Ignės puodas » špinatai

Makaronai su špinatais ir maskarpone

Ignė — Wed, 30 Dec 2009 16:35:27 +0000

Gal ir ne visai tinkamas patiekalas tarpušvenčiu ar šventiniam savaitgaliui. Tačiau prieš Naujuosius reikia atsikratyti senų skolų. O šito patiekalo nuotrauka jau seniai inkštė – panaudok mane pagaliau!

Receptą Jamie Oliverio knygoje “Gaminame su Oliveriu” susiradau, nes reikėjo suvartoti pradarytą maskarponės indelį.

4 porcijoms reikės:

455 g plokščiųjų makaronų (tagliatelle) arba spagečių

šlakelio alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių sviesto

2 česnako skiltelių

1/2 tarkuoto muskato riešuto (aš įbėriau šiek tiek iš anksto tarkuoto muskato)

400 g šviežių špinatų

120 ml grietinės (priešingai nei Jamie, siūlau imti liesą)

150 g maskarponės

šviežiai tarkuoto parmezano

druskos, šviežiai maltų pipirų

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje ir nukošiame. Šiek tiek vandens paliekame. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir sviestą. Sudedame griežinėliais supjaustytas česnako skilteles ir įberiame tarkuoto muskato. Nuplautus ir susmulkintus špinatus suberiame į keptuvę, išmaišome ir kepame apie 5 min. Kai špinatai sukris, pabarstome juos druska ir pipirais, įdedame grietinę, maskarponę ir šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai. Išmaišome, užviriname ir, jei dar norisi, paprieskniuojame.

Nukoštus makaronus sumaišome su špinatų padažu, užberiame parmezano ir ragaujame.

Man patiko. Iš tiesų patiko, kaip dera špinatai ir riebokas kremas. Tikrai malonaus skonio padažas. Ir kažkaip užtaikiau skanių plokščiųjų makaronų įsigyti.

Pyragas su špinatais ir fetos sūriu

Ignė — Mon, 19 Oct 2009 19:49:24 +0000

Jei apie smaližius anglai sako, kad jie turi sweet tooth, apie mane galėtų pasakyti, jog turiu savoury tooth. Neduokit man tortų, bandelių, sausainių, bet duokit kokį pyragą, įdarytą sūriu, mėsa, daržovėmis.. Ak

Taigi sekmadienį pasiraitojau rankoves ir iškepiau štai tokį quiche. Originalas siūlė kepti daug mažų, aš apsiėjau su vienu dideliu.

Tešlai -

240 g miltų

2 šaukštų vandens

1 šaukštelio druskos

150 g sviesto

Įdarui -

200 g špinatų

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

2 česnako skiltelių

druskos, pipirų

2 kiaušinių

200 ml pieno

1 šaukštelio raudonėlio

200 g fetos sūrio

80 g juodų alyvuogių be kauliukų

250 g vyšninių pomidorų

Iš miltų, druskos, sviesto ir vandens užmaišome tešlą. Aš paprastai kapoju arba rankiniu arba elektriniu “pagalbininku”. Iš gautos tešlos suformuojame rutulį, jį paplojame, įvyniojame į foliją ir įdedame šaldytuvan 30 minučių. Kol tešla šąla, špinatus nuplauname, nuskabome lapelius, juos sukapojame ir pakepiname alyvuogių aliejuje, kol suminkštėja. Įmaišome druskos, pipirų, išspaudžiame česnako skilteles. Paliekame atvėsti.

Kiaušinius ir pieną išplakame iki vientisos masės, pagardiname šaukšteliu raudonėlių, druska ir pipirais.

Kepimo formą (ar formas) ištepame riebalais, išklojame tešla ir kelias minutes pakepame 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Ant tešlos paskleidžiame špinatus, ant jų išdėliojame sutrupintą fetos sūrį, alyvuoges ir pusiau perpjautus pomidorus. Viską užpilame kiaušinių ir pieno plakiniu. Šauname į orkaitę ir kepame maždaug 25 minutes.

Turiu pasakyti, jog su druska šiek tiek persistengiau. O bet tačiau pyragas išėjo puikus ir skanus. Gaivūs pomidorėliai puikiai atsveria fetos sūrį. Tiesa, rekomenduoju didesniai formai imti daugiau miltų ir sviesto, nes mano pagrindas išėjo kiek plonokas.. Šiaip ar taip, tai buvo būtent tai, ką mėgstu. Tikiuos ir daugiau variacijų išmėginti.

Recepto šaltinis: “Wypieki ze smakiem”. O, taip, gilinu lenkų kalbos žinias

Lakštinių apkepas su špinatais

Ignė — Wed, 14 Jan 2009 07:56:38 +0000

Kadangi nuo tortellini atliko tešlos, greitai sumečiau, kaip ją panaudoti. Ir nutariau iškepti lakštinių apkepą (plačiau žinomą kaip lazanija) pagal save. Iš anksto prisipažįstu – kepiau iš nuojautos, nesivadovaudama jokiais receptais.

Reikės:

trijų lakštų tešlos

400 g špinatų

200 g varškės

150 g ementalio

pipirų, druskos,

1 nedidelio svogūno

pomidorų pastos

aliejaus

Pirmiausia apie įdarą. Nulupame svogūną ir supjaustome smulkiais kubeliais. Perrenkame ir nuplauname špinatus. Į indelį sudedame varškę, ją sutriname šakute, kad taptų biri. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame apkepame svogūną, kol suminkštėja. Pravėsusį sudedame į varškę. Tada į keptuvę dedame špinatus, juos kiek patroškiname, kol sukrenta. Pravėsusius špinatus supjaustome juostelėmis arba smulkiau. Juos taip pat sudedame į varškės masę, viską išmaišome, papipiriname, padruskiname. Jei norisi, galima įtarkuoti ementalio.

Paruošiame tris lakštus. Pirmą klojame ant kepimo formos dugno (prieš tai ištepę jį riebalais). Tada dedame įdaro. Klojame dar vieną lakštą, vėl įdaro. Ant viršaus gula paskutinis lakštas, jį aptepame pomidorų pasta. Pašauname į 200 laipsnių orkaitę 15 min. Kai tešla beveik iškepusi, viską apibarstome sūriu ir kepame, kol jis išsilydys.

Apkepą kepiau 10 valandą vakare. Ir nesitikėjau, kad kas nors gero išeis – tiesiog norėjau sunaudoti tešlą ir špinatus. Bet pavyko taip puikiai – skanumėlis! Įdaras nei per švelnus, nei per ryškus, gerai iškepė tešla. Na, viskas derėjo harmoningai. Tiesa, patiekalas ne iš liesiausių ar sveikiausių padermės…

Picos pyragas

Ignė — Tue, 14 Oct 2008 05:50:00 +0000

Tokį paprastą, bet labai suintrigavusį receptą radau sename angliškame reklaminiame žurnalėlyje. Jis buvo priskirtas rubrikai “eating out”. Na, taip, picos pyragas tobulai tinka iškylos patiekalui. Bet ne menkiau jis tinka ir sotiems pietums namuose ar darbe.

Reikės (~20 cm skersmens pyragui):
500 g šviežių špinatų;
200 g varškės (geriau riebesnės);
50 g tarkuoto parmezano;
1 svogūno;
poros šaukštų alyvuogių aliejaus;
pusės indelio saulėje džiovintų pomidorų;
maltų juodųjų ir baltųjų pipirų
Tešlai: mielių; cukraus; kiaušinių; pieno; miltų; druskos;

(Tešlai tikslių proporcijų tyčia nerašiau – tiesiog ją ruošdama nematavau, dėjau iš akies, kad išeitų pakankamai tampri tešla)

Taigi paruošiame mielinę tešlą ir paliekame porai valandų pakilti. Įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame apkepiname svogūnus. Jiems apskrudus, išimame ir į keptuvę sudedame špinatus (nepjaustytus, nupjautus). Jei keptuvė nelabai didelė, geriau špinatus dėti porcijomis). Kiek paminkštėjusius špinatus atvėsiname ir susmulkiname peiliu. Tada sumaišome su svogūnais ir papipiriname. Varškę sumaišome su parmezanu ir maltais baltaisiais pipirais. Džiovintus pomidorus paprasčiausiai susmulkiname.
Visi trys įdaro sluoksniai:

Iškočiojame dalį mielinės tešlos. Lakštą klojame į miltuotą kepimo skardą ir vieną ant kito dedame įdarus: špinatus, varškę ir pomidorus. Pati pasigailėjau, kad paruošiau per mažai špinatų…

Tada iškočiojame dar vieną lakštą, jį dedame ant viršaus ir gražiai užlenkiame kraštą. Visą pyragą aptepame pienu ir kepame orkaitėje, kol dailiai apskrunda.

Mmmm.. gardumėlis. Viskas gana gerai derėjo, tik gal džiovinti pomidorai kiek dominavo. Vis dėlto buvo tikrai skanu. Ir visai paprasta. O tingintiems/nespėjantiems patariu naudoti picos pagrindo mišinį.

Bulvės su lašišos įdaru

Ignė — Tue, 26 Aug 2008 12:11:00 +0000

Orkaitėje keptos bulvės su lupena yra nepaprastai gardžios… O jeigu viską dar papildo sūrokas lašišos ir špinatų įdaras, dailiai “įtupdytas” į bulvikę… Mmm.. vienos gali ir neužtekti.

Reikės (4 porcijoms):
4 didelių bulvių
~200 g rūkytos lašišos (geriausias ir pigiausias variantas – nuopjaustėlės)
geros saujos šviežių špinatų
5 šaukštų neriebios grietinės
maltų baltųjų pipirų
šlakelio aliejaus

Taigi pirmiausia nuplauname bulves, subadome jas šakute ir šauname į orkaitę. Kepti reikia apytiksliai 50 minučių. Jei bulvikės mažesnės, užteks ir trumpiau. Tačiau svarbu, kad būtų iškepusios, nes jos daugiau kepamos nebus.
Kai bulvės bus beveik iškepusios, metas imtis įdaro. Lašišą riekia supjaustyti gana smulkiai, špinatus taip pat. Į įkaitintą aliejų dedame lašišą ir kiek pakepame, kol išsiskiria sultys. Tada dedame špinatus, mišinį kiek patroškiname. Galiausiai keptuvėn keliauja grietinė ir pipirai. Viskas išmaišoma ir pakaitinama pora minučių. Iškepusias bulves viršuje kryžmai įpjauname, kad įduba būtų didesnė, galima dalį bulvės iškrapštyti lauk. Į tas įdubėles įdedame po šaukštą lašišos. Kas liko – apipilame aplink. Ir mėgaujamės, mėgaujamės, mėgaujamės. Skanu, kiek sūru, o jau kepta bulvė… Kai likučius nusinešiau į darbą, bendradarbė negalėjo atsigėrėti, kaip gražiai atrodo. Iš tiesų, pastangų reikia nedaug, o efektas maksimalus.