Ignės puodas

Nesugalvoju pratarmės šitam nuostabiam dalykui. Mėsa. Jautiena. Kam patinka – pusžalė. Sultinga. Ir švelnus česnakinis padažas. Mouthwatering.

4 porcijoms reikės:

4 norimo dydžio 2-3 cm storio jautienos kepsnių

1 nedidelio smulkiai pjaustyto svogūno

2-4 česnako skiltelių (priklausomai nuo česnako mėgimo lygio)

1 stiklinės balto vyno

280 ml pieno

45 g sviesto

30 g miltų

druskos, pipirų

Apie mėsą pasakoti galima ir daug, ir mažai. Jei trumpai – iškepame nedideliame kiekyje aliejaus iki norimo iškepimo lygio ir pabarstome druska bei pipirais. Jei išsamiau – norimą iškepimo lygį (žalias, pusžalis, iškepęs) reguliuojame iš akies, laiko ir lietimo kombinacijos. Tiems, kam pusžalis kepsnys – mėsos kepsnių karalius, kepant mėsą reikia stebėti, kada pradės paviršiuje skirtis sultys ir paliesti kepsnį – jei šis bus tokio tvirtumo, kaip vieta tarp smiliaus ir nykščio šiuos pirštus suspaudus, mėsa viduje bus dailiai rausva.

Apie padažą. Pirmiausia išlydome 15 g sviesto ir jame pakepiname svogūną, kol pagels. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir kepame 1 min. Beriame druskos ir pipirų. Supilame vyną, užviriname ir verdame tol, kol skysčio sumažės maždaug perpus. Nuimame nuo ugnies.

Kitame inde išlydome likusius 30 g sviesto ir jame maždaug 5 min. pakepiname miltus. Tada po truputį vis maišydami supilame pieną. Taip, taip – ruošiame bešamelį Svarbiausia neskubėti ir gerai maišyti – tada viskas eisis kaip iš pypkės. Turi išeiti kreminis tirštas padažas. Padruskiname ir papipiriname jį, supilame svogūnų-česnako-vyno mišinį, išmaišome ir pilame ant kepsnio. Gardžiuojamės.

Labai sunku nevalgius pietų rašyti apie maistą

Padažo receptas iš Garlic Central

Buvau primiršusi sekmadieninį duonos kepimą. Bet štai atsigavau po žiemos švenčių ir vėl panižo rankos. Vieną sekmadienį kartojau duoną su saulėje džiovintais pomidorais. O šią savaitę net dukart (pažadas yra pažadas) kepiau duoną su parmezanu ir alyvuogėmis. Pikantiška, išskirtinio skonio, puiki duona – ją galima valgyti ir vieną arba tik su lengvutėmis salotomis. Niam!

Vienam gana nemažam kepalui reikės:

50 g mielių

100 g sviesto

300 ml pieno

600 g miltų

žiupsnio druskos

100 g šviežiai tarkuoto parmezano

100 g juodų iškaulintų alyvuogių

1 valgomojo šaukšto raudonėlio

1 plakto kiaušinio

Mieles sutrupiname. Puode išlydome sviestą, įpilame pieną, išmaišome ir pašildome. Sutrupintas mieles užpilame sviesto ir pieno mišiniu, gerai gerai išmaišome iki vientisos tekstūros.

Atskirame inde sumaišome miltus, druską, tarkuotą parmezaną, alyvuoges, raudonėlį. Šį mišinį užpilame sviesto, pieno ir mielių lydiniu. Suminkome tešlą. Indą su tešla uždengiame ir paliekame pusvalandį iškilti.

Paruošiame kepimo formą: arba išklojame kepimo popieriumi, arba ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Tešlą padaliname į tris apylyges dalis ir supiname pynutę. Ją įdedame į kepimo formą. Išplakame vieną kiaušinį ir tuo plakiniu ištepame paruoštą tešlą. Būsimą duonelę dar paliekame pakilti 30 minučių. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

Duoną kepame 40 min. arba tol, kol pluta tampa gražiai auksinė.

Tiesą sakant, tešlos išeiga ganėtinai didelė. Tad, jei nedaug valgytojų, siūlau mažinti ingredientų kiekį. Geriau jau porą kartų per savaitę išsikepti šviežios duonelės. Tuo labiau, kad šią itin nesunku paruošti ir trunka neilgai. O duona itin skani ir ypatinga. Kai pirmąkart kepiau, tai valgiau ir valgiau. Tiesa, jau minėta duona su džiovintais pomidorais man pasirodė universalesnė, bet ši tikrai verta išmėginti.

Recepto šaltinis: Wypieki ze smakiem.

Šiaip jau šiokiomis dienomis paprastai negaminu nieko “kitokio”, nieko naujo ir nieko sudėtingo. Ypač vengiu pusryčių. Ilgiems savaitgalio pusryčiams su dviem puodeliais kavos ir (dažnai) gabalėliu pyrago pasiryžtu pagaminti ką nors naujo. Tačiau šokią dieną – ne. Bet tikriausiai trečiadienis buvo ypatingesnė diena. O gal norėjosi suvartoti mocarelos likučius. Arba tiesiog užplūdo tas šventas noras suktis virtuvėje kiaurą parą – kad tik būtų kam suvalgyti…

Iš tikrųjų ilgai gamindami šiuos sumuštinėlius neužtruksite, ypač jei iš anksto pasiruošite ančiuvių sviestą.

4 porcijoms reikės:

4 ančiuvių

250 g mocarelos

2 kiaušinių

5 valgomųjų šaukštų pieno

60 g minkšto sviesto

8 riekelių skrudinti skirtos duonos

alyvuogių aliejaus kepti

Pirmiausia derėtų paruošti ančiuvių sviestą. Ančiuvius išimame, pamirkome vandenyje, kad nebūtų per sūrūs ir susmulkiname. Minkštą sviestą išsukame su ančiuvių gabalėliais. Kad būtų visai teisinga, manau, praverstų sutrinti viską į košelę – ją būtų smagiau tepti.

Mocarelą supjaustome griežinėliais. Sumuštinių duonos riekeles ištepame ančiuvių sviestu. Ant vienos riekelės klojame mocarelą, uždengiame kita ir taip sudėliojame keturis sumuštinius. Indelyje išplakame pieną ir kiaušinius su žiupsneliu druskos. Keptuvėje gerai įkaitiname alyvuogių aliejų. Gerai tokiam atvejui turėti didesnę keptuvę, kurioje lengvai tilptų bent du tokie sumuštiniai. Taigi sumuštinius įmirkome kiaušinių plakinyje iš abiejų pusių ir dedame keptuvėn. Apkepame iš abiejų iki plutelė apskrunda, o mocarela viduje išsilydo. Nuvarviname perteklinius riebalus ir patiekiame dar šiltus sumuštinius ant stalo.

Dariau du sumuštinių variantus: vieną su ančiuviais, kitą be. Ir man pasirodė, kad su ančiuviais sumuštiniai skanesni, nors receptas sakė, kad galima ir be jų. Apskritai skonio šventės nebuvo, tačiau paįvairinau pusryčių meniu ir sunaudojau sūrį bei sumuštinių duoną. Atrodo, prisiminsiu šiuos sumuštinėlius dar kada nors – visai patogus receptas.

Šaltinis: receptinės kortelės.

Jei apie smaližius anglai sako, kad jie turi sweet tooth, apie mane galėtų pasakyti, jog turiu savoury tooth. Neduokit man tortų, bandelių, sausainių, bet duokit kokį pyragą, įdarytą sūriu, mėsa, daržovėmis.. Ak

Taigi sekmadienį pasiraitojau rankoves ir iškepiau štai tokį quiche. Originalas siūlė kepti daug mažų, aš apsiėjau su vienu dideliu.

Tešlai -

240 g miltų

2 šaukštų vandens

1 šaukštelio druskos

150 g sviesto

Įdarui -

200 g špinatų

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

2 česnako skiltelių

druskos, pipirų

2 kiaušinių

200 ml pieno

1 šaukštelio raudonėlio

200 g fetos sūrio

80 g juodų alyvuogių be kauliukų

250 g vyšninių pomidorų

Iš miltų, druskos, sviesto ir vandens užmaišome tešlą. Aš paprastai kapoju arba rankiniu arba elektriniu “pagalbininku”. Iš gautos tešlos suformuojame rutulį, jį paplojame, įvyniojame į foliją ir įdedame šaldytuvan 30 minučių. Kol tešla šąla, špinatus nuplauname, nuskabome lapelius, juos sukapojame ir pakepiname alyvuogių aliejuje, kol suminkštėja. Įmaišome druskos, pipirų, išspaudžiame česnako skilteles. Paliekame atvėsti.

Kiaušinius ir pieną išplakame iki vientisos masės, pagardiname šaukšteliu raudonėlių, druska ir pipirais.

Kepimo formą (ar formas) ištepame riebalais, išklojame tešla ir kelias minutes pakepame 200 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Ant tešlos paskleidžiame špinatus, ant jų išdėliojame sutrupintą fetos sūrį, alyvuoges ir pusiau perpjautus pomidorus. Viską užpilame kiaušinių ir pieno plakiniu. Šauname į orkaitę ir kepame maždaug 25 minutes.

Turiu pasakyti, jog su druska šiek tiek persistengiau. O bet tačiau pyragas išėjo puikus ir skanus. Gaivūs pomidorėliai puikiai atsveria fetos sūrį. Tiesa, rekomenduoju didesniai formai imti daugiau miltų ir sviesto, nes mano pagrindas išėjo kiek plonokas.. Šiaip ar taip, tai buvo būtent tai, ką mėgstu. Tikiuos ir daugiau variacijų išmėginti.

Recepto šaltinis: “Wypieki ze smakiem”. O, taip, gilinu lenkų kalbos žinias

Pamenu, kai buvau vaikas, mama sekmadienio pusryčiams vasarą-rudenį kepdavo blynelius su cukinijomis. Kepdavo ji juos saldžius, ir tai buvo geras savaitgalinių pusryčių paįvairinimas. Neseniai iš namų parsivežiau didelę cukiniją. Pradėjusi laužyti galvą, kur ją sunaudoti, prisiminiau tuos blynelius. Bet kadangi aš iš prigimties daugiau mėgstu sūriai/rūgščiai/aštriai, gimė toks recepto variantas.

2-3 porcijoms reikės:

~100 g tarkuotos cukinijos (galima ir daugiau, jei norite, kad cukinija labiau jaustųsi)

1 kiaušinio

šiek tiek pieno

~5 valgomųjų šaukštų miltų

druskos

padažui:

grietinės

druskos

petražolių, krapų, kitų žalumynų

baltųjų pipirų

Iš kiaušinio, pieno ir miltų užmaišome gana tirštą blynų tešlą. Įmaišome tarkuotą cukiniją, tešlą padruskiname. Jei dedate daugiau cukinijos, nepakenks papildomas kiaušinis. Kol kepame blynus, paruošiame padažą iš grietinės, druskos, pipirų ir smulkintų žalumynų.

Gal tai ne visai receptas, o daugiau idėja vakarienei ar lengviems pietums. Gardus, greitai paruošiamas patiekalas, nereikalaujantis daug sąnaudų. Tikrai kepsiu ir dažniau, eksperimentuodama su cukinijos kiekiu bei įvairiais priedais, kad blynelių skonis būtų dar pikantiškesnis.

Pakalbėkime apie vyšnias. Apie jų intensyvų raudonį. Apie ypatingą skonį. Apie malonų kvapą. Man vyšnios – pagrindinė visų metų uoga. Gali nebūti netgi agrastų ir raudonųjų serbentų. Svarbu, kad būtų vyšnių. Jei kitas uogas dažniausiai mėgstu tik šviežias, tai vyšnias galiu valgyti ir uostyti ir nešioti visais pavidalais. Uogienės, pyragai, ledai, padažai, sagės, auskarai, ekrano užsklandos… Vyšnios. Vyšnios mano raison d’etre; uoga, kurios laukiu visus metus, o tik sulaukusi puolu valgyti. Todėl sau gimtadieniui kepiau šokoladinį vyšnių pyragą. Todėl pas tėvus pirmiausia apvalgau vyšnias (juk skaniausios tiesiai nuo medžio), ir tik paskui pėdinu link aviečių, agrastų, žirnių.

Pyragas paprastas kaip dukartdu, bet dėl to nemažiau ypatingas.

Reikės:

3 atskirtų kiaušinių

~ 8 valgomųjų šaukštų miltų

~ 5 valgomųjų šaukštų cukraus

2 saujų iškaulintų vyšnių

šiek tiek pieno

150 g sviesto (jei norite lengvesnio pyrago, dėkite daugiau)

100 g išlydyto juodojo šokolado

1.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Minkštą sviestą išsukame su kiaušinių tryniais ir cukrumi iki vientisos masės. Supilame lydytą šokoladą, viską gerai išmaišome. Tada masę praskiedžiame pienu. Pilame pamažu, kad lengvai išsimaišytų. Tiksliai nežinau, kiek pyliau. Manau, apie 100 ml, gal šiek tiek daugiau. Tada beriame miltus ir kepimo miltelius, maišome, kol tešla tampa tiršta ir gana sunki. Kiaušinių baltymus atskirame inde išplakame iki standžių putų ir po šaukštą įmaišome į tešlą. Ji taps lengvesnė ir puresnė. Tada įmaišome vyšnias. Į riebalais pateptą kepimo formą sudedame tešlą ir kepame 30-40 minučių. Iš tešlos galima prikepti ir keksiukų, aplieti juos kokiu baltuoju šokoladu ir mėgautis.. niam niam…

Man tai buvo tobulas gimtadienio pyragas. Kadangi iš tėvų prisivežiau šių šventų uogų, tai dar kepsiu pyragą ir stengsiuosi ištobulinti. Bus ir daugiau nuotraukų po savaitgalio – kai pyragas bus prapjautas ir suvartotas dar kito gimtadienio proga.

Keistas paradoksas – nemėgstu medaus, tačiau meduolinius pyragus ir meduoliukus galiu šlamšti kad net ausys linksta. Bet medaus kiekis arbatoje turi būti minimalus. Taigi iš tos didžios meilės meduoliniams kepiniams ir didaus noro sunaikinti medaus atsargas sugalvojau iškepti meduolinių keksiukų. Receptą truputį improvizavau, truputį pasirėmiau TastyArt šokoladinių keksiukų receptu (aišku, be šokolado).

Naudojau:

3 atskirtus kiaušinius

100 ml pieno

150 g (man atrodo, buvo ir kiek daugiau…) minkšto sviesto

2 šaukštus cukraus

žiupsnį vanilinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

7 kaupinus šaukštus miltų

po žiupsnelį imbiero, cinamono ir sumaltų gvazdikėlių

100 g medaus

Medų išlydžiau puode ir pagardinau prieskoniais. Sviestą ištryniau su tryniais ir cukrumi, bebaigdama sukti įmečiau vanilinio cukraus. Tada į masę supyliau medų, viską gerai išmaišiau, įpyliau pieno, dar kartą išmaišiau, tada subėriau kepimo miltelius ir pamažu supyliau miltus. Išėjo tirštoka tešla. Tuomet išplakiau baltymus ir juos švelniai įmaišiau į tešlą. Keksiukų formeles (gaila, neturėjau tinkamų popierinių įdėklų) ištepiau sviestu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje kol prie dantų krapštuko nebelipo tešla, o patys keksiukai dailiai iškilo ir parudo.

Ką galiu pasakyti – keksiukai išėjo “keksiukiški”, minkšti ir švelnūs. Medus vos jautėsi, tad kitąkart lydysiu jo kiek daugiau. Ir žinau, kad, jei sumanyčiau dar vidun įšvirkšti kokio vanilinio kremo, tai būtų super-turbo keksiukai… Kiti ragavusieji sakė, kad keksiukai skanūs. Vadinasi, neabejotinai bus antras dublis

Papildymas: antrąkart kepti keksiukai tirpte ištirpo.. Mat paskaninau juodo šokolado glajumi. Labai tiko. Sunaudojau gal 150 g šokolado maždaug 20-30 keksiukų.

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo
50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio šviežių mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio
vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.

Tokį paprastą, bet labai suintrigavusį receptą radau sename angliškame reklaminiame žurnalėlyje. Jis buvo priskirtas rubrikai “eating out”. Na, taip, picos pyragas tobulai tinka iškylos patiekalui. Bet ne menkiau jis tinka ir sotiems pietums namuose ar darbe.