Ignės puodas

Pirmąkart šių salotų pasigaminau dar vasarą. Tada buvo ilgasis savaitgalis, taigi ėmiausi save vaišinti skania vakariene, kad nebūtų ilgu ir liūdna būti vienai namuose. Salotas “sukonstravau” be jokio išankstinio recepto. Klioviausi tik kažkur kažkada skaitytų receptų nuotrupomis ir savo nuojauta. Štai kas išėjo ir buvo jau ne kartą pagaminta.

2 porcijoms reikės:

2 nedidelių gabalėlių nebrandinto ožkos pieno sūrio

10-12 vyšninių pomidorėlių

saujos saulėgrąžų ir moliūgų sėklų arba kedrų riešutų

kalno įvarių salotų: jaunų špinatų lapų, gražgarsčių, cikorijų, lygialapių salotų – ko tik norisi; bet gražgarsčių – būtinai

šviežiai maltų juodųjų pipirų

nebūtinai: šlakelio alyvuogių aliejaus, juodųjų alyvuogių

Atskirose lėkštėse arba vienoje didelėje klojame nuplautus ir nusausintus salotų lapus. Ant jų išdėliojame perpus perpjautus pomidorėlius. Ožkos pieno sūrį kepu orkaitėje – dedu ant folijos ir kelias minutes kepu 150 laipsnių orkaitėje. Kol sūris kepa, greitai paskrudiname pasirinktas sėklas/riešutus keptuvėje be riebalų. Ant salotų dedame sūrio gabalėlius, apibarstome dar šiltomis kepintomis sėklomis, pabarstome šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Jei norisi, šliūkštelime alyvuogių aliejaus. Šįkart į salotų lėkštes atkeliavo ir juodosios alyvuogės.

Mmm… Tas sūrio sodrumas. Ir skrudintos sėklos. Ir gražgarstės. Viskas puiku. Pomidorėliai suteikia gaivos. Žinau, nėra tai originalios salotos. Tačiau man jos tokios skanios! Vis retkarčiais jų užsinoriu. Tik reikia laukti vasaros – tada daržovės šviežios ir galbūt daugiau nuotaikos lengviems pietums būna.

Lietingą, šaltą ir niūrų vakarą pamėginau sugrąžinti šiltą ir saulėtą Nicą. Deja, žalių šparaginių pupelių neturėjau, tačiau puikiai tiko ir geltonos. Sugrįžti į atostogas taip pat pavyko – namuose tapo dar šilčiau ir jaukiau.

4 sočioms porcijoms reikės:

1 nedidelės gūžės salotų

3-4 vidutinio dydžio pomidorų

3 kietai virtų kiaušinių

3 vidutinio dydžio virtų bulvių

geros saujos apvirtų šparaginių pupelių

1 nedidelio raudonojo svogūno

poros ančiuvių

konservuoto tuno (tikrai nežinau kiekio – kroviau nuo širdies iš didelės skardinės)

jei norisi – žalių arba juodų alyvuogių

Užpilui:

1 nedidelės citrinos sulčių

alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių raudonėlių

1 valgomojo šaukšto bazilikų

juodųjų pipirų, druskos

1 arbatinio šaukštelio dižono garstyčių

Šitas salotas geriausia paruošti iš anksto: išvirti bulves, kiaušinius ir šparagines pupeles. Tada reikėtų paruošti užpilą: sumaišyti visus ingredientus, druskos kiekį reguliuoti pagal skonį. Aš iš pradžių maniau, jog būsiu padauginusi citrinos sulčių. Tačiau kai užpilas įsigėrė, per rūgštu nebuvo. Tada bulves ir šparagines pupeles apvoliojau dalimi užpilo ir palikau kurį laiką pastovėti, kad įsigertų. Į tą laiką suplėšiau salotų lapus, supjausčiau skiltelėmis pomidorus, plonomis riekelėmis svogūnus, suketvirčiavau kiaušinius, atidariau tunų skardinę ir susmulkinau ančiuvių filė. Na, o tada metas viską sudėti į vieną lėkštę, apipilti likusiu užpilu ir truputį palaikyti. Alyvuoges dėjome tik prieš pat valgydami, tad jų nuotraukose nematyti.

Buvo skanu.. ir sotu. Nors mano po miškus bėgiojęs vyras sukirto dvigubą porciją.

Receptas adaptuotas pagal Simply Recipes ir pačioje Nicoje valgytas salotas.

Baigėsi šokis/ Blėso  žibintas/ Klevų šešėliuos/ Ošė naktis…

Tokia eilutė toptelėjo, kai pagalvojau apie pasibaigusias šventes. Margučiai numarginti, sudaužyti ir suvalgyti, velykiniai pyragai taip pat visus jau pamalonino. O kas liko, tas… Atsidarau šaldytuvą – nepasakyčiau, kad ten pelė pasikorusi, visko yra. Taigi ir gimė šios salotos iš to “visko”, kas liko po Velykų.

Vienam žmogui pakaks:

kelių salotų lapų (naudojau aisbergo, tačiau sueitų ir kininis kopūstas, ir paprasta salota)

kelių svogūnų laiškų (čia pagal skonį)

vieno kietai virto kiaušinio

šiek tiek rūkytos lašišos “nuopjaustukų”

juodųjų pipirų

kokio nors užpilo: garstyčių, majonezo, aliejaus; galima ir be jokio apsieiti

Taigi salotas supjaustome/suplėšome, ant jų dedame skiltelėmis supjaustytą kietai virtą kiaušinį (šių tikrai užsilieka po Velykų), žiedeliais supjaustytus svogūnų laiškus, susmulkintą lašišą. Papipiriname ir pagal norą pagardiname padažu. Aš dėjausi garstyčių, visai tiko. Prietelių vaišinau be jokio užpilo, neišbrokijo. Tačiau patarė kitąkart įberti juodų alyvuogių – tai pagyvintų skonį.

Reziumė – valgomos, gana skanios (tikrai negaliu sakyti, jog tai šedevras, bet retai kada iš likučių tvarkymo toks pavyksta…) salotos. Manau, suradus idealų užpilą, jos pakiltų iki labai skanių. Nuotraukoje porcija padidinta, mat daryta alkanam, ką tik po miškus bėgiojusiam vyrui