Būna dienų, kai visiškai nesinori ilgai kuistis virtuvėje, kai siela ir skrandis nereikalauja šedevro. Kartais būna, kad reikia ko nors labai paprasto, labai jaukaus, truputį paguodžiančio… Comfort food.

Todėl vieną sekmadienį ir viriau šią sriubytę – nes reikėjo šilumos, jaukumo ir paprastumo. Pateiksiu tik pagrindinę idėją. Ji lengvai gali būti keičiama atsižvelgiant į šaldytuvo turinį.

Porai sočių porcijų reikės:

600 ml daržovių arba vištienos sultinio

saujelės mažų makaronų

50 g virtos arba keptos vištienos

1/4 saliero šaknies

2 nedidelių morkų

1 mažo svogūno

juodųjų pipirų

1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų

žiupsnelio maltų muskatų

sviesto

Nulupame ir nuplauname morkas, saliero šaknį ir svogūną. Morką sutarkuojame, svogūną ir salierą smulkiai supjaustome. Virtą/keptą vištieną supjaustome nedideliais kubeliais. Puode išlydome ir įkaitiname nedidelį gabalėlį sviesto. Sudedame morkas bei svogūną ir maišydami pakepiname, kol daržovės suminkštėja. Suberiame salierą, išmaišome, trumpai patroškiname. Į daržovių mišinį įberiame pipirų, aitriųjų paprikų, malto muskato. Gerai išmaišome ir užpilame iš anksto paruoštu sultiniu. Verdame, kol salierai suminkštėja. Tada suberiame vištieną ir makaronus. Verdame, kol makaronai bus išvirę. Nukeliame nuo ugnies, jei reikia, paskaniname prieskoniais. Man patinka aštrokos sriubos, tad aitriųjų paprikų nepagailėjau.

Pavyko taip, kaip norėjau. Paprastai, gardžiai, šildančiai. Beje, pastebėjau, kad patiekalai būna gardesni, kai juos gamindama klausausi klasikinės muzikos. Ypač “padeda” Šopeno fortepijono viražai.

Būna, paskanauju kur nors patiekalą ir mirk-gyvenk užsimanau jį įgyvendinti pati. Recepto, be abejo, neturiu. Tad tenka improvizuoti ir kurti. Šįsyk – improvizacija sriubos iš “Mano guru” tema. Iš karto perspėju – iš nurodytų apytikslių kiekių išėjo skystoka sriuba. Kitąkart pilsiu kone perpus mažiau sultinio, taip skonis turėtų būti sodresnis.

Reikės:

1 litro sultinio

5-6 nedidelių bulvių

0,5 vidutinio dydžio saliero šaknies

2 arbatinių šaukštelių kario

maltų baltųjų pipirų

saujos džiovintų grybų (nebūtina)

Patinka man sriubos, kai visas sudedamąsias dalis galima rasti virtuvėje ir niekur nereikia pėdinti ieškoti specialingų ingredientų.

Džiovintų grybų (baravykų ir šilvbaravykių) dėjau todėl, kad “Mano guru” patiekiama tyrsriubė gardinama baravykais ir šonine – tai suteikia papildomų skonio natų. Tačiau tai nėra būtina, manau, ir viena tyrė yra gardi. Taigi, jei dedame grybus, juos išmirkome, nukošiame. Galima ir pakepinti. Aš to nedariau, bet, manau, nepamaišytų bryzelis šoninės ir tuose riebaluose pakepti grybai.

Paruošiame sultinį. Saliero šaknį ir bulves nulupame, nuplauname ir supjaustome kubeliais. Užviriname sultinį ir į jį sudedame daržoves. Verdame, kol suminkštėja. Kaip jau minėjau, norėjau sodresnės sriubos, tačiau padauginau sultinio. Na, bet šituos dalykus galima pagal pageidavimą suderinti.

Traukiame trintuvus ir triname triname triname, kol masė pasidaro vientisa. Salieras ne visada “atsiduoda” trintuvui, tad verta ilgėliau gabalėlius pavirti.

Į sriubą beriame kario, pipirų, grybų. Viską išmaišome ir pakaitiname kelias minutes. Susilaikiau nuo noro įbert imbiero – nežinau, gal eksperimentas būtų vykęs.

Pilame į dubenėlius ir skanaujame. Mano manymu, tai vykusi sriuba. Ir nebrangi, ir soti, ir netgi šiek tiek “antigripinė” – sukirtusi dubenėlį jos, įlindau lovon ir peršalimas pagaliau truputuką atsikabino. Tikrai kartotina sriuba, o su šonine dar ir vyram įtiktų, manau, kirstų išsijuosę