Ignės puodas

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Man atrodo, kad tų skaniųjų švelniųjų varškės pyragų niekada nebus per mažai. Ir nors visi dažniausiai panašūs, dar vienas receptėlis nepakenks. Šįkart tai itališkas variantas (ačiū Google Translate už juokingą vertimą), rastas Casa Cuori Colori. Apsilankykite tame tinklaraštyje – jame gausu mielų ir gražių rankdarbių. Labai įkvepia.

O dabar apie pyragą.

Reikės:

120 g biskvitinių sausainių (siūlau dėti visus 150 ar net 200 g – bus storesnis pagrindas, nepakenks)

40 g lydyto sviesto (jei sausainių daugiau, šito irgi reikės šiek tiek daugėliau)

500 g rikotos sūrio

150 g maskarponės sūrio

120 g cukraus

3 kiaušinių

2 valgomųjų šaukštų miltų

apelsino, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, tarkuotos vaisių žievelės skoniui pridėti

Sausainius susmulkiname ir sumaišome su lydytu sviestu. Į sviestu išteptą kepimo indą sudedame sausainių masę, prispaudžiame tvirtai. Inde sumaišome abu sūrius, kiaušinius, cukrų ir miltus. Jei norite papildomo skonio, įpilkite apelsinų, citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių, įtarkuokite žievelės. Recepte siūloma gardinti ir vienu valgomuoju šaukštu cinamono – čia jau tokiam žiemiškam skoniui išgauti.

Taigi sūrių masę užpilame ant sausainių, išlyginame ir kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 50 minučių. Iškepus paliekame valandai atvėsti. Ir mėgaujamės.

Prisipažįstu – perkepiau pyragą… Naiviai pagalvojau, kad paliksiu orkaitėje atvėsti… O manoji šilumą dar ir kaip laiko.. Tad truputį prekinės išvaizdos kepinys neteko. Bet. Skonis buvo geras. Trūko tik daugiau citrusų gaivos, bet šiaip jau skaniai sudorojome kepinį Bus antras dublis, maskarponės dar atliko…

Savaitgalį netikėtai pasisekė – gavau nedidelį maišelį geltonųjų serbentų. Tiesą sakant, tokių dar nebuvau ragavusi, tad vienu ypu nuskabiau krūmą, apsivalgiau, bet ir parsivežiau namo – gal ką sugalvosiu. Ir sugalvojau. Gal vaizdas ir neidealus, bet skonis buvo geras. Ir gaminimo paprastumas patiko, ir skonių saldu-rūgštu dermė buvo gera.

Reikės:

200 g “damų pirštelių”

180 g lydyto sviesto

1 kiaušinio

3 šaukštų cukraus

200 ml grietinėlės

250 g rikotos (norintiems daugiau įdaro, siūlau pamėginti dėti 500 g)

pora saujų serbentų (spėju, tiktų ir raudonieji, tačiau tada cukraus kone dvigubai siūlau dėti, o dar ir uogas cukruje pavolioti)

Sutriname sausainius (katorginis darbas, niekaip nesugalvojau, kaip pasilengvinti), išlydome sviestą ir paruošiame tešlą. Riebalais išteptoje kepimo formoje suformuojame pyrago pagrindą, trupinių ir sviesto masę tvirtai prispausdami. Galima suformuoti ir “bortelius”, tačiau aš patingėjau. Gerai išmaišome kiaušinį, cukrų, grietinėlę ir rikotą (kad neliktų gumulėlių) ir masę užpilame ant pagrindo. Ant viršaus dedame serbentų uogas. Tik iškepusi pyragą pagalvojau, kad gal reikėjo pirma pakepti tik pyragą su įdaru, o tik paskui sudėti serbentus, kad gautųsi gražus viršutinis sluoksnis. Na, bet skonis nuo to nebuvo prastas. Taigi pyragą kepame vidutinio kaitrumo orkaitėje, kol įdaras sukrekėja.

Žinau, vaizdas nekoks. Bet skonis tikrai geras. Kaip rašiau, serbentų rūgštumas, rikotos riebumas ir sausainių saldumas gerai dera. Tikiuosi dar ne kartą pavarijuoti šia tema, tik skirtingais priedais. Todėl pabaigai klausimas – kaip greitai ir neskausmingai sutrupinti sausainius? Mėginau įkinkyti kapoklę, bet velnias gavosi. Teko grūsti ranka. Ir kažkaip visa kepimo romantika išgaravo…

Varškės pyragai – mano itin mėgstamas desertas. Šįkart – variacija šia tema. Pyragas net neįjungus orkaitės.

Reikės:

400 g varškės

120 g sviesto

200 g grietinėlės

100 g cukraus

200 g sausainių (naudojau “damų piršelius”, puikiai tiko)

2 žaliosios citrinos

Sausainius sutrupiname kuo smulkiau. Galima tai daryti kočėlu arba grūstuve – kaip kam patogiau. Sviestą išlydome, jį sumaišome su sausainių trupiniais. Gauname formuoti tinkamą masę. Formą, kurioje stingdysime pyragą, ištepame riebalais. Tada sausainių mase išklojame dugną. Įdedame formą į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame cukrų ir toliau plakame. Pamažu sudedame varškę (vis dar maišome). Tada suberiame nutarkuotą vienos žaliosios citrinos žievelę ir išspaudžiame vaisiaus sultis. Kitą žaliąją citriną paliekame papuošti. Varškės masę ištepame ant sausainių pagrindo. Pyragą stingdome maždaug 6 val.

Išėjo labai skanus nekeptas pyragas. Ne per saldus, gaivokas. Žaliosios citrinos suteikė malonų skonį. Manau, tai puikus sprendimas desertui, kai nėra/neveikia orkaitė.