviežiai kepta duona. Mmm.. skanumėlis. Pikantiškos paprikos ir vos juntamas baltas vynas (aišku, galima ir be jo išsiversti!). Svieste kepintos daržovės pagal nutylėjimą yra gerai. Žodžiu, skonio, kvapo ir spalvos šventė. Ne, ne taip.. KVAPO šventė. Ach, kaip ta sriuba kvepėjo…

Receptas su nukrypimais iš ManoReceptai.lt

]]> http://puodas.lt/trinta-papriku-sriuba/feed/ 2 http://puodas.lt/kreminis-vistienos-troskinys/ http://puodas.lt/kreminis-vistienos-troskinys/#comments Mon, 11 Oct 2010 11:48:07 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=901
Man labai patinka toks spalis, koks buvo iki šiol: šarmota žolė ryte, aukšta žydrynė, ilgi vakarai. Vakar, norėdami pasidžiaugti dar tveriančiais gražiais orais, buvome miške. Ten taip gražu, taip ramu… Grįžome jau temstant, ir tos rausvėjantį dangų rėžiančios medžių viršūnės savyje talpino paslaptį. Būties, laimės, norų išsipildymo… Dar man patinka šiltas, paprastas naminis maistas. Šis troškinys [...]]]>

Man labai patinka toks spalis, koks buvo iki šiol: šarmota žolė ryte, aukšta žydrynė, ilgi vakarai. Vakar, norėdami pasidžiaugti dar tveriančiais gražiais orais, buvome miške. Ten taip gražu, taip ramu… Grįžome jau temstant, ir tos rausvėjantį dangų rėžiančios medžių viršūnės savyje talpino paslaptį. Būties, laimės, norų išsipildymo…

Dar man patinka šiltas, paprastas naminis maistas. Šis troškinys kaip tik toks ir yra, suteikiantis lašelį jaukios šilumos.

4 porcijoms reikės:

2 vištienos krūtinėlių (tų, didžiųjų)

100 g rūkyto kumpio

1 poro

4 česnako skiltelių

4 bulvių

300 ml balto vyno

300 ml sultinio

1 v. š. garstyčių

200 ml grietinėlės

2 lauro lapų

1 a.š. čiobrelių

druskos, juodųjų pipirų, žiupsnelio bazilikų

Supjaustome kumpį, vištieną, bulves ir porą. Sukapojame česnako skilteles. Puode kelias minutes pakepiname rūkytą kumpį, sudedame vištienos gabalėlius ir dar šiek tiek pakepame. Įberiame druskos ir pipirų. Tada į puodą keliauja bulvės, česnako skiltelės ir porai. Įdedame čiobrelių, lauro lapus ir įpilame vyną bei sultinį. Gerai išmaišome ir uždengiame puodą. Troškiname apie 10 min. Tada metas įdėti garstyčias bei grietinėlę. Vėl išmaišome ir troškiname kol suminkštės bulvės. Prieš patiekdami įberiame bazilikų.

Skanu, paprasta, šilta. Rudenį-žiemą nieko daugiau ir nereikia. Be to, produktai paprasti, “žemiški”. Kartais reikia visai nedaug… Ak, tas spalio dangus!

Receptas iš: Receptai šeimos savaitgaliui

Be abejo, šis receptas (tiksliau, mano improvizacija grybų tema) nėra naujovė. Tačiau tai skanus ir paprastas patiekalas. Geriausias, žinoma, kai yra šviežių miško grybų. Tačiau ir džiovinti, ir grybų “pakaitalai” – pievagrybiai – čia sugroja gražia nata.

Dar norėjau pakartoti tai, kas man neduoda ramybės jau seniai – geri makaronai net patį paprasčiausią padažą padarys vakaro žvaigžde. Juostiniai makaronai šiam patiekalui – iš Romos krautuvėlės. Prieš vyrui važiuojant į komandiruotę į Amžinąjį miestą kiekvienai progai pasitaikius kartojau: “makaronų, tu man makaronų parvežk”. Ir parvežė. Tad bus dar vienas receptas su makaronais. O dabar prie reikalo.

4 porcijoms reikės:

1 pakelio plačių juostinių makaronų

grybų (džiovintų, šviežių, pievagrybių, kreivabudžių – pagal pageidavimą)

1/2 stiklinės sultinio

125 g grietinėlės

2 česnako skiltelių

tarkuoto parmezano

šiek tiek alyvuogių aliejaus

kelių šviežio čiobrelio šakelių

maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį

Užkaičiame vandenį makaronams ir išverdame juos pagal instrukcijas ant pakelio. Grybus paruošiame (jei švieži – nuplauname ir supjaustome, jei džiovinti – išmirkome) ir supjaustome postambiais gabalėliais. Man asmeniškai patinka “grybiški” padažai, tad grybų negailiu. Česnako skilteles supjaustome griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname česnaką. Sudedame grybus ir maišydame pakepiname pora minučių. Tada supilame sultinį ir troškiname, kol skysčio apmažės. Tuo metu grietinę sumaišome su parmezanu ir pipirais. Šitą mišinį supilame ant grybų, išmaišome, dar šiek tiek pakaitiname ir pagardiname prieskoniais, jei reikia. Nukoštus makaronus sumaišome su padažu, sudedame į lėkštes ir dar pabarstome tarkuotu parmezanu.

Pirštus apsilaižyti galima! “Grybiška”, švelnu… Makaronai buvo idealūs. Valgiau ir buvo sunku sustoti. Ir ne man vienai – makaronų vežėjas taip pat kapojo nesidairydamas.

Bevalgydami skaičiavome makaronų kainą. Jei neverstume į litus, tai būtų eilinės kainos makaronai, kuriuos sau galėtų leisti dažna šeimininkė. Bet kai paverti… Supranti, kad tokiais makaronais pasimėgauti lemta rečiau.

Aš tyliu. Aš nesiteisinu. Yra kaip yra – kartais reikia neturėti laiko ar jėgų… Ar abiejų, kaip, pavyzdžiui, šį sekmadienį. Seniai taip besitrankiau – nuo Panevėžio ryte, iki Šiaulių krašto perpiet ir Kauno vakare… Ir sunkaus pavargėliško miego Vilniuje.

Apskritai šitas patiekalas labiau žiemiškas ar rudeniškas. Bet būna ir vėsių pavasario dienų (tikiuos, nebebus labai žvarbių…). Šitą receptą norėjau išmėginti senokai, tik reikėjo gauti geros jautienos. Ir gavau. Labai gero jautienos kumpio. Tiesa, aš nežinau, kiek smarkiai mano vyro širdis verkė matant į troškinį pilamą “Guinness”. Bet nesakė. Ir nesiskundė.

4 porcijoms reikės:

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 nedidelio stambiai kapoto svogūno

75 g rūkytos šoninės

0,8 kg jautienos supjaustytos gabalėliais

300 ml “Guinness”

250 ml sultinio (pageidautina jautienos)

1,5 v. š. miltų (su pipirais ir druska sumaišytų)

prieskonių: petražolių, lauro lapų, čiobrelių

Troškintuve įkaitiname dalį aliejaus ir jame apkepame smulkintą svogūną, kol suminkštės. Tada sudedame šoninę ir kepame dar 4-5 minutes. Vis pamaišome. Išimame iš troškintuvo.

Jautieną pavoliojame miltų mišinyje ir kepame likusiame aliejuje. Kepti reikia nedidelėmis partijomis iš visų pusių, kol mėsytė apskrus. Tada sumažinus ugnį į troškintuvą sudedame svogūną su šonine, visą apkeptą mėsą, supilame alų ir sultinį, sudedame prieskonius. Jei yra noro, dar padruskiname ir papipiriname ir užviriname.

Viską verdame apytiksliai 2,5 val. Tiesiog po kokios 1,5 val. vis žvilgtelime, ar jau mėsa minkštutėlė. Na, turi būti minkšta ir tirpstanti burnoje.

Taip ir buvo. Tirpo burnoje. Aš gal kiek sultinio per daug įpyliau, tad nesutirštėjo kaip reikiant. Bet vis tiek. Skanu. Minkšta, aromatinga… Mmm… Pats tas žvarbiai dienai. Su bokalu stouto.

Receptas iš delicious. magazine kovo mėn. nr.

Atrodo, tos saulėtos dienos suteikia įkvėpimo gaminti, fotografuoti ir (!) aprašyti. Tik be ditirambų ir išvedžiojimų, nes plieskianti saulė kviečia veikti bet ką kitą, tik ne sėdėti prie kompiuterio…

Šita sriuba tapo improvizacija konkretaus recepto tema. Tiesiog buvo idėja ir noras utilizuoti užsistovėjusius sojų makaronus. Ir nebuvo vištienos, reikalingos pagal receptą, tik pievagrybiai. Ir, aišku, galima ginčytis, kiek gi ta sriubikė kiniška ar rytietiška. Vis dėlto užuominų yra.

4 porcijoms reikės:

~1 l norimo sultinio

8-9 didelių pievagrybių

~1/2 sojų arba ryžių makaronų pakelio

kelių svogūnų laiškų su galvutėmis

2-3 šaukštų sojų padažo

maltų juodųjų pipirų

Paruošiame sultinį. Pievagrybius nuplauname ir supjaustome riekelėmis. Sudedame į indą, užpilame sojų padažu, pabarstome pipirais ir išmaišome. Svogūnų laiškus su galvutėmis supjaustome žiedeliais. Paruošiame makaronus – užpilame juos verdančiu vandeniu, trumpai palaikome ir nukoštus sukarpome žirklėmis. Į verdanti sultinį suberiame pievagrybius ir paverdame 5 minutes. Tada sudedame makaronus ir svogūnų laiškus, šiek tiek pakaitiname ir galime tiekti.

Skonis švelnus, norintys gali pagalvoti, kaip jį paaštrinti. Bet man patiko ir taip. Kitąkart būtinai mėginsiu su ryžių makaronais, bet ir sojų tiko. Tai lengva, tačiau kartu ir soti, sriuba. Man patiko, kad ją lengva ir greita paruošti.

O dabar visi patrinam Budos pilvą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai, skaniai”

Ar žinote, kaip man gėda??? Tiek laiko nieko nepasakojau… Daug įvairių dalykų susidėjo krūvon. Pagrindinis – naujas padarėlis namuose su keturiom kojom, smalsiom akim ir žvėrišku apetitu. Dabar greta mėsos sau reikia galvoti apie mėsą šuniui, mat mūsiškis škotas šeriamas RAW – žalia mėsa, kaulais ir subproduktais. Tiesa, subrpoduktams dar teks palūkėti, bet žalią jautieną kapoja taip, kad nespėju sužiūrėti

O dabar pietūs. Šiandienos pietūs be mėsos, tačiau su kiniška nata. Anglai tokią marmalynę vadina stir-fry. Suprask, maišai ir kepi. Tam geriausiai tinka kiniškos wok keptuvės. Na, tokios neturiu, visada apsieinu su savąja universaliąja.

2 sočioms porcijoms reikės:

2 v. š. žemės riešutų aliejaus

1 vidutinio dydžio baklažano

200 ml daržovių sultinio

200 g tofu

2 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos

2,5 cm ilgio imbiero šaknies

2 šaukštų aštraus paprikų padažo arba pastos

2 v. š. sojų padažo

1 v. š. ryžių acto

2 a. š. rudojo cukraus

2 svogūnų laiškų su svogūnėliais

Baklažaną supjaustome maždaug 2 cm pločio ir 4 cm ilgio gabalėliais. Tofu supjaustome kubeliais. Smulkiai sukapojame imbiero šaknį, česnako skilteles ir išsėklintą aitriąją papriką. Susmulkiname nuplautus svogūnų laiškus. Keptuvėje įkaitiname pusę žemės riešutų aliejaus ir maišydami kepame baklažaną 5-6 min. Tada įpilame šiek tiek vandens ir dar patroškiname 1-2 min. Iškepusį baklažaną išimame iš keptuvės. Joje įkaitiname likusį aliejų ir kelias sekundes pakepiname česnakus, imbierą ir aitriąją papriką. Įpilame paprikų padažo, išmaišome. Supilame sultinį, sudedame tofu ir užverdame. Tada supilame sojų padažą, actą, cukrų bei svogūnų laiškus. Išmaišome, dar pakaitiname, sudedame baklažaną ir valgome. Greta tinka patiekti ryžių.

Greita, skanu ir sotu. Patiekalo aštrumas – man – buvo idealus. Apskritai tas padažėlis labai gardus. Kepti sultingi baklažanai… mmm…

Recepto šaltinis: delicious. magazine 2010 m. vasario mėn. nr.