Ignės puodas

Be abejo, šis receptas (tiksliau, mano improvizacija grybų tema) nėra naujovė. Tačiau tai skanus ir paprastas patiekalas. Geriausias, žinoma, kai yra šviežių miško grybų. Tačiau ir džiovinti, ir grybų “pakaitalai” – pievagrybiai – čia sugroja gražia nata.

Dar norėjau pakartoti tai, kas man neduoda ramybės jau seniai – geri makaronai net patį paprasčiausią padažą padarys vakaro žvaigžde. Juostiniai makaronai šiam patiekalui – iš Romos krautuvėlės. Prieš vyrui važiuojant į komandiruotę į Amžinąjį miestą kiekvienai progai pasitaikius kartojau: “makaronų, tu man makaronų parvežk”. Ir parvežė. Tad bus dar vienas receptas su makaronais. O dabar prie reikalo.

4 porcijoms reikės:

1 pakelio plačių juostinių makaronų

grybų (džiovintų, šviežių, pievagrybių, kreivabudžių – pagal pageidavimą)

1/2 stiklinės sultinio

125 g grietinės

2 česnako skiltelių

tarkuoto parmezano

šiek tiek alyvuogių aliejaus

maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį

Užkaičiame vandenį makaronams ir išverdame juos pagal instrukcijas ant pakelio. Grybus paruošiame (jei švieži – nuplauname ir supjaustome, jei džiovinti – išmirkome) ir supjaustome postambiais gabalėliais. Man asmeniškai patinka “grybiški” padažai, tad grybų negailiu. Česnako skilteles supjaustome griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname česnaką. Sudedame grybus ir maišydame pakepiname pora minučių. Tada supilame sultinį ir troškiname, kol skysčio apmažės. Tuo metu grietinę sumaišome su parmezanu ir pipirais. Šitą mišinį supilame ant grybų, išmaišome, dar šiek tiek pakaitiname ir pagardiname prieskoniais, jei reikia. Nukoštus makaronus sumaišome su padažu, sudedame į lėkštes ir dar pabarstome tarkuotu parmezanu.

Pirštus apsilaižyti galima! “Grybiška”, švelnu… Makaronai buvo idealūs. Valgiau ir buvo sunku sustoti. Ir ne man vienai – makaronų vežėjas taip pat kapojo nesidairydamas. Buvo taip skanu, kad net du škotukai atėjo smalsaudami, kas gi čia taip gardžiai kvepia…

Bevalgydami skaičiavome makaronų kainą. Jei neverstume į litus, tai būtų eilinės kainos makaronai, kuriuos sau galėtų leisti dažna šeimininkė. Bet kai paverti… Supranti, kad tokiais makaronais pasimėgauti lemta rečiau.

Aš tyliu. Aš nesiteisinu. Yra kaip yra – kartais reikia neturėti laiko ar jėgų… Ar abiejų, kaip, pavyzdžiui, šį sekmadienį. Seniai taip besitrankiau – nuo Panevėžio ryte, iki Šiaulių krašto perpiet ir Kauno vakare… Ir sunkaus pavargėliško miego Vilniuje.

Apskritai šitas patiekalas labiau žiemiškas ar rudeniškas. Bet būna ir vėsių pavasario dienų (tikiuos, nebebus labai žvarbių…). Šitą receptą norėjau išmėginti senokai, tik reikėjo gauti geros jautienos. Ir gavau. Labai gero jautienos kumpio. Tiesa, aš nežinau, kiek smarkiai mano vyro širdis verkė matant į troškinį pilamą “Guinness”. Bet nesakė. Ir nesiskundė.

4 porcijoms reikės:

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 nedidelio stambiai kapoto svogūno

75 g rūkytos šoninės

0,8 kg jautienos supjaustytos gabalėliais

300 ml “Guinness”

250 ml sultinio (pageidautina jautienos)

1,5 v. š. miltų (su pipirais ir druska sumaišytų)

prieskonių: petražolių, lauro lapų, čiobrelių

Troškintuve įkaitiname dalį aliejaus ir jame apkepame smulkintą svogūną, kol suminkštės. Tada sudedame šoninę ir kepame dar 4-5 minutes. Vis pamaišome. Išimame iš troškintuvo.

Jautieną pavoliojame miltų mišinyje ir kepame likusiame aliejuje. Kepti reikia nedidelėmis partijomis iš visų pusių, kol mėsytė apskrus. Tada sumažinus ugnį į troškintuvą sudedame svogūną su šonine, visą apkeptą mėsą, supilame alų ir sultinį, sudedame prieskonius. Jei yra noro, dar padruskiname ir papipiriname ir užviriname.

Viską verdame apytiksliai 2,5 val. Tiesiog po kokios 1,5 val. vis žvilgtelime, ar jau mėsa minkštutėlė. Na, turi būti minkšta ir tirpstanti burnoje.

Taip ir buvo. Tirpo burnoje. Aš gal kiek sultinio per daug įpyliau, tad nesutirštėjo kaip reikiant. Bet vis tiek. Skanu. Minkšta, aromatinga… Mmm… Pats tas žvarbiai dienai. Su bokalu stouto.

Receptas iš delicious. magazine kovo mėn. nr.

Atrodo, tos saulėtos dienos suteikia įkvėpimo gaminti, fotografuoti ir (!) aprašyti. Tik be ditirambų ir išvedžiojimų, nes plieskianti saulė kviečia veikti bet ką kitą, tik ne sėdėti prie kompiuterio…

Šita sriuba tapo improvizacija konkretaus recepto tema. Tiesiog buvo idėja ir noras utilizuoti užsistovėjusius sojų makaronus. Ir nebuvo vištienos, reikalingos pagal receptą, tik pievagrybiai. Ir, aišku, galima ginčytis, kiek gi ta sriubikė kiniška ar rytietiška. Vis dėlto užuominų yra.

4 porcijoms reikės:

~1 l norimo sultinio

8-9 didelių pievagrybių

~1/2 sojų arba ryžių makaronų pakelio

kelių svogūnų laiškų su galvutėmis

2-3 šaukštų sojų padažo

maltų juodųjų pipirų

Paruošiame sultinį. Pievagrybius nuplauname ir supjaustome riekelėmis. Sudedame į indą, užpilame sojų padažu, pabarstome pipirais ir išmaišome. Svogūnų laiškus su galvutėmis supjaustome žiedeliais. Paruošiame makaronus – užpilame juos verdančiu vandeniu, trumpai palaikome ir nukoštus sukarpome žirklėmis. Į verdanti sultinį suberiame pievagrybius ir paverdame 5 minutes. Tada sudedame makaronus ir svogūnų laiškus, šiek tiek pakaitiname ir galime tiekti.

Skonis švelnus, norintys gali pagalvoti, kaip jį paaštrinti. Bet man patiko ir taip. Kitąkart būtinai mėginsiu su ryžių makaronais, bet ir sojų tiko. Tai lengva, tačiau kartu ir soti, sriuba. Man patiko, kad ją lengva ir greita paruošti.

O dabar visi patrinam Budos pilvą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai, skaniai”

Ar žinote, kaip man gėda??? Tiek laiko nieko nepasakojau… Daug įvairių dalykų susidėjo krūvon. Pagrindinis – naujas padarėlis namuose su keturiom kojom, smalsiom akim ir žvėrišku apetitu. Dabar greta mėsos sau reikia galvoti apie mėsą šuniui, mat mūsiškis škotas šeriamas RAW – žalia mėsa, kaulais ir subproduktais. Tiesa, subrpoduktams dar teks palūkėti, bet žalią jautieną kapoja taip, kad nespėju sužiūrėti

O dabar pietūs. Šiandienos pietūs be mėsos, tačiau su kiniška nata. Anglai tokią marmalynę vadina stir-fry. Suprask, maišai ir kepi. Tam geriausiai tinka kiniškos wok keptuvės. Na, tokios neturiu, visada apsieinu su savąja universaliąja.

2 sočioms porcijoms reikės:

2 v. š. žemės riešutų aliejaus

1 vidutinio dydžio baklažano

200 ml daržovių sultinio

200 g tofu

2 česnako skiltelių

1 aitriosios paprikos

2,5 cm ilgio imbiero šaknies

2 šaukštų aštraus paprikų padažo arba pastos

2 v. š. sojų padažo

1 v. š. ryžių acto

2 a. š. rudojo cukraus

2 svogūnų laiškų su svogūnėliais

Baklažaną supjaustome maždaug 2 cm pločio ir 4 cm ilgio gabalėliais. Tofu supjaustome kubeliais. Smulkiai sukapojame imbiero šaknį, česnako skilteles ir išsėklintą aitriąją papriką. Susmulkiname nuplautus svogūnų laiškus. Keptuvėje įkaitiname pusę žemės riešutų aliejaus ir maišydami kepame baklažaną 5-6 min. Tada įpilame šiek tiek vandens ir dar patroškiname 1-2 min. Iškepusį baklažaną išimame iš keptuvės. Joje įkaitiname likusį aliejų ir kelias sekundes pakepiname česnakus, imbierą ir aitriąją papriką. Įpilame paprikų padažo, išmaišome. Supilame sultinį, sudedame tofu ir užverdame. Tada supilame sojų padažą, actą, cukrų bei svogūnų laiškus. Išmaišome, dar pakaitiname, sudedame baklažaną ir valgome. Greta tinka patiekti ryžių.

Greita, skanu ir sotu. Patiekalo aštrumas – man – buvo idealus. Apskritai tas padažėlis labai gardus. Kepti sultingi baklažanai… mmm…

Recepto šaltinis: delicious. magazine 2010 m. vasario mėn. nr.

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Būna dienų, kai visiškai nesinori ilgai kuistis virtuvėje, kai siela ir skrandis nereikalauja šedevro. Kartais būna, kad reikia ko nors labai paprasto, labai jaukaus, truputį paguodžiančio… Comfort food.

Todėl vieną sekmadienį ir viriau šią sriubytę – nes reikėjo šilumos, jaukumo ir paprastumo. Pateiksiu tik pagrindinę idėją. Ji lengvai gali būti keičiama atsižvelgiant į šaldytuvo turinį.

Porai sočių porcijų reikės:

600 ml daržovių arba vištienos sultinio

saujelės mažų makaronų

50 g virtos arba keptos vištienos

1/4 saliero šaknies

2 nedidelių morkų

1 mažo svogūno

juodųjų pipirų

1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų

žiupsnelio maltų muskatų

sviesto

Nulupame ir nuplauname morkas, saliero šaknį ir svogūną. Morką sutarkuojame, svogūną ir salierą smulkiai supjaustome. Virtą/keptą vištieną supjaustome nedideliais kubeliais. Puode išlydome ir įkaitiname nedidelį gabalėlį sviesto. Sudedame morkas bei svogūną ir maišydami pakepiname, kol daržovės suminkštėja. Suberiame salierą, išmaišome, trumpai patroškiname. Į daržovių mišinį įberiame pipirų, aitriųjų paprikų, malto muskato. Gerai išmaišome ir užpilame iš anksto paruoštu sultiniu. Verdame, kol salierai suminkštėja. Tada suberiame vištieną ir makaronus. Verdame, kol makaronai bus išvirę. Nukeliame nuo ugnies, jei reikia, paskaniname prieskoniais. Man patinka aštrokos sriubos, tad aitriųjų paprikų nepagailėjau.

Pavyko taip, kaip norėjau. Paprastai, gardžiai, šildančiai. Beje, pastebėjau, kad patiekalai būna gardesni, kai juos gamindama klausausi klasikinės muzikos. Ypač “padeda” Šopeno fortepijono viražai.

Daugiaryžio gaminimas man jau siejasi su ypatingesne proga. Tai, kad susiruošiu jį gaminti, reiškia, jog turiu daug laiko, galiu neskubėdama pilti-garinti-pilti-garinti sultinį, kol ryžiai tampa minkšti, prisigėrę sudedamųjų dalių aromato… Šįkart – ir ypatingas receptas, man labai patikęs, todėl mintyse įrašytas į “būtinai dar ne kartą” kategoriją.

4 porcijoms reikės:

gabalėlio sviesto

2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus

250 g įvairių grybų (aš naudojau džiovintus)

1 didelės česnako skiltelės

1 nedidelio svogūno

350 g apvaliagrūdžių ryžių (spec. daugiaryžiui perku “Maxima” parduotuvėse)

200 ml balto vyno

800 ml sultinio

80 g mėlynojo pelėsinio sūrio, supjaustyto kubeliais arba sutrupinto

saujos kapotų petražolių

druskos, pipirų

Pirmiausia keptuvėje įkaitiname sviestą ir šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulintus grybus, kol jie suminkštės, šiek tiek sukeps. Išimame grybus ir paliekame šiltai. Tada įpilame likusį kiekį aliejaus ir pakepiname kubeliais smulkintus česnaką ir svogūną, kol šie suminkštės. Įmaišome ryžius ir pakepiname kelias minutes, kol jie tampa skaidrūs. Supilame vyną, kaitiname kol išgaruos.

Pamažu pilame po šaukštą-du sultinio ir verdame nuolat maišydami, kol šis išgaruoja. Tai trunka apie 15-20 min. Po tiek laiko ryžiai išverda. Suminkštėjus ryžiams, nukeliame keptuvę nuo viryklės, padruskiname ir papipiriname, įmaišome kepintus grybus ir pelėsinį sūrį. Pabarstome petražolėmis ir patiekame valgyti.

Tikrai skanus daugiaryžis. Nors, spėju, šįkart išėjo kiek per kreminis… Tiems, kas nemėgsta labai sūriai, siūlau neberti druskos – jos praktiškai ir nereikia. Gaila, kad daugiaryžis buvo tiek pat skanus, kiek ir nefotogeniškas.. Na, bet šiokią tokią nuotrauką sukurpiau… Tiesa, dar be petražolių

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Joninių diena buvo pilna saldaus liūdesio ir lagaminų krovimo. Ne, aš neišvykstu… Į ganėtinai ilgą ir labai įdomią kelionę išvažiavo mano sužadėtinis. Nors neplanavau gaminti nieko, tačiau paskutinę akimirką užsimaniau palepinti jį (ir išnaudoti fotoaparato turėjimą). Vienas, du, ir mintyse – daugiaryžio idėja. Pagrindas, tik be salierų, pasiskolintas iš skaniai.lt.

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (pirkau spec. daugiaryžiui, mat mane prigąsdino, kad su paprastaisiais ne taip skanu)

1 l vištienos sultinio

100 ml virinto vandens

2 nedidelių svogūnų

2 skiltelių česnako

10-11 vidutinio dydžio pievagrybių (naudojau rudus, jie aromatingesni)

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

100 ml balto sauso vyno

100 g virtų krevečių

parmezano ir kapotų petražolių apibarstyti

Sukapotas česnako skilteles ir susmulkintus svogūnus sudedame į įkaitintą alyvuogių aliejų ir pakepiname, kol suminkštėja. Tada sudedame smulkintus pievagrybius (aš pjausčiau ganėtinai stambiai), užpilame vandeniu ir uždengę troškiname, kol vanduo išgaruoja. Kai vandens nebelieka, suberiame ryžius ir nuolat maišydami kepame apie 5 minutes, kol jie taps permatomi. Vėliau įpilame vyną (galima naudoti ir vermutą, tačiau aš nemėgstu jo), išmaišome ir pakaitiname (maišydami), kol vynas išgaruoja. Tada palaipsniui pilame po kelis samčius sultinio, maišome ir vėl pilame ir vėl maišome. Prieš pilant naują porciją, senoji jau turi būti susigėrusi/išgaravusi. Visas žaidimas trunka apie 15 min. Beje, aš nesunaudojau viso paruošto sultinio… Nežinau, gerai tai ar ne,  bet ryžiai rezultate buvo išvirę. Galima pagardinti druska ir pipirais. Kai ryžiai jau išvirę, suberiame krevetes, išmaišome ir trumpai pakaitiname – tiek, kad jos sušiltų, bet nepervirtų. Daugiaryžį apibarstome parmezanu ir petražolėmis ir skanaujame. Dar galima į lėkštes įdėti sviesto, tačiau man jo nepritrūko.

Buvo neišpasakytai skanu! Puikus patiekalas, nors ir ilgokai trunka tas žaidimas su sultiniu ir ryžiais. Tiesą pasakius, kaip pirmas mėginimas gaminti daugiaryžį (po ilgų svajų…) jis buvo stulbinantis. Tikrai gaminsiu dar ne kartą, įsirašau į savo mėgiamų patiekalų su begalinėmis variacijomis sąrašą. Tegyvuoja Italija!

Eilinis lyrinis nukrypimas… Su šiokiu tokiu pakeitimu.

And wet with tears and good-byes, his hair of deepest black
All my tears cried against his milk-white throat
Hidden behind the curtain of his beautiful black hair
As deep as ink and black, black as the deepest sea
The smell of his black hair upon my pillow
Where his head and all its black hair did rest
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West