Ignės puodas

Reikia pradėti nuo prisipažinimo, kad tai pirmasis mano gamintas patiekalas su kuskusu. Žinau, žinau – didi gėda, bet tiesiog niekada nepasitaikė proga. Todėl nusprendžiau imti ir gaminti – kada daugiau, jei ne dabar? Išsirinkusi receptą atsiprašinėjau vyro: žinok, čia vegetariška, nebus labai sotu, tad sakyk, jei dar norėsi… O tikrovė buvo tokia: sočiai pavalgėme ir dar atliko…

2 pagrindinio patiekalo arba 4 užkandžio porcijoms reikės:

250 g kuskuso kruopų

6 nedidelių pomidorų

50 g kukurūzų miltų arba džiūvėsėlių

1 a. š. sezamų sėklų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1/2 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. jūros druskos

115 ml alyvuogių aliejaus

30 g sviesto

30  g skrudintų smulkintų migdolų

20 g šviežių kapotų kalendrų lapų

15 g šviežių kapotų mėtų lapų

1 v. š. citrinos sulčių

250 ml vandens

Kukurūzų miltus arba džiūvėsėlius (aš rinkausi pastaruosius – puikiai tiko) sumaišone su sezamais, čiobreliais, mairūnais ir druska. Pomidorus nuplauname, gerai nusausiname ir perpjauname pusiau. Nupjauta puse spaudžiame į prieskonių mišinį, kad vienodai pasidengtų. 100 ml alyvuogių aliejaus įkaitiname keptuvėje ir dedame pomidorus nupjauta puse. Skrudiname maždaug 5 minutes, kol susidaro auksinė plutelė. tada apverčiame ir kepame dar 2-3 minutes. Geriausia kepti po kokias 5-6 puseles.

Kol pomidorai kepa, kuskusą ir sviestą sudedame į karščiui atsparų dubenį. Užviriname 250 ml vandens ir užpilame juo kruopas. Greitai šakute viską išmaišome, uždengiame ir paliekame 4 min. Paskui dar kartą iškedename kuskusą šakute ir uždengiame dar 5 min.

Į kuskusą beriame migdolus, kalendrą, mėtą, citrinų sultis ir likusį alyvuogių aliejų, gerai išmaišome ir dedame į lėkštę. Ant viršaus sutupdome pomidorus.

Tikrai skanu ir sotu, visi prieskoniai labai dera, maloniai jaučiasi citrina. Labai gardi traškioji plutelė. Kadangi man atliko mišinio, aš kitą dieną dar vištos blauzdeles jame apvoliojau. Puikiai tiko.

Kai tik gausiu progą, perfotografuosiu su fotoaparatu, kuris gaminant patiekalą dar garbingai fiksavo lietuvių orientacininkų įspūdžius Pasaulio kariškių žaidynėse Brazilijoje. Grįžo su medaliais, vieną savaitgalį pačiupinėti

Receptas iš delicious. magazine 2010 m. balandžio mėn. nr.

Tikroji vasara prasideda tada, kai uždera šviežių daržovių derlius. Štai ir šiuo metu valgiaraštį diktuoja daržo gėrybės: šviežios bulvytės, morkytės, agurkėliai, cukinijos, šparaginės pupelės ir t.t. ir pan. Galiu prisipažinti, kad man pasisekė – tėvai turi derlingą daržą, iš kurio ir mūsų šeimai atriekia nemažą dalį. Šita vasaros variacija “iš to, kas darže” gimė prieš porą savaičių, bet vykusį skonį dar prisimenu…

2 porcijoms reikės:

pusės nedidelės šviežios cukinijos

2 šviežių morkų (jei mažesnės, prireiks ir 4-5)

poros saujų brokolinio kopūsto žiedynų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 nuluptų ir sukapotų pomidorų (jei tingisi – 1/2 skardinės konservuotų)

3 v. š. sviesto

šakelės šviežių bazilikų

druskos, pipirų

200 g makaronų

Makaronus proziškai ir paprastai išverdame. O kol jie verda keptuvėje įkaitiname sviestą ir beriame smulkintus svogūnus bei česnakus, iš karto po jų – šiaudeliais pjaustytas morkas. Kepdami maišome, kol jos vos vos apkepa, tada beriame taip pat šiaudeliais pjaustytą cukiniją ir brokolinių kopūstų žiedynus. Man asmeniškai skanu, kai daržovės dar būna traškokos, nesusmegusios. Suberiame pomidorus (jie sukurs tokį “padažiškumą”), išmaišome, patroškiname, suberiame prieskonius – ir dedame ant nukoštų makaronų. Jei norisi, galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.

Šviežios svieste apkeptos daržovės – pasaka. Netgi svogūnai, kol dar švieži, saldūs, tad drąsiai pjaustykite juos didesniais gabalėliais – bus tikrai skanu.

Panašius makaronus praėjusią vasarą valgiau Gargžduose. Tiesa, anieji buvo su ispaniška chorizo dešra. O štai manieji – su lietuviška kaimiška. Taip jau nutiko, kad iš tėvonijos vis parsivežu vieną-kitą dešrigalį. Taip ir gimė ši improvizacija aštria tema. Dešrai sunaudoti ir (labiau) vyrui palepinti. Drąsiai galima sumažinti aitriosios paprikos kiekį arba jos apskritai nedėti – manau, pavyks taip pat gerai. Bet tiems, kam patinka, kai pro ausis garų kamuoliukai verčias, – pats tas.

4 porcijoms reikės:

500 g makaronų (dažniausiai verdu vamzdelius)

gero bryzelio šalto rūkymo dešros (maždaug per gerą sprindį)

1 didelės raudonosios paprikos

1-2 aitriųjų paprikų

1 svogūno

2 česnako skiltelių

1 mažos skardinės konservuotų pomidorų

juodųjų pipirų

žiupsnelio džiovintų bazilikų

Su makaronais pasaka sena ir ta pati – išverdame al dente. Tuom tarpu susmulkiname svogūną, papriką, dešrą, aitriąją papriką ir pomidorus (jei jie nesmulkinti). Keptuvėje be aliejaus pakepiname dešros gabalėlius. Visi tie kaimiški riebumai išsilydo, dešrytė apskrunda – mmm! Tada keptuvėn keliauja svogūnas, išspaustos česnako skiltelės ir aitrioji paprika. Kartais, jei dešra pasitaiko riebesnė, netgi nepilu papildomo aliejaus. Bet jei prireikia – tiesiog vos vos šliukšteliu. Pamaišome, pakepiname ir sudedame smulkintą papriką. Vėlgi išmaišome, beriame pipirų ir bazilikų. Druskos į padažą nededu – dešra ir taip pakankamai sūri. Tada supilame pomidorus ir kelias minutes patroškiname, kad visi skoniai susigertų ir susimaišytų.

Makaronus – į lėkštes, padažą – ant makaronų, šalia šiek tiek tarkuoto sūrio – ir valgom. Aštru – taip. Skanu – taip. Sotu – taip. Vasarą tokių makaronų gal ir negaminsiu, bet kol vėjas dar langus padrebina, smagu ir iš vidaus sušilti.

Dar vieną patiekalą galiu ištrinti iš pasižymėtųjų! Ir dar sriubą įtraukti į gaminamųjų arsenalą. Tikrai puiki soti šildanti sriuba. Viriau berods tą dieną, kai siautė vėtra – pats tas oras.

Reikės:

2 v. š. aliejaus arba sviesto

3 vidutinių griežinėliais supjaustytų morkų

1 vidutinio dydžio susmulkinto svogūno

400 g konservuotų smulkintų pomidorų

900 ml sultinio

2 puodelių virtų perlinių kruopų

1 puodelio virtų lęšių (aš taip pat naudojau žaliuosius)

1 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1 a. š. druskos

1/2 a. š. kajeno arba čili pipirų

juodųjų pipirų

petražolių pabarstyti (nebūtina)

Pirmiausia iš anksto išsiverdame perlines kruopas ir lęšius. Puode įkaitintame aliejuje arba svieste  kelias minutes pakepiname svogūnus, tada suberiame morkas ir dar šiek tiek pakepiname. Supilame smulkintus pomidorus ir sultinį, suberiame prieskonius ir užviriname. Sriubai pavirus 10-15 min. sudedame kruopas ir verdame dar antra tiek. Patiekiame pabarstytą kapotomis petražolėmis.

Ką aš galiu pasakyti. Kaip ir visos geros sriubos, skaniausia antrą dieną. Man patiko, nes joje yra ir lęšių, ir perlinių kruopų. Ir nežinau, ar tik man vienai taip išėjo, tačiau pusę sriubos teko užšaldyti – nesuvalgėme dviese… Kita vertus, gerai – sutaupiau laiko kitiems pietums ar vakarienei

Receptas rastas pas Forelle. Man atrodo, iš jos tinklaraščio dar turiu prisižymėjusi receptų

Ne, kalėdinių receptų kol kas nebus – juk negaliu išduoti, ką dovanosiu! Nes šiemet kaip niekad daug valgomų dovanų užvertė mažyčius mūsų namus ir dar mažesnį šaldytuvą. Nors kartais apimdavo lengva panika, visgi pačiai ruošti dovanas labai malonu. Nes visąlaik, kol gaminu ir pakuoju, galvoju apie tuos, kurie tai gaus.

Bet aš ne apie Kalėdas, o apie avieną. Gardžią lengvai pagaminamą avieną.

Reikės:

~400 g avienos (nesu tikra, mat kepiau iš akies)

1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų

kelių saujų grybų (pievagrybių arba miško grybų)

1 svogūno

2 skiltelių česnako

alyvuogių aliejaus

druskos, pipirų

Mėsą supjaustome podidžiais gabalėliais ir apkepiname iš abiejų pusių keptuvėje. Sudedame į karščiui atsparų indą su dangčiu. Toje pačioje keptuvėje pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. Kai šie suminkštėja, dedame grybus ir trumpai pakepiname. Viską sudedame į indą su aviena, užpilame pomidorais, pabarstome druskos ir pipirų, permaišome ir šauname orkaitėn… geroms 2-4 val. Svarbu, kad temperatūra nebūtų didelė (~150-160 laipsnių), o avytė sau sultingai ir gardžiai troškintųsi. Jei nėra indo su dangčiu, tinkamo orkaitei, galima dėti į kepimo skardą ir uždengti ją aliuminio folija. Beje, avytė taip pat pukiai išsitroškins ir puode ant viryklės ant nedidelės kaitros, tik reikės vis pasižiūrėti, ar skysčio netrūksta.

Patiekiau su paprastomis keptomis bulvėmis, nes, tiesą sakant, nuvargusi po sausainių skardų traukiojimo, neturėjau ūpo ką nors įmantriau galvoti.

Gerai, o dabar vėl apie Kalėdas. Pasierzinsiu tuo, kas dabar užima didžiąją dalį mažulytės virtuvėlės ir netgi viso buto…

Receptas iš Cooking Katie.

Ar, be manęs, dar yra žmonių, dovanas, palankumo ženklus ar lauktuves gaunančių maisto produktais? Štai gimtadienio proga gavau kibiraitį voveraičių, vasarą užsiminusi – vėžių, kitąkart – krapų. O štai ne visai seniai tėvai savo meilę parodė… aviena Už tai esu didžiai dėkinga, nes du savaitgalius namai gardžiai kvepėjo ir buvo proga išmėginti seniai pasižymėtus receptus. Pradėsiu nuo avienos kario su kokosų pienu.

6 porcijoms reikės:

2 v. š. ghee arba augalinio aliejaus

1 kg avienos be kaulų ir riebalų, supjaustytos gabalėliais (manoji vadinosi “aviena plovui”, tiko)

1 didelio plonai supjaustyto svogūno

3 supjaustytų česnako skiltelių

1 v. š. šviežio tarkuoto imbiero (be abejo, tiks ir milteliai)

1 nemažos smulkiai kapotos aitriosios paprikos

1 a. š. maltos ciberžolės

4 v. š. kario miltelių

400 g kapotų konservuotų pomidorų

500 ml sultinio (geriausia avienos, bet aš naudojau daržovių)

160 ml kokosų pieno

2 v. š. kapotų kalendrų lapų (tokių neradau, apsiėjau be jų, o iš bėdos, manau, ir petražolės nekenktų)

Puode įkaitiname 1 v. š. ghee arba augalinio aliejaus ir porcijomis apkepiname avieną kol paruduoja. Atidedame į šalį. Likusį ghee (arba aliejų) įkaitiname puode. Sudedame svogūną ir maišydami kepiname 5 min. kol suminkštėja. Tada dedame česnaką, imbierą, aitriąją papriką ir ciberžolę. Pakepiname 1 min. Tada sudedame kario miltelius ir avieną. Suverčiame pomidorus, supilame sultinį ir viską užviriname. Tada sumažiname ugnį ir neuždengtame puode troškiname 1 val. 15 min., kol mėsa suminkštės. Jei pasitaiko labai sausgyslota aviena, drąsiai galite troškinti 1,5 val. ar net daugiau.

Po troškinimo sudedame kalendrų lapus, supilame kokosų pieną ir pakaitiname 15 min., kol padažas sutirštėja.

Patiekiau su virtais ilgagrūdžiais ryžiais.

Labai aromatinga ir pikantiška. Mano nuomone, ilgai ir lėtai troškinta aviena – skaniausias jos pavidalas. Kai mėsa tokia minkšta, kad net skiriasi skaidulos.. Ach.. Šįkart tokio minkštumo nebuvo, nes neturėjau laiko ilgiau troškinti. Bet vis tiek buvo skanu. Labai skanu.

Receptas iš: delicious. magazine, 2010 m. kovo mėn. nr.

Užliūliuota sezoninių gėrybių visai užsimiršau, kad keli receptai liūdi užmiršti. Prisiminusi operatyviai susiradau nuotraukas, prisiminiau gamybos procesą… ir pirmyn!

Šio recepto priešistorė tokia, kad prieš pora mėnesių prietelius parvežė krūvelę itališkų makaronų lauktuvių. Vieni jų buvo su sepijos rašalu. Apsidžiaugiau, bet palikau ypatingesnei progai. Kol tos progos laukiau, išnaršiau krūvas tinklalapių, ieškodama tinkamiausio padažo. Naršymas buvo sėkmingas, tačiau jo rezultatai liko darbo kompiuteryje, tad konkrečios įkvėpėjos įvardyti nežinau (pamenu, kad tai būta amerikietiško forumo). Šiaip ar taip, receptą įkvėpta susigalvojau ir laukiau progos. Proga neužtruko, todėl vieną birželio vakarą namai pakvipo krevetėmis ir pomidorais…

Reikės:

pakelio makaronų su sepijos rašalu (pakelis sakė, kad tai ne spagečiai… o kas? nepamenu, tikėtina, kad tagliolini)

1 nedidelio svogūno

2 česnako skiltelių

1 nedidelės skardinės konservuotų pomidorų

1 v. š. pomidorų pastos

šlakelio baltojo vyno

250 g virtų lukštentų arba nelukštentų krevečių

šiek tiek maltų čili pipirų

bazilikų, druskos, pipirų

Makaronus verdame pagal instrukciją. Keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepiname smulkintą svogūną ir išspaustas česnako skilteles. Sudedame smulkintus pomidorus, išmaišome ir kelias minutes patroškiname. Į tą laiką (o dar geriau  – iš anksto) išlukštename krevetes, jei jos nelukštentos. Aš būtent tokias ir pirkau, tad šiek tiek pasikuisti su jomis reikėjo. Pomidorų padažą pagardiname prieskoniais (mano tikslas buvo vos juntamas aštrumas, todėl dėjau čili; jei nesinori aštriai, drąsiai galima apsieiti be to) ir smulkintais bazilikais. Pabaigoje sudedame krevetes, įpilame balto vyno ir trumpai trumpai pašildome, kad krevetės neperkeptų. Jei nesinori vyno aštrumo, jį galima pilti anksčiau ir leisti nugaruoti.

Nukoštus makaronus apliejame padažu ir… mėgaujamės. Skanu, labai švelniai aštru (kaip, minėjau, toks ir buvo mano tikslas), pomidoringa ir… nors šiek tiek neįprasta. Toks pomidorų-krevečių padažas, be abejo, pritaikomas ir su nespalvotais makaronais

Tik fotografuoti sunkiai sekės, nes beruošiant ir vakaro prieblanda užklupo…

Recepto šaltinis: interneto platybės ir mano galva.

Žinau, žinau… Ir mane apėmęs toks jausmas, kad prisėdu, vienu ypu prirašau ir vėl tyliu savaitę… ar daugiau… Tikriausiai dingsta rašymo esmė ir prasmė. Bet pastarieji pora mėnesių buvo pašėlę. Permainos, naujas gyvenimo būdas, o tuoj lauks dar daugiau permainų. Bent jau noras gaminti ir atrasti nenuslopo, tad artimiausiu metu naujų receptų netrūks.

Aš jau seniai visiems deklaravau, kad labai mėgstu pikantiškus pyragus. Juos smagu gaminti ir patogu valgyti tiek šiltus, tiek šaltus. Tad radusi dar vieną pyrago variantą ilgai nelaukiau.

1 pyragui reikės:

šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos (aš vienam pyragui sunaudojau 3 lakštelius, t.y. pusę pakuotės)

1,5 kg pomidorų

2 v. š. alyvuogių aliejaus

2 smulkiai kapotų česnako skiltelių

3 v. š. kapotų petražolių

1 v. š. pomidorų pastos

cukraus, druskos, pipirų, šlakelio tabasko padažo

300 g sūrio (rekomenduoja goudą, aš naudojau kitą olandišką)

Tešlą atšildome. Keturis pomidorus reikia supjaustyti riekelėmis. Likusius (nuluptus arba ne) reikia susmulkinti. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir jame apkepiname česnaką. Sudedame smulkintus pomidorus, dalį petražolių, pomidorų pastą, druskos, cukraus, pipirų ir tabasko padažo. Išmaišome ir troškiname 10 minučių vis pamaišydami.

Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių. Sviestu išteptą kepimo formą išklojame sluoksniuota tešla. Ant jos paskleidžiame pomidorų įdarą, o ant šio išdėliojame pomidorų riekeles. Sūrį supjaustome juostelėmis ar gabalėliais ir išdėliojame ant pyrago viršaus.

Pyragą šauname orkaitėn ir kepame 30 minučių. Prieš patiekiant galima pabarstyti likusiomis petražolėmis.

Skanu. Paprasta, bet skanu. Aš gal kitąkart šiek tiek daugiau tabasko dėčiau – norisi aštrumo. Bet šiaip labai gerai.

Receptas iš “Wypieki ze smakiem”.

Nežinau, ar mėnulio fazė pasikeitė, ar sušvitusi saulė padarė savo, bet šiandien gavau ilgai ilgai lauktus net du iš karto(!) delicious. magazine numerius. Valio valio valio. Užtat dabar smarkiai niežti pirštus vartyti tuos spalvingus puslapius ir semtis semtis semtis įkvėpimo. O kol kas – gardus ir vitaminingas troškinys, kaip ir visi tokio pobūdžio patiekalai, skanesnis kitą dieną.

4 porcijoms reikės:

~600 g menkės filė be odos

500 g nedidelių bulvikių

4 česnako skiltelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

2 žaliųjų paprikų

1 geltonosios paprikos

5 pomidorų (gali būti konservuoti)

100 ml daržovių sultinio

100 žaliųjų alyvuogių be kauliukų

Marinatui:

2 a. š. maltų kuminų

1 a. š. maltų kalendrų

4 v. š. citrinos sulčių

2 didelių česnako skiltelių

šviežios kalendros lapelių

1 a. š. druskos

Pirmiausia paruošiame marinatą. Visas sudedamąsias dalis sudedame į indą, sutriname smulkintuvu ir puse gautos masės ištriname gabalėliais supjaustytą žuvį. Ją dedame šaldytuvan tol, kol paruošime likusius ingredientus.

Bulvikes nuplauname, patariu ir pusiau iš karto perjpjauti, kad greičiau išvirtų, ir verdame pasūdytame vandenyje kol išvirs. Išvirusias nusunkiame ir padedame į šalį.

Kol žuvis marinuojasi ir bulvės verda, juostelėmis supjaustome paprikas, sukapojame česnako skilteles ir stambiai supjaustome pomidorus. Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname česnaką. Sudedame paprikas ir kepame 5 min., kol šiek tiek suminkštės. Tada sudedame pomidorus ir patroškiname viską dar pora minučių. Įmaišome sultinį, likusį marinatą ir pasūdome bei papipiriname. Nuimame nuo ugnies.

Kai viskas paruošta, į troškintuvą (geriau nelimpantį, o jei limpa, padės lašas aliejaus) sudedame virtas bulves, ant jų sudedame dalį troškintų daržovių, ant viršaus – marinuotą žuvį, vėl daržoves (kas liko) ir ant viršaus pabarstome alyvuogių. Troškintuvą uždengiame ir troškiname 10-12 min., kol žuvis bus gatava. Patiekiame su citrinos skiltelėmis ir kalendros lapeliais.

Skanu! Aš nemeluoju Kai likučius antrą dieną nusinešiau į darbą pietums, buvo dar skaniau. Šiek tiek aštru, labai aromatinga dėl paprikų. Ir sveika – vien tik daržovės ir žuvis. Kitąkart dar pridėčiau šparaginių pupelių, turėtų tikti. Šiek tiek dvelkia vasara toks troškinys, bet kartu ir šildančiai veikia.

Šaltinis: delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

Lietingą, šaltą ir niūrų vakarą pamėginau sugrąžinti šiltą ir saulėtą Nicą. Deja, žalių šparaginių pupelių neturėjau, tačiau puikiai tiko ir geltonos. Sugrįžti į atostogas taip pat pavyko – namuose tapo dar šilčiau ir jaukiau.

4 sočioms porcijoms reikės:

1 nedidelės gūžės salotų

3-4 vidutinio dydžio pomidorų

3 kietai virtų kiaušinių

3 vidutinio dydžio virtų bulvių

geros saujos apvirtų šparaginių pupelių

1 nedidelio raudonojo svogūno

poros ančiuvių

konservuoto tuno (tikrai nežinau kiekio – kroviau nuo širdies iš didelės skardinės)

jei norisi – žalių arba juodų alyvuogių

Užpilui:

1 nedidelės citrinos sulčių

alyvuogių aliejaus

2 arbatinių šaukštelių raudonėlių

1 valgomojo šaukšto bazilikų

juodųjų pipirų, druskos

1 arbatinio šaukštelio dižono garstyčių

Šitas salotas geriausia paruošti iš anksto: išvirti bulves, kiaušinius ir šparagines pupeles. Tada reikėtų paruošti užpilą: sumaišyti visus ingredientus, druskos kiekį reguliuoti pagal skonį. Aš iš pradžių maniau, jog būsiu padauginusi citrinos sulčių. Tačiau kai užpilas įsigėrė, per rūgštu nebuvo. Tada bulves ir šparagines pupeles apvoliojau dalimi užpilo ir palikau kurį laiką pastovėti, kad įsigertų. Į tą laiką suplėšiau salotų lapus, supjausčiau skiltelėmis pomidorus, plonomis riekelėmis svogūnus, suketvirčiavau kiaušinius, atidariau tunų skardinę ir susmulkinau ančiuvių filė. Na, o tada metas viską sudėti į vieną lėkštę, apipilti likusiu užpilu ir truputį palaikyti. Alyvuoges dėjome tik prieš pat valgydami, tad jų nuotraukose nematyti.

Buvo skanu.. ir sotu. Nors mano po miškus bėgiojęs vyras sukirto dvigubą porciją.

Receptas adaptuotas pagal Simply Recipes ir pačioje Nicoje valgytas salotas.