Makaronai su aštriu padažu
Tuesday, April 12th, 2011Panašius makaronus praėjusią vasarą valgiau Gargžduose. Tiesa, anieji buvo su ispaniška chorizo dešra. O štai manieji – su lietuviška kaimiška. Taip jau nutiko, kad iš tėvonijos vis parsivežu vieną-kitą dešrigalį. Taip ir gimė ši improvizacija aštria tema. Dešrai sunaudoti ir (labiau) vyrui palepinti. Drąsiai galima sumažinti aitriosios paprikos kiekį arba jos apskritai nedėti – manau, pavyks taip pat gerai. Bet tiems, kam patinka, kai pro ausis garų kamuoliukai verčias, – pats tas.
4 porcijoms reikės:
500 g makaronų (dažniausiai verdu vamzdelius)
gero bryzelio šalto rūkymo dešros (maždaug per gerą sprindį)
1 didelės raudonosios paprikos
1-2 aitriųjų paprikų
1 svogūno
2 česnako skiltelių
1 mažos skardinės konservuotų pomidorų
juodųjų pipirų
žiupsnelio džiovintų bazilikų
Su makaronais pasaka sena ir ta pati – išverdame al dente. Tuom tarpu susmulkiname svogūną, papriką, dešrą, aitriąją papriką ir pomidorus (jei jie nesmulkinti). Keptuvėje be aliejaus pakepiname dešros gabalėlius. Visi tie kaimiški riebumai išsilydo, dešrytė apskrunda – mmm! Tada keptuvėn keliauja svogūnas, išspaustos česnako skiltelės ir aitrioji paprika. Kartais, jei dešra pasitaiko riebesnė, netgi nepilu papildomo aliejaus. Bet jei prireikia – tiesiog vos vos šliukšteliu. Pamaišome, pakepiname ir sudedame smulkintą papriką. Vėlgi išmaišome, beriame pipirų ir bazilikų. Druskos į padažą nededu – dešra ir taip pakankamai sūri. Tada supilame pomidorus ir kelias minutes patroškiname, kad visi skoniai susigertų ir susimaišytų.
Makaronus – į lėkštes, padažą – ant makaronų, šalia šiek tiek tarkuoto sūrio – ir valgom. Aštru – taip. Skanu – taip. Sotu – taip. Vasarą tokių makaronų gal ir negaminsiu, bet kol vėjas dar langus padrebina, smagu ir iš vidaus sušilti.








Skanu ir (keista, bet) gaivu. Sviestas būtinas, kitaip bulvės bus sprangokos. Apskritai tai turbūt labiau žiemiškas patiekalas, bet sekmadienį taip norėjos tuno
Aš gaminau be aitriųjų paprikų, mat vaišinau aštriai ne itin mėgstančią mamą. Tačiau sau kepčiau su tais pačiais jalapeno pipirais. Dar sunaudojau vieną geltoną papriką vietoj tų dviejų puselių – neradau kitokios… Vis dėlto idėja, manau, išliko tokia pat. O kaip skanu buvo… Sukapojome apsilaižydami, patiekiau su gera juoda Vilkaviškio duona. Ši kiaušinienė bus dar vienas pusryčių variantas man, taip mėgstančiai kiaušinius.

