Aha! “Desertas su česnaku?” – paklausite jūs. “Taip!” – atšausiu aš. Ir dar ohohohoho-koks! Mat 2011-uosius sutikome Rygoje ir kaip ir Egidija lankėmės restorane “Kiploku krogs”. Ragavome, džiaugėmės ir aikčiojome – tik pamanyk, pyragas su česnaku! Jis man taip patiko, kad grįžusi susieškojau panašaus pyrago receptą. Tiesa, ilgai jis brendo, bet kai šaldytuve atsirado puskilis varškės, pasiraitojau rankoves.

Reikės:

1 3/4 puodelio sutrupintų sausainių

4 kiaušinių

~120 g lydyto sviesto

~500 g pertrintos varškės arba kreminio sūrelio, pvz., Filadelfijos.

200 g cukraus

3-4 orkaitėje iškeptų ir sutrintų česnako skiltelių

1 v. š. vanilinio cukraus

1 v. š. miltų

1 a. š. tarkuotos citrinos žievelės

1. a. š. grietinėlės

šiek tiek druskos

Pirmiausia, žinoma, geriausia pašauti kepti česnako skilteles. Aš jas neluptas sumečiau į skardelę ir ~180 laipsnių orkaitėje kepiau kol suminkštėjo. Trukmė priklauso nuo dydžio. Ak, o iškepusios skiltelės būna švelnesnio skonio, ne tokios aitrios.

Kol skiltelės kepa, suturpiname sausainius (aš naudojau “Selga”, kiek daugiau nei 1 pakelį). Trupinius sumaišome su 1 kiaušiniu  ir išlydytu sviestu, o gautą masę sudedame į kepimo formos dugną, gerai prispaudžiame ir išlyginame.

Pertrintą varškę (ar sūrį) išplakame su likusiais kiaušiniais, cukrumi, miltais, vaniliniu cukrumi, citrinos žievele, grietinėle ir cukrumi. Iškepusius ir pravėsusius česnakus sutriname ir sudedame į varškės masę. Jei lieka nesusitrinančių dalių, metam jas lauk. Dar sykį masę išmaišome ir pilame ant sausainių pagrindo. Išlyginame ir šauname orkaitėn. Iš pradžių 5 minutes kepame 260 laipsnių orkaitėje, tada sumažiname iki 90 laipsnių ir kepame valandą. Prisipažinsiu, šioje vietoje aš iš Farenheitų turbūt tinkamai nepaskaičiavau mūsiškų laispnių, dėl to kepiau per karštai Bet nereikia kartoti tokių klaidų – ir pyrago viršus bus baltesnis.

Kaip ir visi varškiniai-sūriniai pyragai, šis skanesnis atvėsęs. Man česnako buvo pats tas kiekis. Vyrui – per mažai! Tačiau abiems buvo labai skanu.

Receptas iš Suite101.

Ilgai blaškiausi ir mąsčiau – rašyti ar ne. Mat nuotraukų nėra, gaminta prieš kone 3 savaites, šventės jau praėjo, liko tik keista melancholija. Bet. Visgi, kaip matote, rašau. Tiesiog reikia, kažkoks sąžinės kirminukas graužia, kad tie, kas ragavo, teiravosi, domėjosi, valgydami jautė malonumą. Tad štai. Viskas viename – ir kalėdinės dovanėlės, ir kalėdinis superturbošokoladinis skanėstas.

Krekeriai su aguonomis ir sezamais

Kalėdoms gavau užduotį – mainysimės dovanėlėmis. Ir dar sumą pasakė. Aš iškart supratau – neturiu nei ūpo ieškoti kažko perkamo. Bet turiu ūpo pagaminti ką nors valgomo. Rinkinį sudarė krekeriai su aguonomis ir sezamais ir puiki alyvuogių užtepėlė, kurią gaminau pagal šį receptą. O krekeriai va tokie:

~25 krekeriams reikės:

250 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

0,5 a. š. jūros druskos

2 v. š. aguonų

2 v. š. sezamų

1 a. š. juodų maltų pipirų

60 g šalto nesūdyto, kubeliais kapoto sviesto

100 ml šalto vandens

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sėklas, druską ir pipirus. Pirštais įtriname sviestą, kol jis tampa panašus į duonos trupinius. Masės viduryje padarome šulinėlį, į jį įpilame vandenį. Naudodamiesi lygiaašmeniu peiliu (čiupau taip retai naudojamą kapoklę) ir rankomis sumaišome tešlą. Jei reikia, įpilame dar šalto vandens. Man asmeniškai neprireikė, o ir pati tešla gana sklandžiai susiminkė. Labiau pasitelkiau rankų galią.

Iš tešlos suformuojame rutulį ir padaliname į dvi dalis. Vieną, suvyniotą į maistinę plėvelę, padedame į šaldytuvą vėsti.

Kočiojimas vyksta taip: patiesiame vieną kepimo popieriaus lapą dydžio sulig kepimo skarda, ant jo tiesiame tešlą, o ant viršaus – dar vieną kepimo popieriaus lapą. Ir taip džiugiai kuo ploniau iškočiojame tešlą. Tada apvalia miltuota formele išspaudžiame krekerius. Subadome juos šakute ir šaldome 20 min. Šioje vietoje tenka pasidžiaugti, kad a) žiema šalta; b) turiu balkoną. Nes šaldyti šaldytuve nebuvo nė menkiausios vietelės… Atvėsintus krekerius kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-35 min.

Kočiojimą ir vėsinimą kartojame tol, kol nebelieka tešlos.

Skanu ir trašku – pats tas visokioms užtepėlėms. Įdomu, kas būtų, jei kitąkart įdėčiau tarkuoto sūrio…

Receptas iš delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

***

Baileys rocky road

Užkandome? Metas desertui! Vos tik pamačiau šį šokolado kalną žurnale, supratau – gaminsiu jį Kalėdoms. Toks nuodėmingas, toks viso ko kupinas, toks gundantis… Ir toks šokoladinis, kad pakanka nedidelio gabalėlio.

Reikės:

100 g nesūdyto sviesto + papildomai formai ištepti

4 v. š. Baileys likerio

300 g stambiai kapoto juodojo šokolado

50 g kapotų nesūdytų pistacijų (čia bus ilgoka pauzė; kur Vilniuje jų gauti? Prieš Kalėdas nesinorėjo blaškytis po parduotuves, tad pakeičiau migdolais – skonis tiko, tačiau dingo ta graži žalia spalva… taigi – kur rasti nesūdytų pistacijų?)

200 g zefyrų (tų, amerikietiškųjų; labai skanių būna “Saldžiuose majuose”)

75 g sulaužytų sausainių

100 g stambiai sukapoto baltojo šokolado

Indą, kuriame stings desertas, ištepame sviestu. Galime dar iškloti kepimo popieriumi.

Baileys likerį, juodąjį šokoladą ir sviestą išlydome inde virš lėtai verdančio vandens. Kai viskas išsilydo, išmaišome iki vientisos masės ir paliekame kiek atvėsti.

Į atvėsusią šokolado masę įmaišome riešutus, zefyrus, sausainius ir baltą šokoladą. Viską išmaišome ir supilame į indą. Sustings po 2-3 valandų, o laikomas šaldytuve laikysis savaitę ar net daugiau.

Šokoladas. Kalnas šokolado. Visokių tinginių ir “akmenuotų kelių” tėvas. Ir Baileys vos jaučiasi – neįkyriai, švelniai. Šventiškas daiktas. Išdalintas draugams ir giminiečiams – tikiuosi, patiko

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. balandžio mėn. nr.

That’s all, folks! Nauji metai – nauji ratai. Nedarysiu jokių pažadų ir metų apibendrinimų, nes… niekada to nedarau. Buvo kaip buvo – už tai esu dėkinga. Bus kaip bus – to ir lauksiu.

]]> http://puodas.lt/sventiniai/feed/ 0 http://puodas.lt/tiramisu-su-gervuogemis/ http://puodas.lt/tiramisu-su-gervuogemis/#comments Thu, 12 Aug 2010 07:15:16 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=838
Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis. Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina [...]]]>

Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis.

Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina mažu indeliu gervuogių… Jų būta išties neblogų – sunokusių, sultingų… Tad neliko nieko, tik pasirišti prijuostę ir imtis tiramisu.

1 nemažam indui reikės:

~20 “damų pirštelių”

250 g maskarponės

250 ml plakamos grietinėlės

3 kiaušinių trynių

150 g cukraus

500 ml espresso kavos

šlakelio gervuogių likerio arba kito alkoholio (romo, konjako)

250 g gervuogių

Pirmiausia paruošiame ir atvėsiname kavą. Į ją įmaišome šlakelį alkoholio. Trynius išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmaišome maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Kadangi aš dažniausiai darau tiramisu dideliame stikliniame inde, pirmiausia dedu sausainius, kad būtų lengviau dalinti porcijomis. Bet šiaip jau sluoksniuojame kremas-kavoje mirkyti sausainiai-kremas-sausainiai-kremas. Aprašymas ir receptas, kurį naudoju, yra čia. Mano sluoksniai dideliame inde išeina du: sausainiai-kremas. Taigi susluoksniavus tiramisu ant viršaus sudedame gervuoges ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Prisipažinsiu, šįkart kažko šykščiai mirkiau sausainius kavoje. Bet nepaisant to tiramisu, kaip visada, tirpo burnoje. O gervuogės suteikė gaivos ir vos juntamą rūgštelę… Man labai patiko. Gaila, kad tai itin sezoninis desertas.. Bet kasmet bus proga išskirtiniam skanėstui!

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Man atrodo, kad tų skaniųjų švelniųjų varškės pyragų niekada nebus per mažai. Ir nors visi dažniausiai panašūs, dar vienas receptėlis nepakenks. Šįkart tai itališkas variantas (ačiū Google Translate už juokingą vertimą), rastas Casa Cuori Colori. Apsilankykite tame tinklaraštyje – jame gausu mielų ir gražių rankdarbių. Labai įkvepia.

O dabar apie pyragą.

Reikės:

120 g biskvitinių sausainių (siūlau dėti visus 150 ar net 200 g – bus storesnis pagrindas, nepakenks)

40 g lydyto sviesto (jei sausainių daugiau, šito irgi reikės šiek tiek daugėliau)

500 g rikotos sūrio

150 g maskarponės sūrio

120 g cukraus

3 kiaušinių

2 valgomųjų šaukštų miltų

apelsino, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, tarkuotos vaisių žievelės skoniui pridėti

Sausainius susmulkiname ir sumaišome su lydytu sviestu. Į sviestu išteptą kepimo indą sudedame sausainių masę, prispaudžiame tvirtai. Inde sumaišome abu sūrius, kiaušinius, cukrų ir miltus. Jei norite papildomo skonio, įpilkite apelsinų, citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių, įtarkuokite žievelės. Recepte siūloma gardinti ir vienu valgomuoju šaukštu cinamono – čia jau tokiam žiemiškam skoniui išgauti.

Taigi sūrių masę užpilame ant sausainių, išlyginame ir kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 50 minučių. Iškepus paliekame valandai atvėsti. Ir mėgaujamės.

Prisipažįstu – perkepiau pyragą… Naiviai pagalvojau, kad paliksiu orkaitėje atvėsti… O manoji šilumą dar ir kaip laiko.. Tad truputį prekinės išvaizdos kepinys neteko. Bet. Skonis buvo geras. Trūko tik daugiau citrusų gaivos, bet šiaip jau skaniai sudorojome kepinį Bus antras dublis, maskarponės dar atliko…

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.