Ignės puodas

Viskas – kol vyras grįžta namo ir paruošiu vakarienę, beveik sutemsta. Vis labiau norisi ruošti sumetei į puodą – išvirė – valgyk patiekalus. Vis dažniau norisi užsiplikyti visą arbatinį arbatos, įsitaisyti su knyga ir kirmyti. Vis vėliau rytais prasikrapštau akis – jergau, kaip tamsu už lango, ne, ne, dar ne rytas… Todėl akys ir užkliuvo už patiekalo viename puode varianto – vištienos ir ryžių troškinio, kitaip biryani.

4 porcijoms reikės:

8 vištos šlaunelių arba nedidelių blauzdelių su oda

1 plonais pusžiedžiais supjaustyto svogūno

1 plonai supjaustytos česnako skiltelės

350 g Basmati ryžių

750 ml daržovių sultinio

130 g pjaustytų šparaginių pupelių

25 g paskrudintų migdolų riekelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

gabalėlio sviesto

3 v. š. kario pastos (galite naudoti gatavą, galite patys pasigaminti iš kario miltelių ir vandens)

Keptuvėje įkaitiname sviestą ir 2 v. š. alyvuogių aliejaus. Sudedame vištieną ir apkepame iš visų pusių, kol apskrus. Išimame. Į keptuvę beriame svogūną ir česnaką ir maišydami kepiname kelias minutes, kol suminkštės. Sukrečiame kario pastą, gerai išmaišome ir pakepame dar kelias minutes. Tada supilame likusį šaukštą aliejaus, suberiame ryžius ir gerai išmaišome, kad jie pasidengtų prieskoniais. Pakaitiname porą minučių, suberiame skrudintus migdolus ir užpilame sultiniu. Ant viršaus sudedame vištieną, uždengiame dangčiu ir troškiname 10-15 min. Praėjus šiam laikui suberiame šparagines pupeles. Vėl uždengiame ir troškiname dar apytiksliai 10 min., kol ryžiai ir vištiena bus išvirę. Patiekiame apibarstę likusiomis migdolų riekelėmis.

Pastaba: kuo mažesni vištienos gabalėliai, tuo didesnė tikimybė, kad jie išsitroškins vienu metu su ryžiais.

Labai aromatingas patiekalas, skanus ir sotus. Namai dar ilgai kvepėjo kariu… Puikus būdas greitai paruošti gardžią vakarienę.

Receptas iš delicious. magazine

Kartais reikia, kad vakarienė būtų tikrai pigi, soti ir paprasta. Ypač kai lysvėse vartosi jau beperaugantys agurkai ir taip gaila juos išmesti, o atiduoti nebėra kam – visi draugai, giminiečiai ir artimieji jau apdalyti. Šis patiekalas puikus savo paprastumu ir netikėtumu. Neabejoju, kad ne vienas suklus: “Įdaryti agurkai? Kas per..?” Taip, įdaryti agurkai! Kadangi šaldytuvo stalčius vos užsidaro nuo agurkų, gaminsiu dar ir dar kartą.

2 porcijoms reikės:

4 didelių agurkų (kuo didesni, tuo lengviau)

200 g maltos jautienos

pusės stiklinės virtų ryžių

druskos, pipirų

šlakelio alyvuogių aliejaus

1/2 stiklinės grietinės

Agurkus nuplauname ir nuplikiname verdančiu vandeniu. Sudedame į indą ir trumpam uždengiame. Paskui nulupame odelę, nupjauname vieną galą ir išskobiame sėklas (kad išeitų toks pailgas indelis). Kaip minėjau, kuo didesni agurkai, tuo lengviau bus sėklas per tą siaurą angą išrakinėti. Agurkų vidų pabarstome druska.

Maltą mėsą sumaišome su virtais ryžiais. Minėtoji pusė stiklinės yra gana orientacinė, kadangi recepto originale kiekio apskritai nebuvo. Siūlau maišyti “iš akies” – tiek, kiek norisi įdare ryžių. Įberiame druskos bei pipirų ir gerai išmaišome. Prikemšame agurkus gauto įdaro.

Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir iš visų pusių trumpai apkepame agurkus. Sudedame juos į kepimo indą arba indus (jei gaminame porcijomis), užpilame grietine ir pašauname kepti. Grietinę geriau naudoti liesą ir prieš pilant ją gerai išmaišyti, kad taptų kreminė ir lengviau pilama. Grietinę galima pagardinti pipirais. Šauname agurkus orkaitėn (~170-180 laipsnių) ir troškiname maždaug 15 min. Prieš patiekdama aš dar užbėriau tarkuoto kietojo sūrio, bet tai nėra būtina.

Keista, bet taip abejojau šio patiekalo sėkme, kad liko vos kelios neiškalbingos nuotraukos. Valgis tikrai skanus ir įdomus, vertas dėmesio. Tą gali paliudyti ir kiti bandžiusieji. Na, ir faktas, kad gaminsiu dar ne vieną kartą.

Receptas iš knygos “Didžioji virėja”.

Pamaniau, reikia gyvenime permainų ir… nusipirkau pankolių. Vis matydavau juos tūnančius parduotuvių lentynose, vis pastebėdavau receptus su jais, bet niekada nenusipirkdavau. Ir tik pradėjusi pjaustyti prisiminiau, kodėl kažkada neatmenamais laikais buvau nusprendusi jų vengti. Jie smirdi/kvepia (pasirinkite, kas tinka) anyžiais! Jei gyvenime lieptų išrinkti bjauriausią kvapą, po visų akivaizdžiai pykinančių šlykščių smarvių iš karto puikuotųsi anyžius. Taigi bepjaustydama ir mintijau – jeigu ką, vyras suvalgys viską!

2 porcijoms reikės:

1/2 stiklinės apvaliagrūdžių ryžių

1 svogūno

2 nedidelių pankolių

~ 0.5-0.7 l sultinio

alyvuogių aliejaus

1/3 stiklinės balto vyno

juodųjų pipirų

šiek tiek petražolių ir tarkuoto parmezano (ar kito kietojo sūrio)

Svogūną supjaustome ganėtinai stambiai – aš pjausčiau stambiau nei įprastai pjaustau rizotui. Tada eilė pankoliams. Juos nuplauname, nupjauname kotus ir apačią. Paskui padalijame pusiau, išpjauname šerdį ir susmulkiname panašaus dydžio gabalėliais kaip svogūną. Tiesa, aš dar nulupau viršutinius sluoksnius, nes atrodė apdaužyti…

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir pakepiname daržoves. Kepiname ilgokai, beveik 10 min. – tikslas, kad svogūnai ir pankoliai gražiai karamelizuotųsi. Tada pilame ryžius ir maišydami kepiname tol, kol taps skaidrūs. Šliūkštelime vyno, maišydami palaukiame, kol jis išgaruos, ir pilame sultinį. Po truputį, po porą samčių ir maišome maišome ir gariname gariname tą sultinį. Aš įpylusi sultinio dar įmalu juodųjų pipirų. Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia visi – naują sultinį pilti galima tik tada, kai išgaruoja anksčiau piltasis. Kol ryžiai suminkštėja, prireikia 20-25 min. Aš dažniausiai paragauju ir nusprendžiu – jau gerai ar dar ne.

Prieš patiekdami apibarstome kapotomis petražolėmis ir tarkuotu sūriu. Skanaus!

Aš bijojau ragauti. Oi, kaip bijojau ragauti. Ir ką gi – nė kiek nenusivyliau. Tai puikus risotto bianco variantas, tik vietoje salierų – pankoliai. Jie saldoki, turi ropinės daržovės prieskonį. Galiu nuraminti visus anyžių priešus, kad jų skonyje nesijaučia. Puikus rizotas, į kurį galima įmaišyti ir kitų priedų.

Šaldytuve dar liko vienas pankolis. Kas toliau?

Recepto idėja: The Sensitive Pantry

Mėgstu konservuotą tuną. Mėgstu nepaisydama to, kad tunų žvejyba žiauri. Todėl receptai su tunu visada patraukia akį ir širdį. Šitas receptas laukė savo eilės nuo kovo (dar nedaug, tiesa?). Ir sulaukė. Saulėtą dieną ėmiau ir pagaminau šį patiekalą. Ir buvo skanu. Buvo ir nebėra…

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (kadangi manija nepraėjo, naudojau nevalytus ryžius)

100 g žirnelių

4 kietai virtų kiaušinių

400 g konservuoto tuno

25 g sviesto

1 nedidelio smulkiai kapoto svogūno

1 a. š. kario miltelių (originale – kario pasta, kurios neturiu)

šiek tiek petražolių, druskos ir juodųjų pipirų

Ryžius verdame vandenyje tol, kol tampa beveik minkšti (apie 3/4 viso virimo laiko). Jei naudojame šaldytus žirnelius, kažkur per vidurį ryžių virimo suberiame virti kartu ir žirnelius. Jei žirneliai švieži, įdedame tik prieš baigiant virti. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir maišydami 3 min. kepame svogūną su kariu. Tada sudedame nukoštus ryžius su žirneliais ir nukoštą tuną. Padruskiname ir papipiriname ir pakepame ant silpnos ugnies maždaug 1 min. Prieš patiekiant apibarstome petražolėmis ir uždedame kiaušinio skilteles.

Kaip jau sakiau, buvo skanu. Ne fantastiškai, kaip kartais būna. Bet buvo labai labai skanu. Taip skanu, kad valgiau ir norėjau dar. Toks paprastas skanumo jausmas

Šaltinis: Forelles receptai.

Daugiaryžio gaminimas man jau siejasi su ypatingesne proga. Tai, kad susiruošiu jį gaminti, reiškia, jog turiu daug laiko, galiu neskubėdama pilti-garinti-pilti-garinti sultinį, kol ryžiai tampa minkšti, prisigėrę sudedamųjų dalių aromato… Šįkart – ir ypatingas receptas, man labai patikęs, todėl mintyse įrašytas į “būtinai dar ne kartą” kategoriją.

4 porcijoms reikės:

gabalėlio sviesto

2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus

250 g įvairių grybų (aš naudojau džiovintus)

1 didelės česnako skiltelės

1 nedidelio svogūno

350 g apvaliagrūdžių ryžių (spec. daugiaryžiui perku “Maxima” parduotuvėse)

200 ml balto vyno

800 ml sultinio

80 g mėlynojo pelėsinio sūrio, supjaustyto kubeliais arba sutrupinto

saujos kapotų petražolių

druskos, pipirų

Pirmiausia keptuvėje įkaitiname sviestą ir šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepiname smulintus grybus, kol jie suminkštės, šiek tiek sukeps. Išimame grybus ir paliekame šiltai. Tada įpilame likusį kiekį aliejaus ir pakepiname kubeliais smulkintus česnaką ir svogūną, kol šie suminkštės. Įmaišome ryžius ir pakepiname kelias minutes, kol jie tampa skaidrūs. Supilame vyną, kaitiname kol išgaruos.

Pamažu pilame po šaukštą-du sultinio ir verdame nuolat maišydami, kol šis išgaruoja. Tai trunka apie 15-20 min. Po tiek laiko ryžiai išverda. Suminkštėjus ryžiams, nukeliame keptuvę nuo viryklės, padruskiname ir papipiriname, įmaišome kepintus grybus ir pelėsinį sūrį. Pabarstome petražolėmis ir patiekame valgyti.

Tikrai skanus daugiaryžis.  Tiems, kas nemėgsta labai sūriai, siūlau neberti druskos – jos ir nereikia.

Recepto šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. lapkričio mėn. numeris.

Ne, žiemos miegu neužmigau… Ir į ožio ragą nesustirau, ir po lapais rudeniniais nepasislėpiau. Tiesiog artėja žiema, artėja šv. Kalėdos ir aš jau užsiėmiau dovanėlių gamyba. Ir nors gaminu, ragauju, svajoju, taip sunku prisėsti ir ką nors parašyti.

Vis dėlto. Šeštadienis buvo niūrus ir drėgnas, miegota vos kelias valandas, pradėjo reikštis peršalimo simptomai.. Žūtbūt reikėjo ko nors šildančio, sotaus, raminančio. Puikiai tiko ši paprasta sriubytė. Taip gaila, kad viriau vos dvi porcijas – lengvai būčiau sukirtusi dar kelias.

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų augalinio aliejaus

1 nedidelio svogūno

1 česnako skiltelės

200 g lęšių (originale – raudonųjų, aš vartojau ruduosius)

800 ml sultinio

1/2 arbatinio šaukštelio maltos kalendros

1/2 arb. š. maltų kmynų

1/2 arb. š. druskos

1/4 arb. š. maltų juodųjų pipirų (arba daugėliau, jei norisi aštrumo)

2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių

3 valgomųjų šaukštų ryžių

Įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną ir išspaustą česnako skiltelę. Kai svogūnas suminkštėja, supilame sultinį, užverdame, sudedame lęšius (jei šie išmirkyti) ir ryžius ir verdame ant nedidelės ugnies, kol lęšiai ir ryžiai suminkštės. Jei lęšiai nemirkyti, pirma reikia juos pavirti ir tik tada sudėti ryžius. Kai viskas bus išvirę, sudedame kmynus, kalendras, pipirus, druską ir įspaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome, supilame į dubenėlius, galime pabarstyti petražolėmis. Ir voila!

Man taip tiko ir patiko ta sriuba, kad dabar baisu virti antrą kartą – o jei nepavyks taip šauniai? Vis dėlto drąsiai rekomenduoju šią sriubą tada, kai norisi sušilti ir kiek atsigauti. Taip paprasta ir pigu, o rezultatas toks puikus.

Joninių diena buvo pilna saldaus liūdesio ir lagaminų krovimo. Ne, aš neišvykstu… Į ganėtinai ilgą ir labai įdomią kelionę išvažiavo mano sužadėtinis. Nors neplanavau gaminti nieko, tačiau paskutinę akimirką užsimaniau palepinti jį (ir išnaudoti fotoaparato turėjimą). Vienas, du, ir mintyse – daugiaryžio idėja. Pagrindas, tik be salierų, pasiskolintas iš skaniai.lt.

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (pirkau spec. daugiaryžiui, mat mane prigąsdino, kad su paprastaisiais ne taip skanu)

1 l vištienos sultinio

100 ml virinto vandens

2 nedidelių svogūnų

2 skiltelių česnako

10-11 vidutinio dydžio pievagrybių (naudojau rudus, jie aromatingesni)

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

100 ml balto sauso vyno

100 g virtų krevečių

parmezano ir kapotų petražolių apibarstyti

Sukapotas česnako skilteles ir susmulkintus svogūnus sudedame į įkaitintą alyvuogių aliejų ir pakepiname, kol suminkštėja. Tada sudedame smulkintus pievagrybius (aš pjausčiau ganėtinai stambiai), užpilame vandeniu ir uždengę troškiname, kol vanduo išgaruoja. Kai vandens nebelieka, suberiame ryžius ir nuolat maišydami kepame apie 5 minutes, kol jie taps permatomi. Vėliau įpilame vyną (galima naudoti ir vermutą, tačiau aš nemėgstu jo), išmaišome ir pakaitiname (maišydami), kol vynas išgaruoja. Tada palaipsniui pilame po kelis samčius sultinio, maišome ir vėl pilame ir vėl maišome. Prieš pilant naują porciją, senoji jau turi būti susigėrusi/išgaravusi. Visas žaidimas trunka apie 15 min. Beje, aš nesunaudojau viso paruošto sultinio… Nežinau, gerai tai ar ne,  bet ryžiai rezultate buvo išvirę. Galima pagardinti druska ir pipirais. Kai ryžiai jau išvirę, suberiame krevetes, išmaišome ir trumpai pakaitiname – tiek, kad jos sušiltų, bet nepervirtų. Daugiaryžį apibarstome parmezanu ir petražolėmis ir skanaujame. Dar galima į lėkštes įdėti sviesto, tačiau man jo nepritrūko.

Buvo neišpasakytai skanu! Puikus patiekalas, nors ir ilgokai trunka tas žaidimas su sultiniu ir ryžiais. Tiesą pasakius, kaip pirmas mėginimas gaminti daugiaryžį (po ilgų svajų…) jis buvo stulbinantis. Tikrai gaminsiu dar ne kartą, įsirašau į savo mėgiamų patiekalų su begalinėmis variacijomis sąrašą. Tegyvuoja Italija!

Eilinis lyrinis nukrypimas… Su šiokiu tokiu pakeitimu.

And wet with tears and good-byes, his hair of deepest black
All my tears cried against his milk-white throat
Hidden behind the curtain of his beautiful black hair
As deep as ink and black, black as the deepest sea
The smell of his black hair upon my pillow
Where his head and all its black hair did rest
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Kadangi dar būdama Ispanijoje neatsispyriau pagundai nusipirkti šafrano ir prieskonių mišinio paeljai, grįžus namo teko juos išmėginti. Gaminau paelją su vištiena, tačiau ateities planuose – ir jūros gėrybių paelja.