Ignės puodas

Atrodo, tos saulėtos dienos suteikia įkvėpimo gaminti, fotografuoti ir (!) aprašyti. Tik be ditirambų ir išvedžiojimų, nes plieskianti saulė kviečia veikti bet ką kitą, tik ne sėdėti prie kompiuterio…

Šita sriuba tapo improvizacija konkretaus recepto tema. Tiesiog buvo idėja ir noras utilizuoti užsistovėjusius sojų makaronus. Ir nebuvo vištienos, reikalingos pagal receptą, tik pievagrybiai. Ir, aišku, galima ginčytis, kiek gi ta sriubikė kiniška ar rytietiška. Vis dėlto užuominų yra.

4 porcijoms reikės:

~1 l norimo sultinio

8-9 didelių pievagrybių

~1/2 sojų arba ryžių makaronų pakelio

kelių svogūnų laiškų su galvutėmis

2-3 šaukštų sojų padažo

maltų juodųjų pipirų

Paruošiame sultinį. Pievagrybius nuplauname ir supjaustome riekelėmis. Sudedame į indą, užpilame sojų padažu, pabarstome pipirais ir išmaišome. Svogūnų laiškus su galvutėmis supjaustome žiedeliais. Paruošiame makaronus – užpilame juos verdančiu vandeniu, trumpai palaikome ir nukoštus sukarpome žirklėmis. Į verdanti sultinį suberiame pievagrybius ir paverdame 5 minutes. Tada sudedame makaronus ir svogūnų laiškus, šiek tiek pakaitiname ir galime tiekti.

Skonis švelnus, norintys gali pagalvoti, kaip jį paaštrinti. Bet man patiko ir taip. Kitąkart būtinai mėginsiu su ryžių makaronais, bet ir sojų tiko. Tai lengva, tačiau kartu ir soti, sriuba. Man patiko, kad ją lengva ir greita paruošti.

O dabar visi patrinam Budos pilvą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai, skaniai”

Greitas šakar-makar pietums. Gana sotus ir labai skanus (bent jau man, mėgstančiai pievagrybius, itin tiko). Tiesa, estetinis reikalo vaizdas ne visai geras, bet su troškiniais taip jau būna.

4 porcijoms reikės:

8 kietai virtų kiaušinių

šiek tiek sviesto

1 svogūno

1,5 stiklinės daržovių sultinio

250 g pievagrybių

2 šaukštų miltų

200 g grietinėlės

druskos, pipirų

2 šaukštų garstyčių

šlakelio citrinų sulčių

laiškinių česnakų arba krapų

Pirmiausia reikia kietai išvirti kiaušinius. Išvirus užpilti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. Keptuvėje arba puode įkaitiname sviestą ir pakepiname jame smulkiai kapotą svogūną, kol šis tampa skaidrus. Tada sudedame nuvalytus ir ketvirčiais (stambesnius – smulkiau) supjaustytus pievagrybius. Išmaišome ir kepiname maždaug 8 min. Pievagrybiai pradės išskirti skystį. Įberiame miltus, išmaišome ir patroškiname dar pora minučių.

Tada supilame sultinį ir jį užviriname. Sudedame grietinėlę ir garstyčias. Gerai išmaišome, papipiriname ir padruskiname. Ant silpnos ugnies troškinį verdame 10 min. Kol turime laisvo laiko, nuplauname ir sukapojame žalumynus, nulupame ir ketvirčiais supjaustome kiaušinius. Į trokšinį įpilame šlakelį citrinų sulčių, suberiame kiaušinius ir žalumynus. Išmaišome, trumpai pakaitiname.

Tikrai neblogas ir nebrangus patiekalas. Padažėlis ypač puikaus skonio. Ganėtinai sotus, siūlyčiau greta patiekti ryžių. Pati valgiau su duona – taip pat tiko. Tik jau paragavusi sugalvojau, kad garstyčių galėčiau dėti ir daugiau. Tiesa, troškinys turėtų būti tirštesnis. Aš, išsiblaškėlė, visko normą sumažinau perpus, bet sultinio užtikrintai supyliau 4 porcijų normą

Recepto šaltinis – “Greitai, lengvai skaniai”

Joninių diena buvo pilna saldaus liūdesio ir lagaminų krovimo. Ne, aš neišvykstu… Į ganėtinai ilgą ir labai įdomią kelionę išvažiavo mano sužadėtinis. Nors neplanavau gaminti nieko, tačiau paskutinę akimirką užsimaniau palepinti jį (ir išnaudoti fotoaparato turėjimą). Vienas, du, ir mintyse – daugiaryžio idėja. Pagrindas, tik be salierų, pasiskolintas iš skaniai.lt.

4 porcijoms reikės:

250 g ryžių (pirkau spec. daugiaryžiui, mat mane prigąsdino, kad su paprastaisiais ne taip skanu)

1 l vištienos sultinio

100 ml virinto vandens

2 nedidelių svogūnų

2 skiltelių česnako

10-11 vidutinio dydžio pievagrybių (naudojau rudus, jie aromatingesni)

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

100 ml balto sauso vyno

100 g virtų krevečių

parmezano ir kapotų petražolių apibarstyti

Sukapotas česnako skilteles ir susmulkintus svogūnus sudedame į įkaitintą alyvuogių aliejų ir pakepiname, kol suminkštėja. Tada sudedame smulkintus pievagrybius (aš pjausčiau ganėtinai stambiai), užpilame vandeniu ir uždengę troškiname, kol vanduo išgaruoja. Kai vandens nebelieka, suberiame ryžius ir nuolat maišydami kepame apie 5 minutes, kol jie taps permatomi. Vėliau įpilame vyną (galima naudoti ir vermutą, tačiau aš nemėgstu jo), išmaišome ir pakaitiname (maišydami), kol vynas išgaruoja. Tada palaipsniui pilame po kelis samčius sultinio, maišome ir vėl pilame ir vėl maišome. Prieš pilant naują porciją, senoji jau turi būti susigėrusi/išgaravusi. Visas žaidimas trunka apie 15 min. Beje, aš nesunaudojau viso paruošto sultinio… Nežinau, gerai tai ar ne,  bet ryžiai rezultate buvo išvirę. Galima pagardinti druska ir pipirais. Kai ryžiai jau išvirę, suberiame krevetes, išmaišome ir trumpai pakaitiname – tiek, kad jos sušiltų, bet nepervirtų. Daugiaryžį apibarstome parmezanu ir petražolėmis ir skanaujame. Dar galima į lėkštes įdėti sviesto, tačiau man jo nepritrūko.

Buvo neišpasakytai skanu! Puikus patiekalas, nors ir ilgokai trunka tas žaidimas su sultiniu ir ryžiais. Tiesą pasakius, kaip pirmas mėginimas gaminti daugiaryžį (po ilgų svajų…) jis buvo stulbinantis. Tikrai gaminsiu dar ne kartą, įsirašau į savo mėgiamų patiekalų su begalinėmis variacijomis sąrašą. Tegyvuoja Italija!

Eilinis lyrinis nukrypimas… Su šiokiu tokiu pakeitimu.

And wet with tears and good-byes, his hair of deepest black
All my tears cried against his milk-white throat
Hidden behind the curtain of his beautiful black hair
As deep as ink and black, black as the deepest sea
The smell of his black hair upon my pillow
Where his head and all its black hair did rest
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West
Today he took a train to the West

Labai mėgstu grybus, turbūt tą jau kažkada minėjau. Pievagrybiai nėra išimtis. Tad akims užkliuvus už šio recepto “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, burnoje iškart ėmė kauptis seilės. Mintyse jau vaizdavausi švelnaus skonio pievagrybius su aromatingais krapais… Bet viskas pavyko ne visai taip, kaip tikėjaus. Vis dėlto idėjos neapleidžiu ir publikuoju neblogą bemėsį patiekalą.

4 porcijoms reikės:

600 g pievagrybių

1 nedidelio svogūno

1 šaukšto citrinų sulčių

didelio ryšelio krapų (pirkau vazonėlį, visą jį ir suvartojau)

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 stiklinės sauso baltojo vyno

1 šaukšto garstyčių

druskos, pipirų

250 g grietinėlės

Pievagrybius supjaustome riekelėmis ir apšlakstome citrinų sultimis, kad nepajuostų. Svogūną nulupame ir sukapojame. Krapus nuplauname ir sukapojame. Troškintuve įkaitiname alyvuogių aliejų ir trumpai apkepiname pievagrybius. Suberiame svogūną, dar pakepiname ir įpilame vyno. Pirkau nebrangų ir neypatingą stalo vyną. Ir iš karto galiu pasakyti – įpyliau jo kiek per daug. Ruošiau patiekalą dviems porcijoms, o vyno supyliau kaip keturioms. Taigi, kol kaista pievagrybiai ir svogūnai, sumaišome grietinėlę, garstyčias ir krapus. Viską supilame ant pievagrybių ir troškiname, kol mišinys sutirštėja. Prieš tai pagardiname druska ir pipirais.

Kadangi padauginau vyno, troškinys išėjo skystokas ir rūgštokas. T. y., man pernelyg ryškiai jautėsi vynas. Patiekiau troškinį su ryžiais ir išėjo sotūs, bet lengvi šeštadienio pietūs. Tikrai mėginsiu dar kartą – tai pigus ir geras patiekalas. Tik vyno kiekį jau pamažinsiu

Iš karto perspėju visus sveikuolius – tai nėra pati liesiausia sriuba. Tačiau.. na, skani, ką padarysi.

Reikės:

5 nedidelių bulvių

1 l sultinio (geriau daržovių ar vištienos)

100 g rūkytos šoninės

6-7 pievagrybių (priklausomai nuo dydžio)

baltųjų pipirų

Nuskustas ir nuplautas bulves supjaustome kubeliais. Geriausia nedideliais, kad greičiau suvirtų. Juos suberiame į verdantį sultinį ir verdame, kol suminkštės. Kol bulvės verda, paruošiame šoninę ir pievagrybius. Grybus supjaustome riekelėmis ir (jei yra noro) apšlakstome citrinos sultimis. Patyriau, jog tai nebloga priemonė, padedanti pievagrybiams nepajuosti bei suteikianti sriubai rūgštelės. Šoninę supjaustome kubeliais. Ją apkepiname keptuvėje be riebalų – tegul išsiskiria šoninėje esantys riebalai. Apskrudusius gabaliukus išimame iš keptuvės ir likusiuose riebaluose apkepame pievagrybius.

Kai bulvės išverda, čiumpame trintuvą ir padarome tyrę. Tada sudedame šoninę, pievagrybius, papipiriname ir pakaitiname kelias minutes.

Labai skani sriuba. Aš viriau gana skystą, tačiau norint galima ją padaryti labai tirštą. Geras patiekalas žvarbiems vakarams. Be to, ir sąnaudos minimalios. Tiesa, sriubą dar galima pagardinti ir papuošti krapo šakele.

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Reikės:
400 g makaronų
1 raudonosios paprikos (ar matėt jų kainą???)
100 g pievagrybių (atsargiai vertinkite jų kiekį, aš persistengiau)
1 raudonojo svogūno
100 g fermentinio sūrio
~150-180 g varškės
aliejaus
2 laiškinių svogūnų su galvutėmis
1 stiklinės pomidorų sulčių/pomidorų pastos

Na, kiek ji ispaniška, o kiek tiesiog gardi – atskiras klausimas. Bet greitiems pietums ar vakarienei – pats tas.

Reikės:
500 g vištienos, supjaustytos kepsneliais
po 1 raudonąją ir žaliąją saldžiąją papriką
1 indelio įdarytų žaliųjų alyvuogių (rinkausi įdarytas krevetėmis, nors iš principo nėra svarbu)
200 g pievagrybių
200 ml sultinio
4 šaukštų pomidorų padažo
alyvuogių aliejaus
2 šaukštų miltų
1 šaukšto prieskonių vištienai arba maltos saldžiosios paprikos
druskos
pipirų

Skanūs ir sotūs pietūs – dukart orkaitėje iškeptos bulvės, įdarytos aromatingu įdaru.

Reikės:
4 didelių bulvių
pusės vidutinio dydžio poro
150 g kumpio (jautienos, kiaulienos ar vištienos – jums rinktis)
100 g fermentinio sūrio
150 g pievagrybių
raudonėlių
baziliko
druskos, pipirų
aliejaus kepti