Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Žinau, žinau… Ir mane apėmęs toks jausmas, kad prisėdu, vienu ypu prirašau ir vėl tyliu savaitę… ar daugiau… Tikriausiai dingsta rašymo esmė ir prasmė. Bet pastarieji pora mėnesių buvo pašėlę. Permainos, naujas gyvenimo būdas, o tuoj lauks dar daugiau permainų. Bent jau noras gaminti ir atrasti nenuslopo, tad artimiausiu metu naujų receptų netrūks.

Aš jau seniai visiems deklaravau, kad labai mėgstu pikantiškus pyragus. Juos smagu gaminti ir patogu valgyti tiek šiltus, tiek šaltus. Tad radusi dar vieną pyrago variantą ilgai nelaukiau.

1 pyragui reikės:

šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos (aš vienam pyragui sunaudojau 3 lakštelius, t.y. pusę pakuotės)

1,5 kg pomidorų

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 smulkiai kapotų česnako skiltelių

3 v. š. kapotų petražolių

1 v. š. pomidorų pastos

cukraus, druskos, pipirų, šlakelio tabasko padažo

300 g sūrio (rekomenduoja goudą, aš naudojau kitą olandišką)

Tešlą atšildome. Keturis pomidorus reikia supjaustyti riekelėmis. Likusius (nuluptus arba ne) reikia susmulkinti. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame apkepiname česnaką. Sudedame smulkintus pomidorus, dalį petražolių, pomidorų pastą, druskos, cukraus, pipirų ir tabasko padažo. Išmaišome ir troškiname 10 minučių vis pamaišydami.

Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių. Sviestu išteptą kepimo formą išklojame sluoksniuota tešla. Ant jos paskleidžiame pomidorų įdarą, o ant šio išdėliojame pomidorų riekeles. Sūrį supjaustome juostelėmis ar gabalėliais ir išdėliojame ant pyrago viršaus.

Pyragą šauname orkaitėn ir kepame 30 minučių. Prieš patiekiant galima pabarstyti likusiomis petražolėmis.

Skanu. Paprasta, bet skanu. Aš gal kitąkart šiek tiek daugiau tabasko dėčiau – norisi aštrumo. Bet šiaip labai gerai.

Receptas iš “Wypieki ze smakiem”.

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Vieną dieną bendradarbė paklausė, ką galėtų nuveikti su brokoliu, bet kad tai nebūtų sriuba. Iš karto pasiūliau salotas, tačiau konkrečiai nieko nesugalvojau. Mat, nors ir nespjaunu į šią daržovę, taip ir neteko pačiai ko nors su ja nuveikti. Taigi priėmiau tai kaip iššūkį, pasiskaičiau įvairių variantų ir pasirinkau tą, kuris pirmas man šovė į galvą.

Trims porcijoms reikės:

1 nedidelio brokolio

3 pomidorų

2 kietai virtų kiaušinių

gero gabalėlio fermentinio sūrio

2-3 šaukštų majonezo

1 arbatinio šaukštelio krienų

druskos, juodųjų pipirų

Brokolį išskirstome žiedynais ir paverdame pasūdytame vandenyje 3 min. Nukošiame, atvėsiname. Iš anksto išvirtus kietus kiaušinius nulupame ir supjaustome norimo didumo gabalėliais. Pomidorus nuplauname, išpjauname kotelio pagrindą ir supjaustome skiltelėmis. Sūrį supjaustome kubeliais, juostelėmis ar bet kaip kitaip. Viską sudedame į vieną dubenį, padruskiname ir papipiriname. Išmaišome su majonezu ir šaukšteliu krienų.

Paprastos, tačiau neblogos salotos. Brokolis švelnus, pomidoras gaivus, sūris pikantiškas – viskas dera, viskas skanu. Mano nuomone, labai tiko tas ekspromtu įdėtas šaukštelytis krienų.

Lietingą, šaltą ir niūrų vakarą pamėginau sugrąžinti šiltą ir saulėtą Nicą. Deja, žalių šparaginių pupelių neturėjau, tačiau puikiai tiko ir geltonos. Sugrįžti į atostogas taip pat pavyko – namuose tapo dar šilčiau ir jaukiau.

4 sočioms porcijoms reikės:

1 nedidelės gūžės salotų

3-4 vidutinio dydžio pomidorų

3 kietai virtų kiaušinių

3 vidutinio dydžio virtų bulvių

geros saujos apvirtų šparaginių pupelių

1 nedidelio raudonojo svogūno

poros ančiuvių

konservuoto tuno (tikrai nežinau kiekio – kroviau nuo širdies iš didelės skardinės)

jei norisi – žalių arba juodų alyvuogių

Užpilui:

1 nedidelės citrinos sulčių

alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių raudonėlių

1 valgomojo šaukšto bazilikų

juodųjų pipirų, druskos

1 arbatinio šaukštelio dižono garstyčių

Šitas salotas geriausia paruošti iš anksto: išvirti bulves, kiaušinius ir šparagines pupeles. Tada reikėtų paruošti užpilą: sumaišyti visus ingredientus, druskos kiekį reguliuoti pagal skonį. Aš iš pradžių maniau, jog būsiu padauginusi citrinos sulčių. Tačiau kai užpilas įsigėrė, per rūgštu nebuvo. Tada bulves ir šparagines pupeles apvoliojau dalimi užpilo ir palikau kurį laiką pastovėti, kad įsigertų. Į tą laiką suplėšiau salotų lapus, supjausčiau skiltelėmis pomidorus, plonomis riekelėmis svogūnus, suketvirčiavau kiaušinius, atidariau tunų skardinę ir susmulkinau ančiuvių filė. Na, o tada metas viską sudėti į vieną lėkštę, apipilti likusiu užpilu ir truputį palaikyti. Alyvuoges dėjome tik prieš pat valgydami, tad jų nuotraukose nematyti.

Buvo skanu.. ir sotu. Nors mano po miškus bėgiojęs vyras sukirto dvigubą porciją.

Receptas adaptuotas pagal Simply Recipes ir pačioje Nicoje valgytas salotas.

Moliūgai – kol kas iki galo neprisijaukintos daržovės (tiksliau, vaisiai). Na, bet pamažu kaupiu galimų receptų skrynelę ir kol kas nė vienu nenusivyliau. Šįkart – “Moters savaitgalio virtuvėje” siūlomas vištienos ir daržovių troškinys.

4 porcijoms reikės:

300 g moliūgo

mažos skardinės konservuotų pomidorų be odelių

200 g žirnelių (originale reikia šaldytų, tačiau aš naudojau konservuotus – tiko)

4 vištos krūtinėlių

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

1 nedidelio svogūno

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono

1/2 arbatinio šaukštelio imbiero

1 aitriosios paprikos

1 valgomojo šaukšto cukraus

4-5 valgomųjų šaukštų vandens

alyvuogių aliejaus kepti

Moliūgo “mėsą” supjaustome kubeliais, vištieną – juostelėmis. Susmulkiname svogūną. Supjaustome konservuotus pomidorus. Išvalome aitriąją papriką ir supjaustome žiedeliais.

Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname svogūną. Recepte rašo, kol apskrus, tačiau aš tik iki švelnaus gelsvumo apkepiau. Tada sudedame aitriąją papriką, suberiame cinamoną ir imbierą, sudedame vištieną, išmaišome ir maišydami pakepame kelias minutes, kol vištiena šiek tiek apkeps. Tada sudedame moliūgo gabaliukus, pomidorus ir, jei naudojame šaldytus, žirnelius. Jei naudojame konservuotus, juos sudėsime likus kelioms minutėms iki troškinimosi pabaigos. Taigi į mėsos ir daržovių mišinį įberiame cukraus, užpilame vandens ir uždengiame. Troškiname 20-25 minutes.

Labai gardus ir lengvas patiekalas. Išsigandusi, kad gali būti per saldu, bėriau druskos. Tačiau tai nebūtina – patiekalas išėjo nesaldus, šiek tiek pikantiškas. Tiesa, pasigedau aitriosios paprikos aitrumo. Manau, norint aštresnio patiekalo, papriką reikėtų dėti vėliau, nes dabar ji susitroškina… Tikrai dėmesio vertas patiekalas. Moliūgų sezonas dar tik prasidėjo, tad galima jį ne kartą paruošti. Tiesa, troškinys labai nenoriai pozavo… Realybėje jis išvaizdesnis

Kažkaip panegiriškai esu nusiteikusi pastaruoju metu. Tiesiog svečiuojantis pas tėvus prisiminiau savo itin mėgstamas ir bent jau man vasarą simbolizuojančias salotas. Kasmet bent porą kartų jų pasigaminu arba gaunu pakaštavoti pas tėvus. Proporcijų tyčia nerašau, kadangi jų paprasčiausiai nebežinau – viską darau iš akies.

Reikės:

šprotų koservų

pomidorų

virtų kiaušinių

salotų lapų

šviežių krapų

majonezo

didelio dubens

Salotos gaminamos sluoksniuojant ingredientus. Pradedama ir baigiama supjaustytais salotų lapais. Taigi. Salotų lapai-pomidorai-šprotai-kiaušiniai-krapai-salotų lapai-majonezas-pomidorai… ir t. t. Ant viršutinių salotų lapų dar uždedame šiek tiek majonezo. Viską galima užpilti nuo konservuotų šprotų likusiu aliejumi. Salotas reikia palikti šaldytuve kelias valandas. Skaniausia valgyti su juoda duona.

Man vis tik keista vadinti sriuba kažką, ko nereikia virti, ir kas laisvai galėtų būti padažas ar salotos. Bet ir šis patiekalas pavadintas sriuba. Pateikiu proporcijas kaip recepte, skirtame šešioms porcijoms. Aš kiekius pamažinau.

Reikės:

1 sunokusio pomidoro: nulupto ir supjaustyto kubeliais

2 didelių avokadų – nuluptų, iškaulintų ir supjaustytų riekelėmis

1 mažo svogūno, geriau susmulkinto

1 žalios saldžiosios paprikos, susmulkintos kubeliais

60 ml citrinų sulčių

1 l pomidorų sulčių

1 1/4 puodelio jogurto

šiek tiek druskos

smulkintų laiškinių česnakų

pipirų

Vienas – paruošiame visas daržoves, sudedame į dubenį. Du – sutriname trintuve iki vientisos masės. Trys – įmaišome pomidorų sultis, jogurtą, citrinų sultis, druską ir pipirus. Keturi – dedame į šaldytuvą porai valandų.

Niam. Skani sriuba. Avokado švelnumas ir pomidoro rūgštumas puikiai dera. Be to, ir vargo daug nereikia. O karštą vasaros dieną mažiausiai norisi pusę dienos praleisti virtuvėje…

Receptas iš All Recipes.

Nežinau, kokia čia virtuve kvepia: itališka, graikiška ar tiesiog jokia. Galvon šovęs patiekalas, kuris, manau, tinka savaitiniam šaldytuvo valymui. Nors pati gaminau iš specialiai pirktų produktų.

3 porcijoms reikės:

vieno nedidelio baklažano

mažos skardinės konservuotų pomidorų (skystį geriau nusunkti)

bazilikų

druskos

juodųjų pipirų

šlakelio alyvuogių aliejaus kepimo formai patepti

parmezano ar kito sūrio apibarstyti (širdis mano jaučia, kad fetos tipo sūris irgi puikiai tiktų)

Konservuotus pomidorus sutriname šakute. Man patinka, kai dar lieka podidžių gabalėlių, tačiau galima sutrinti iki piurė. Tą masę pagardiname bazilikais, pipirais ir druska, išmaišome. Nuplautą baklažaną (jei odelė storoka, galima ir nulupti) pjaustome išilgai ganėtinai plonomis riekelėmis. Kepimo formą ištepame aliejumi ir klojame sluoksnius: baklažanas-pomidorų tyrė-baklažanas-pomidorų tyrė-baklažanas (ir t. t. žiūrint kokie kiekiai)-sūris. Šauname į orkaitę 15-20 minučių.

Aš kiek padauginau parmezano, tačiau šiaip jau patiekalas patiko. Gardi ir lengva vakarienė. Norint galima prigalvoti įvairesnių priedų, nors man visai patiko tas paprastumas ir aiškus kiekvieno ingrediento skonis.

Ech… tingus sekmadienio rytas. Saulėtas, šiltas. Apeinu tėvų sodą, apžiūriu dailias snieguoles ir slyvos pumpurų gausą. Širdis dainuoja. O kad būtų dar džiugiau, reikia gardžių pusryčių… Ir būtinai reikia jais su kuo nors pasidalinti. Taigi tą retą rytą, kai pusryčiaujame kartu, ant stalo patiekiau Piperade kiaušinienę, kurios receptą radau Žaidimų aikštelėje.

Receptas:

1 v.š. alyvuogių aliejaus/sviesto
1/2 vid. dydžio raudonosios paprikos
1/2 vid. dydžio žaliosios paprikos (aš naudojau jalapeno pipirus)
1 skiltelė česnako
1/2 a.š. džovinto čiobrelio
druskos, pipirų
1 skardinė konservuotų smulkintų pomidorų
4 kiaušiniai

Gerai įkaintuose riebaluose pakepinti smulkiomis juostelėmis supjaustytas paprikas ir smulkintą česnaką, po kelių minučių į keptuvę sudėti pomidorus, džiovintą čiobrelį, druską ir pipirus, kepti kol paprikos suminkštės (apie 7 min), nukelti dangtį 1 minutei ir leisti skysčiui išgaruoti. Į pomidorų ir paprikų masę atsargiai įmaišyti išplaktus kiaušinius, uždengti ir kepti, kol kiaušiniai iškeps.

Aš gaminau be aitriųjų paprikų, mat vaišinau aštriai ne itin mėgstančią mamą. Tačiau sau kepčiaus su tais pačiais jalapeno pipirais. Dar sunaudojau vieną geltoną papriką vietoj tų dviejų puselių – neradau kitokios… Vis dėlto idėja, manau, išliko tokia pat. O kaip skanu buvo… Sukapojome apsilaižydami, patiekiau su gera juoda Vilkaviškio duona. Ši kiaušinienė bus dar vienas pusryčių variantas man, taip mėgstančiai kiaušinius.