Ignės puodas

Šį savaitgalį teko net du kartus gamintį šį gaivų padažą. Galiu patvirtinti, kad jis tiko ir prie fondiu keptos mėsos, ir prie mėsa įdarytų lietinių. Tai tikrai universalus padažas, nors originaliai skirtas žuviai.

Reikės:

200 ml grietinės (arba riebios, arba liesos – pagal poreikį)

1 arbatinio šaukštelio krienų

pusės smulkiai kapoto raudonojo svogūno

kelių šakelių šviežių smulkintų krapų arba 1 arb. š. džiovintų

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

2 arbatinių šaukštelių citrinų sulčių

Paprasčiausiai visus ingredientus išmaišome iki vientisos masės. Recepto originale dar siūloma dėti 1 arb. š. cukraus. Iš asmeninės patirties siūlau neskubėti jo dėti. Tiesiog verta paragauti padažo ir nuspręsti, ar jis kiek per rūgštus ar ne, ir tada, esant pageidavimui, saldinti. Mat man abu kartus jo neprireikė.

Skanus, gaivus, lengvas padažas. Tinka prie visko!

Receptas rastas ieškant padažų, tinkančių prie fondiu, štai čia.

Lietingą, šaltą ir niūrų vakarą pamėginau sugrąžinti šiltą ir saulėtą Nicą. Deja, žalių šparaginių pupelių neturėjau, tačiau puikiai tiko ir geltonos. Sugrįžti į atostogas taip pat pavyko – namuose tapo dar šilčiau ir jaukiau.

4 sočioms porcijoms reikės:

1 nedidelės gūžės salotų

3-4 vidutinio dydžio pomidorų

3 kietai virtų kiaušinių

3 vidutinio dydžio virtų bulvių

geros saujos apvirtų šparaginių pupelių

1 nedidelio raudonojo svogūno

poros ančiuvių

konservuoto tuno (tikrai nežinau kiekio – kroviau nuo širdies iš didelės skardinės)

jei norisi – žalių arba juodų alyvuogių

Užpilui:

1 nedidelės citrinos sulčių

alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių raudonėlių

1 valgomojo šaukšto bazilikų

juodųjų pipirų, druskos

1 arbatinio šaukštelio dižono garstyčių

Šitas salotas geriausia paruošti iš anksto: išvirti bulves, kiaušinius ir šparagines pupeles. Tada reikėtų paruošti užpilą: sumaišyti visus ingredientus, druskos kiekį reguliuoti pagal skonį. Aš iš pradžių maniau, jog būsiu padauginusi citrinos sulčių. Tačiau kai užpilas įsigėrė, per rūgštu nebuvo. Tada bulves ir šparagines pupeles apvoliojau dalimi užpilo ir palikau kurį laiką pastovėti, kad įsigertų. Į tą laiką suplėšiau salotų lapus, supjausčiau skiltelėmis pomidorus, plonomis riekelėmis svogūnus, suketvirčiavau kiaušinius, atidariau tunų skardinę ir susmulkinau ančiuvių filė. Na, o tada metas viską sudėti į vieną lėkštę, apipilti likusiu užpilu ir truputį palaikyti. Alyvuoges dėjome tik prieš pat valgydami, tad jų nuotraukose nematyti.

Buvo skanu.. ir sotu. Nors mano po miškus bėgiojęs vyras sukirto dvigubą porciją.

Receptas adaptuotas pagal Simply Recipes ir pačioje Nicoje valgytas salotas.

Pirmąją lietuvišką J. Oliverio knygą turiu jau pusmetį, bet niekaip neprisiversdavau kažką iš jos pagaminti. Tačiau dabar galutinai užgraužė sąžinė ir pasirinkau grybų sriubą – vien todėl, kad “Skaniose savaitėse” šiuo metu vyksta grybų savaitė. Pateikiu tokį receptą, koks yra knygoje. O mano variacijos – aprašyme.

6 porcijoms reikės:

Saujos džiovintų baravykų

alyvuogių aliejaus

600  g įvairių šviežių grybų (voveraičių, trimitėlių, šitakė, kreivabudžių ir t.t.)

2 česnako skiltelių (supjaustytų plonais griežinėliais)

1 smulkiai supjaustyto raudonojo svogūno

gabalėlio sviesto

saujos šviežių čiobrelių

druskos ir juodųjų pipirų

1 l vištienos arba daržovių sultinio

saujos šviežių petražolių (stambiai sukapotų)

2 valgomųjų šaukštų maskarponės sūrio

Kaip žinia, šviežių grybų sezonas jau senokai pasibaigė. Tad gaminau vien tik iš džiovintų. Tikiu, jog iš šviežių būtų pavykę geriau. Tačiau ir iš džiovintų pavyko puikiai.

Saujelę baravykų ir kokį 100 su trupučiu gramų džiovintų grybų (trimitėlių, makavykų ir šilbaravykių) užpyliau verdančiu vandeniu. Palikau stovėti. Į tą laiką supjausčiau česnako skilteles, svogūną, sukapojau petražoles, paruošiau sultinį. Išmirkusius grybus nukošiau. Nuo baravykų nupiltą vandenį pasilikau.

Puode įkaitinau alyvuogių aliejų ir sudėjau grybus. Kiek pamaišiusi, sudėjau sviestą, čiobrelius (šie taip pat buvo džiovinti), svogūną ir česnakus. Viską truputį patroškinau, tada sudėjau baravykus (dalį palikau papuošti) ir supyliau nuo baravykų nupiltą vandenį. Grybus patroškinau, kol skysčio smažėjo. Ir vis paberdavau druskos bei pipirų.

Skysčiui išgaravus, supyliau sultinį, užvirinau viską ir viriau apie 20 min. Tada išsitraukiau trintuvą ir, kaip patarė recepto autorius, dalį sriubos sutryniau, supyliau atgal, subėriau petražoles, įdėjau maskarponės, pamaišiau, kol sūris išsimaišė.

Ir sriuba paruošta. Patiekiau su baravykais ir dar pabarsčiau petražolių. Kaip kvepėjo grybais.. mmm.. Ir buvo tikrai skanu, nors kitąkart pilčiau dar daugiau sultinio. Sriuba pavyko tiršta ir soti soti. O maskarponė puikiai dera, suteikia kreminio švelnumo. Sakyčiau, šioji sriuba rimta konkurentė mano taip mėgiamai svogūnienei.