Ignės puodas

Šį receptą radau Nigella Lawson knygoje “How to eat” – mano dabartinėje maisto gamybos ir požiūrio į maistą Biblijoje. Šiaip jau tai nėra greitai ir paprastai pagaminamas skanumynas, ypač kepant pirmąkart. Tačiau nujaučiu, jog, gerai pasitreniravus, viskas pasidaro greitai.

Reikės:

130 g + 2 valgomųjų šaukštų miltų

6 šaukštų atšaldyto ir kubeliais supjaustyto sviesto

1 didelio apelsino sulčių

šiek tiek druskos

700 g kubeliais supjaustytų rabarbarų

2 atskirtų kiaušinių

250 g + 1 valgomasis šaukštas cukraus

2 valgomųjų šaukštų išlydyto sviesto

1/4 cream of tartar (galima pakeisti valgomosios sodos ir kepimo miltelių mišiniu arba šlakeliu (žaliosios) citrinos sulčių)

Tešlos gamyba nesudėtinga (tik užima laiko). Kubeliais pjaustytą sviestą sumaišykite su miltais ir kelias minutes palaikykite šaldymo kameroje ar bent šaldytuve. Atvėsinkite pusę apelsino sulčių su žiupsneliu druskos. Visus produktus dedame į virtuvinį kombainą (kapoklę) ir smulkiname, kol matyti, kad galima formuoti tešlą. Jei reikia, galima paskiesti šaltu vandeniu (bet atsargiai, kad nebūtų per daug). Suformuojame tešlos rutulį, jį kiek paplojame ir dedame į šaldytuvą maždaug pusvalandžiui.

Iškočiotą tešlą klojame į  neaukštą kepimo formą, dar pusvalandžiui dedame į šaldytuvą. Ruošiame įdarą. Smulkintus rabarbarus patroškiname likusiose apelsinų sultyse (jei jų maža, galima įpilti daugiau). Troškinti reikia tik tiek, kad jie neatrodytų žali. Tada rabarbarus nukošiame, tačiau skysčio neišpilame, o pasiliekame.

Atskiriame kiaušinių trynius ir baltymus. Trynius išsukame. Atskirai sumaišome 180 g cukraus, du šaukštus miltų, išlydytą sviestą. Į masę sudedame trynius ir nuo rabarbarų nukoštą skystį. Išmaišome.

Metas viską sudėti į krūvą. Kepimo formą su tešla (tik tešla, dar be įdaro) kepame 200 laipsnių orkaitėje (aš kepiau vėsiau, mat bijojau sugadinti) maždaug 20 min. O kepti reikia taip: uždengiame tešlą folija, į ją įberiame džiovintų pupų (kad laikytų tešlos formą) ir kepame. Taigi į pakepusią tešlą sudedame rabarbarus ir užpilame paruošta mase. Kepame dar apie pusvalandį, kol mišinys sutirštės.

Kiaušinių baltymus išplakame iki tvirtų putų, sudedame likusį cukrų (išskyrus tą vieną šaukštą), šiek tiek rūgšties (cream of tartar ar citrinos sulčių ar kito pakaitalo; galima ir nieko nedėti) ir dar plakame, kol, pakėlus baltymus, jie stovi tvirtai. Baltymus dedame ant rabarbarų masės, galime dailiai pašiaušti, pabarstome šaukštu cukraus ir kepame, kol viršus apskrunda ir sukietėja.

Pyragas skanus ir šaltas, ir šiltas, patiektas su ledais. Keista, tačiau rezultatas buvo vertas triūso (aš vis dar bijau kepti pyragus ir tortus, bijau sugadinti tešlą; tad šis receptas man buvo tikras iššūkis). Iš nurodytų kiekių išeina deserto aštuoniems žmonėms. Beje, galima dėti ir daugiau cukraus, pyragas tada bus saldesnis. Beje, apelsinas tešloje ir įdare suteikia puikaus papildomo skonio. Manau, apelsino sulčių galima pilti į bet kuriam saldžiam pyragui kepamą tešlą.

Iš anksto atsiprašau dėl nuotraukos nebuvimo. Ji teoriškai yra, bet nenori persikelti. Teks pagyventi taip, kol kepsiu darsyk ir  kokybiškai nufotografuosiu.