Ignės puodas

Man atrodo, kad tų skaniųjų švelniųjų varškės pyragų niekada nebus per mažai. Ir nors visi dažniausiai panašūs, dar vienas receptėlis nepakenks. Šįkart tai itališkas variantas (ačiū Google Translate už juokingą vertimą), rastas Casa Cuori Colori. Apsilankykite tame tinklaraštyje – jame gausu mielų ir gražių rankdarbių. Labai įkvepia.

O dabar apie pyragą.

Reikės:

120 g biskvitinių sausainių (siūlau dėti visus 150 ar net 200 g – bus storesnis pagrindas, nepakenks)

40 g lydyto sviesto (jei sausainių daugiau, šito irgi reikės šiek tiek daugėliau)

500 g rikotos sūrio

150 g maskarponės sūrio

120 g cukraus

3 kiaušinių

2 valgomųjų šaukštų miltų

apelsino, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, tarkuotos vaisių žievelės skoniui pridėti

Sausainius susmulkiname ir sumaišome su lydytu sviestu. Į sviestu išteptą kepimo indą sudedame sausainių masę, prispaudžiame tvirtai. Inde sumaišome abu sūrius, kiaušinius, cukrų ir miltus. Jei norite papildomo skonio, įpilkite apelsinų, citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių, įtarkuokite žievelės. Recepte siūloma gardinti ir vienu valgomuoju šaukštu cinamono – čia jau tokiam žiemiškam skoniui išgauti.

Taigi sūrių masę užpilame ant sausainių, išlyginame ir kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 50 minučių. Iškepus paliekame valandai atvėsti. Ir mėgaujamės.

Prisipažįstu – perkepiau pyragą… Naiviai pagalvojau, kad paliksiu orkaitėje atvėsti… O manoji šilumą dar ir kaip laiko.. Tad truputį prekinės išvaizdos kepinys neteko. Bet. Skonis buvo geras. Trūko tik daugiau citrusų gaivos, bet šiaip jau skaniai sudorojome kepinį Bus antras dublis, maskarponės dar atliko…

Tingų ir lietingą sekmadienio vakarą, kai likau karaliauti viena namuose, išsitraukiau prijuostę, ingredientus ir susiruošiau išsikepti rikotos pyragą. Kai terliojimasis su miltais, sviestu, grietinėle ir kitkuo baigėsi, įsitaisiau jaukiai, įsijungau Katie Melua ir uodžiau uodžiau tuos pasakiškus kvapus, sklindančius iš orkaitės. Tokios tobulos akimirkos, kai viskas yra savo vietose ir taip, kaip turi būti, nutinka retai. Tad reikia jomis dorai atsidžiaugti.

Receptas iš Nolitos blogo, pateikiu tokį, kokį radau; mano pastabos apačioje.

Reikės:

250 g miltų

150 g sviesto

100 g cukraus pudros

kiaušinio trynys

žiupsnelis druskos

300 g rikotos

150 g cukraus

pakelis vanilinio pudingo

2 arb. š. žaliųjų citrinų sulčių

200 g plaktos grietinėlės

Viskas vyksta labai paprastai: iš sviesto, miltų, cukraus pudros, kiaušinio trynio ir žiupsnelio druskos paruošiame tešlą, kurią maždaug valandai įdedame į šaldytuvą. Įdarui rikotą išsukame su cukrumi, žaliųjų citrinų sultimis, vanilinio pudingo milteliais ir pabaigoje įmaišome išplaktą grietinėlę. Iš tešlos iškočiotą blyną klojame į riebalais pateptą kepimo skardą, subadome šakute, užpilame kremu ir kepame 30 minučių 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Pyragas išėjo gardus. Beje, arba man pasirodė, arba jis pastovėjęs tapo dar skanesnis. Nors vyras išreiškė pastabą, jog saldumo trūksta… Aš, plokščių pyragų mėgėja, kepiau jį neaukštoje skardoje. Kremas buvo kone idealaus skonio. Tačiau, kaip ir Nolita, pasigedau ryškesnio žaliųjų citrinų akcento, nors spaudžiau sultis negailėdama. Taigi kitąkart (o tikrai kepsiu dar ne kartą, nes receptas labai patiko) spausiu kone dvigubą kiekį, nes man labai tinka ta gaivi rūgštelė. Ir dar toks prisipažinimas: iš išsiblaškymo tešlą paruošiau su cielu kiaušiniu. Bet nieko tragiško neįvyko…

Kriaušės man patinka labiau nei obuoliai… Gardesnis kvapas, saldesnis skonis, grūdėta, tačiau švelni tekstūra… Mielai kapoju kriaušes natūraliu pavidalu, tačiau kad jau kriaušiška savaitė, griebiausi desertų. Šįkart – saldus, su šlakeliu rafinuotumo patiekalas, kurio receptą radau “Moters savaitgalio virtuvėje”.

4 porcijoms reikės:

4 didelių kriaušių

3 valgomųjų šaukštų lydyto atvėsinto sviesto

3 valgomųjų šaukštų skysto medaus (ne itn mėgstantiems saldžiai, siūlau medaus dėti su saiku)

3 valgomųjų šaukštų kapotų migdolų

100 g rikotos sūrio

Nuplautas kriaušes perpjauname perpus, išskobiame sėkleles, įvyniojame į foliją ar kepimo popierių ir pašauname orkaitėn 15-20 minučių. Kol kriaušės kepa, dubenyje sumaišome sviestą, medų, migdolus ir rikotą. Masę dėkite ant dar šiltų kriaušių ir skanaukite.

Labai skanus desertas. Švelni kriaušė ir saldus kremas puikiai dera. Manau, toks desertas tiks ir svečiams pavaišinti.

Man patinka, kaip gyvenime daugelis dalykų būna susiję. Žiūrėk, pagalvoji apie vieną, praeina pora dienų, ir kažkoks sutapimas lemia tai, jog tą “vieną” išvysti, įgyvendini, pakaštavoji…

Taip buvo ir su šiais kepinėliais, mažomis spurgytėmis. Ne taip jau ir seniai viena draugė užsiminė, kad tai gardus dalykas ir trumpai nupasakojo gamybos procesą. Toptelėjo, kad vertėtų jų išsikepti. Tačiau užklupo kiti dalykai, viskas užsimiršo… kol vieną gražią dieną iš dyko buvimo ir idėjų stokos benaršydama Nigellos svetainę (o, ji mano moters idealas, nė kiek nejuokauju) aptikau ir rikotos bučinukų receptą.

Prieš pradėdama dėstyti noriu pasakyti, kad šie kepinėliai mane sužavėjo paprasta sudėtimi ir greita gamyba. Viens du ir paruošta. Aišku, kaip krūvelė bučinukų saulėtą šeštadienio popietę dingo iš lėkštės aš taip pat nepastebėjau..

30 rikotos bučinukų reikės:

200 g rikotos

2 kiaušinių

75 g miltų

1 šaukšto miltinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1/2 šaukštelio cinamono

1/2 šaukštelio vanilinio cukraus

šiek tiek druskos

augalinio aliejaus kepti

cukraus pudros apibarstyti

Rikotą ir kiaušinius išsukame iki vientisos masės, supilame cukrų, vanilinį cukrų, cinamoną, druską, kepimo miltelius ir miltus ir gerai išmaišome. Keptuvėje įkaitiname aliejų (įpilame jo maždaug 2 cm, nepagailime). Arbatiniu šaukšteliu formuojame tešlos gumulėlius ir kepame kol apskrunda – iš pradžių vieną pusę, po to kitą. Kepdami bučinukai išsipūs. Ir kepti geriausia po 5-6 vienu metu – kitaip nespėsite vartyti. Iškepusius bučinukus padedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Tada sudedame į lėkštę, pabarstome cukraus pudra… ir stebimės, kodėl jie taip greitai tirpsta burnose.

Manau, aš dar pagailėjau paskrudinimo. Traški plutelė būtų labai tikusi. Šiaip ar taip, šie bučinukai – puikus greitai paruošiamas kepinėlis vakarėliui ar iškylai… Galų gale – tiks, jei sumanysite greitai pasilepinti ar pavaišinti draugus.

Recepto šaltinis – Nigella Lawson.