Man dažnai nepavyksta prisitaikyti prie vyro alaus virimo grafiko. Kaip žinia, neturime viryklės, tik tokią dviejų kaitviečių elektrinę orkaitėlę. Tad kai prietelius užkelia savo 16 l talpos alaus virimo puodą, vietos nebelieka. O aš beveik visada tomis dienomis suplanuoju patiekalą, kuriam reikia nemažai laiko – apkepti, virti ar apskritai šokinėti aplink. Aną sekmadienį buvo panašiai – užsispyriau sidre troškinti triušį, kurį (ir daržoves) prieš tai dar reikia apkepti. Derinomės derinomės vienas prie kito, kol pietūs pavirto ankstyva vakariene. Bet buvo verta. Triušiui visada verta skirti laiko ir jėgų. Beje, šitam reikės pasiruošti iš vakaro.

4 porcijoms reikės:

1 nedidelio triušio, sukapoto į 8 gabalėlius

1 smulkiai sukapoto svogūno

3 smulkiai supjaustytų morkų

1 čiobrelio šakelės

250 ml sauso sidro (jau nekalbu, kad tikro, ne cheminio)

3 v. š. aliejaus

1 v. š. miltų

475 ml sultinio (idealiu atveju, žinoma, triušienos, bet tiks ir vištienos, ir daržovių)

Pakankamai dideliame inde (gali būti kepimo), kad vienu sluoksniu tilptų triušio gabalėliai, išdėliojame pusę kapoto svogūno ir morkų. Ant viršaus sudedame triušieną, apibarstome likusiomis daržovėmis ir įdedame čiobrelio šakelę. Užpilame viską sidru, uždengiame indą ir įdedame į šaldytuvą marinuotis per naktį. Žinoma, galima užmarinuoti iš ryto, bet patirtis rodo, kad kuo ilgiau triušis mirks tame sidre, tuo pikantiškesnio skonio bus mėsa.

Kitą dieną išimame triušį iš marinato ir nusausiname. Marinatą nukošiame – daržoves dedame į vieną indą, o skystį – į kitą. Gerai įkaitintoje keptuvėje (arba, jei turite, kepimo inde, kurį vėliau galėsite kišti tiesiai į orkaitę) įkaitiname 2,5 v. š. aliejaus ir iš visų pusių apkepiname triušio gabalėlius. Kepame po kelis, vis apversdami, kol apskrus.  Išimame triušieną, supilame likusį aliejų ir maišydami pakepiname daržoves maždaug 10-12 min., kol pradės ruduoti. Daržoves apibarstome miltais ir gerai išmaišome. Tada į keptuvę supilame atidėtą marinatą ir sultinį, gerai išmaišome ir, jei reikia, įberiame druskos bei pipirų.

Į kepimo indą su dangčiu sudedame triušieną, užpilame skysčiu su daržovėmis ir gerai apvoliojame mėsą, kad būtų tolygiai padengta. Įberiame čiobrelio lapelių. Uždengiame dangčiu ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 30 min. Po to sumažiname temperatūrą iki 150 laipsnių, apverčiame triušio gabalėlius ir kepame dar 1,5 val., kas pusvalandį apversdami mėsą, kol ji tampa minkšta.

Geriausia patiekti su prancūzišku batonu, juo bus galima sulaižyti gardų padažą. Greta puikiai tiks to paties sidro taurė. Tikra sekmadieninė palaima… Salsvos morkos, pikantiškas padažas ir minkštutėlė triušiena. Tikrai gardu, o svarbiausia – paprasta. Reikia tik… laiko.

O dabar metas klausimui. Šaldiklyje dar turiu triušienos. Troškinau ir su sidru, ir su grietinėle, todėl klausiu – kaip dar galėčiau paruošti triušiuką?

Receptas iš delicious. magazine, 2010 kovo mėn. nr.

Maistas gaminamas tam, kad galėtum juo dalytis. Tokia mano filosofija. Sau pačiai gaminti ne taip įdomu – rūpi, kad būtų ką pamaitinti ir palepinti. Šis patiekalas toks ir yra – masiškas, sotus, sušildantis. Jis skirtas kompanijai, kuri apypietę susirinktų virtuvėje arba prie stalo kieme, įjungtų kombainą “Kaimas Pjaun III”, sučieškavotų visas daržoves, o po to vienas paskirtasis vyr. virėjas viską sudėtų į burbuliuojantį puodą ir neskubėdamas ištroškintų. Tai vasaros valgis, šlovinantis daržo gėrybes. Tai katilas, prie kurio visi susiburia ir prašo pakartoti… ir dar… na, ir dar truputį (ar ten dar liko ko nors?).

4 porcijoms reikės:

gabalėlio rūkytos mėsos (dešros, kumpio, karkos ar pan.)

1 vidutinio dydžio svogūno

2-3 česnako skiltelių

1 nedidelės aitriosios paprikos

4 bulvių

3 morkų

1 v. š. sultinio miltelių

galiuko cukinijos

1 saldžiosios paprikos

šlakelio aliejaus

kelių šakelių įv. žalumynų

maltų baltųjų pipirų

2-3 v. š. lydyto sūrelio

Viskas prasideda nuo mėsos. Ji turi būti parūkyta, kvepianti dūmu ir kaimu. Aš visada verčiuosi su tuo, ką turiu – vieną kartą tai buvo rūkyta dešra, kitą kartą – kumpelis, o šįkart – gabalėlis kumpio ir atlikusi dešrelė. Supjaustome mėsą kubeliais.

Dideliame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir apkepiname mėsą. Kepinti nereikia labai ilgai – kol mėsytė pradės skleisti dūmo kvapą, kuris po to taip maloniai įsigers į visą troškinį.

Tada puodan beriame sukapotą česnaką ir svogūną, supjaustytą aitriąją papriką. Išmaišome ir dar pakepiname. Česnaką man patinka gana stambiai sukapoti – troškinant jis netenka aitrumo, tampa švelnus.

Metas bulvėms. Galima daryti įvairiai, bet man patinka, kai pachliobkės pagrindą sudaro bulvės – suvirusios jos suteikia malonaus tirštumo. Taigi metame į puodą kubeliais pjaustytas bulves, pamaišome ir užpilame vandeniu – tiek,  kad vos apsemtų. Beriame sultinį ir maltus pipirus ir paliekame užvirti. Tada į draugiją keliauja griežinėliais supjaustytos morkos. Vėl išmaišome, uždengiame – tegul verda. Kiek pavirus (apytikriai 10-15 min.) sudedame pjaustytą cukiniją – be sėklų ir be žievelės, nes dažniausiai jos jau būna “bombinės”, kai skanus tik minkštimas. Kai masė pradeda tirštėti, o daržovės suminkštėja (praeina maždaug 15 min.), metas saldžiajai paprikai – ją supjaustome kubeliais ir beriame į puodą.

Svarbi pastaba dėl visų kitų daržovių – pachliobkei tinka viskas iš daržo. Žirneliai, šparaginės pupelės, žiediniai kopūstai, kaliaropės…. Viskas! Tiesiog jas reikia dėti tinkamu laiku – kad nepervirtų ar, priešingai, neliktų žalios. Todėl patartina iš anksto apgalvoti, kuriai daržovei kiek laiko reikia virti.

Taigi. Kai matome, kad ir saldžioji paprika išvirė, nukeliame puodą nuo ugnies ir suberiame šviežius žalumynus. Petražolės, krapai, laiškiniai česnakai, čiobreliai, bazilikai – tinka viskas. Man ypač patiko dėti čiobrelių.

Galiausiai metas paskutiniam akcentui – lydytam sūreliui. Įkrečiame porą trejetą šaukštų, gerai išmaišome ir… troškinys nusidažo gražia balsva spalva… Galima tiekti ant stalo!

Skaniausia valgyti draugų kompanijoje susėdus aplink didelį stalą. Kabinti šaukštais, jei norisi – užkąsti juoda duona. Ir džiaugtis, kad vasarą taip lengva pasigaminti pietus.

Receptas – Landynės Geltonos ir ko.

Tikroji vasara prasideda tada, kai uždera šviežių daržovių derlius. Štai ir šiuo metu valgiaraštį diktuoja daržo gėrybės: šviežios bulvytės, morkytės, agurkėliai, cukinijos, šparaginės pupelės ir t.t. ir pan. Galiu prisipažinti, kad man pasisekė – tėvai turi derlingą daržą, iš kurio ir mūsų šeimai atriekia nemažą dalį. Šita vasaros variacija “iš to, kas darže” gimė prieš porą savaičių, bet vykusį skonį dar prisimenu…

2 porcijoms reikės:

pusės nedidelės šviežios cukinijos

2 šviežių morkų (jei mažesnės, prireiks ir 4-5)

poros saujų brokolinio kopūsto žiedynų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 nuluptų ir sukapotų pomidorų (jei tingisi – 1/2 skardinės konservuotų)

3 v. š. sviesto

šakelės šviežių bazilikų

druskos, pipirų

200 g makaronų

Makaronus proziškai ir paprastai išverdame. O kol jie verda keptuvėje įkaitiname sviestą ir beriame smulkintus svogūnus bei česnakus, iš karto po jų – šiaudeliais pjaustytas morkas. Kepdami maišome, kol jos vos vos apkepa, tada beriame taip pat šiaudeliais pjaustytą cukiniją ir brokolinių kopūstų žiedynus. Man asmeniškai skanu, kai daržovės dar būna traškokos, nesusmegusios. Suberiame pomidorus (jie sukurs tokį “padažiškumą”), išmaišome, patroškiname, suberiame prieskonius – ir dedame ant nukoštų makaronų. Jei norisi, galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.

Šviežios svieste apkeptos daržovės – pasaka. Netgi svogūnai, kol dar švieži, saldūs, tad drąsiai pjaustykite juos didesniais gabalėliais – bus tikrai skanu.

Žinau, žinau – gėda pelėda taip apsileisti ir nerašyti. Blogiausia tai, kad aptingti neaptingau – kepu, verdu, minkau, ragauju. Bet pavasariop norisi daugiau laiko praleisti ne prie kompiuterio, o bent jau skaitant knygą ar nostalgiškai žvelgiant pro langą į… ne, ne į medžius ar paukštelius, o į beburzgiančius ekskavatorius ir sunkvežimius.

Bet. Aš ne apie tai. O apie anglišką bulvių ir maltos mėsos pyragą. Ne, ne piemens pyragą – atrodo, jį reikia ruošti iš atlikusios keptos mėsos. O cottage pie gaminamas iš šviežios mėsos. Taip ir dariau. Kepiau. Ir iš karto sakau – buvo dieviškai skanu.

4 nedidelėms porcijoms reikės:

500 g nuskustų ir gabaliukais supjaustytų bulvių

3 v. š. pieno (arba daugiau, priklausys nuo bulvių košės tirštumo)

4 v. š. sviesto

1 vidutinio dydžio svogūno

1 vidutinio dydžio morkos

1 česnako skiltelės

1/2 saliero lapkočio

2 v. š. aliejaus

200 g smulintų pievagrybių

220 g maltos jautienos arba avienos (čia aš sakau stop: pateikiu originalų kiekį, bet pati gamindama dėjau dvigubai daugiau – tiesiog nepažiūrėjusi į receptą tiek sudėjau ir tiko)

1 v. š. miltų

1/4 puodelio marsalos arba obuolių sulčių

1 skardinės konservuotų pomidorų be skysčio

1 a. š. sojos arba vusterio padažo

druskos ir pipirų

(nebūtinai) 1/4 puodelio tarkuoto čederio

Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Jas nukošiame ir sugrūdame. Tada supilame pieną ir sudedame sviestą, išmaišome. Jei reikia, pilame dar pieno – tikslas gauti tirštą vientisą bulvių košę.

Svogūną, česnaką, morką ir salierą smulkiai sukapojame (rankomis arba su virtuvės kombainu). Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, sudedame daržoves ir kepame 10 min., kol suminkštės. Tada suberiame pievagrybius. Po poros minučių sudedame mėsą ir ją išskirstome taip, kad taptų biri ir paruduotų. Suberiame miltus ir išmaišome, tada supilame marsalą arba obuolių sultis. Po to keptuvėn keliauja pomidorai (jei smulkinti – tiesiai, jei ne – prieš tai supjaustyti) ir sojų arba vusterio padažas. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir paliekame burbuliuoti 20 min. Po to dar kartą permaišome, padruskiname ir papipiriname ir kepame dar maždaug 10 min., kol mišinys sutirštės, o skystis išgaruos.

Mėsą dedame į kepimo indus (dėjau į tokius ovalius), apdedame bulvių koše ir, jei norime, viršų apibarstome tarkuotu sūriu. Tada dar kelioms minutėms į karštą orkaitę, kad apskrustų – ir ant stalo!

O, kaip mes valgėme. Pasigardžiuodami. Užsigerdami “Guinness” (ne ta šalis, bet labai tiko). Stabtelėdami atsidusti “ak, kaip skanu…” Nes skanu! Labai labai skanu! Patiekalas, žinoma, labiau žiemai tinkantis, bet kol kovą sninga – puikiai tiks sotiems pietums.

Receptas iš N. Lawson “How to eat”

]]> http://puodas.lt/ne-piemens-pyragas/feed/ 0 http://puodas.lt/pomidoru-sriuba-su-lesiais-ir-perlinemis-kruopomis/ http://puodas.lt/pomidoru-sriuba-su-lesiais-ir-perlinemis-kruopomis/#comments Sat, 19 Feb 2011 08:30:33 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=960
Dar vieną patiekalą galiu ištrinti iš pasižymėtųjų! Ir dar sriubą įtraukti į gaminamųjų arsenalą. Tikrai puiki soti šildanti sriuba. Viriau berods tą dieną, kai siautė vėtra – pats tas oras. Reikės: 2 v. š. aliejaus arba sviesto 3 vidutinių griežinėliais supjaustytų morkų 1 vidutinio dydžio susmulkinto svogūno 400 g konservuotų smulkintų pomidorų 900 ml sultinio 2 puodelių virtų perlinių kruopų 1 puodelio virtų [...]]]>

Dar vieną patiekalą galiu ištrinti iš pasižymėtųjų! Ir dar sriubą įtraukti į gaminamųjų arsenalą. Tikrai puiki soti šildanti sriuba. Viriau berods tą dieną, kai siautė vėtra – pats tas oras.

Reikės:

2 v. š. aliejaus arba sviesto

3 vidutinių griežinėliais supjaustytų morkų

1 vidutinio dydžio susmulkinto svogūno

400 g konservuotų smulkintų pomidorų

900 ml sultinio

2 puodelių virtų perlinių kruopų

1 puodelio virtų lęšių (aš taip pat naudojau žaliuosius)

1 a. š. džiovintų mairūnų

1 a. š. džiovintų čiobrelių

1 a. š. druskos

1/2 a. š. kajeno arba čili pipirų

juodųjų pipirų

petražolių pabarstyti (nebūtina)

Pirmiausia iš anksto išsiverdame perlines kruopas ir lęšius. Puode įkaitintame aliejuje arba svieste  kelias minutes pakepiname svogūnus, tada suberiame morkas ir dar šiek tiek pakepiname. Supilame smulkintus pomidorus ir sultinį, suberiame prieskonius ir užviriname. Sriubai pavirus 10-15 min. sudedame kruopas ir verdame dar antra tiek. Patiekiame pabarstytą kapotomis petražolėmis.

Ką aš galiu pasakyti. Kaip ir visos geros sriubos, skaniausia antrą dieną. Man patiko, nes joje yra ir lęšių, ir perlinių kruopų. Ir nežinau, ar tik man vienai taip išėjo, tačiau pusę sriubos teko užšaldyti – nesuvalgėme dviese… Kita vertus, gerai – sutaupiau laiko kitiems pietums ar vakarienei

Receptas rastas pas Forelle. Man atrodo, iš jos tinklaraščio dar turiu prisižymėjusi receptų

Ne, visai ne dėl to, kad nėra laiko, nustojau gaminti ar paprasčiausiai pabodo… Tiesiog šiemet kaip niekad gausu rudeninių gėrybių, todėl jau daug daug savaičių iš eilės nesuku sau galvos, ką paruošti. Ir neieškau naujovių. Beveik. Va, turėjau kelias paprikas. Gražios, raudonos, naminės. Ir labai norėjau išvirti iš jų sriubą. Tą ir padariau. Kadangi gavosi puuuikiai – štai ir receptas.

4 porcijoms reikės:

4 raudonųjų paprikų

1 l sultinio

2 svogūnų

2 morkų

gabalėlio sviesto

100 ml balto vyno

druskos ir pipirų

Paprikas perpjauname pusiau, išvalome, dedame į kepimo skardą ir kepame tol, kol odelė pradeda pūslėtis. Atvėsusias tiek, kad jau įmanoma rankoje išlaikyti, nulupame. Svogūną susmulkiname, o nuskustas morkas sutarkuojame. Daržoves pakepiname svieste maždaug 10 min., tada pasūdome, papipiriname ir užpilame sultiniu. Įdedame keptas nuluptas paprikas ir verdame 10 min. Supilame vyną, šiek tiek pakaitiname ir sutriname plakikliu. Baigta.

Aš patiekiau su šviežiai kepta duona. Mmm.. skanumėlis. Pikantiškos paprikos ir vos juntamas baltas vynas (aišku, galima ir be jo išsiversti!). Svieste kepintos daržovės pagal nutylėjimą yra gerai. Žodžiu, skonio, kvapo ir spalvos šventė. Ne, ne taip.. KVAPO šventė. Ach, kaip ta sriuba kvepėjo…

Receptas su nukrypimais iš ManoReceptai.lt

]]> http://puodas.lt/trinta-papriku-sriuba/feed/ 2 http://puodas.lt/lesiu-apkepas-su-desra/ http://puodas.lt/lesiu-apkepas-su-desra/#comments Fri, 22 May 2009 14:21:29 +0000 Ignė http://puodas.lt/?p=242
Dar vienas rudeniškai žiemiškas patiekalas. Bet užsiėmiau atlaisvinti vietos spintelėje. Ir žinot kaip būna – atsidarai, o ten produktai, pirkti kažkada kažkokiam patiekalui. Ir stovi maišeliai, dėželės, stiklainėliai, butelaičiai, kol juos kas panaudos. Primąja auka tapo lęšių pakuotė. Apskritai lęšiai po žirnelių man yra priimtina ankštinė daržovė. O štai su pupelėmis beveik nedraugauju. Bet gana [...]]]>

Dar vienas rudeniškai žiemiškas patiekalas. Bet užsiėmiau atlaisvinti vietos spintelėje. Ir žinot kaip būna – atsidarai, o ten produktai, pirkti kažkada kažkokiam patiekalui. Ir stovi maišeliai, dėželės, stiklainėliai, butelaičiai, kol juos kas panaudos. Primąja auka tapo lęšių pakuotė. Apskritai lęšiai po žirnelių man yra priimtina ankštinė daržovė. O štai su pupelėmis beveik nedraugauju. Bet gana tuščiažodžiauti. Paprastas patiekalas, kuriam lęšius geriausia pasiruošti iš anksto.

2-3 porcijoms reikės:

geros saujos lęšių

2-3 nelabai didelių bulvių

1 nedidelė morka

1 podidis poras

bet kurio rūkymo dešros (geriausia, aišku, naminės… bet pati jau buvau tokią subaigusi)

druskos, pipirų

1 kiaušinio

100 ml grietinėlės

0,75 l daržovių sultinio

šiek tiek tarkuoto fermentinio sūrio

Taigi lęšius užmerkiame šaltu vandeniu ir paliekame kelioms valandoms. Išbrinkusius nukošiame, užpilame daržovių sultiniu ir paverdame 15 min. Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome podidžiais kubeliais. Į verdantį vandenį sudedame bulves, jas paverdame 5 minutes, tada sudedame morkas ir paverdame dar 5-7 minutes. Porą supjaustome griežinėliais (maždaug 1 cm pločio) ir įdedame prie morkų-bulvių likus kokiai 1 minutei (porai gi greitai apverda).

Nukošiame lęšius ir daržoves, viską sumaišome. Dubenėlyje išplakame kiaušinį ir grietinėlę, padruskiname ir papipiriname. Įmaišome tarkuotą sūrį. Tarp daržovių mišinio įmaišome dešros gabalėlių, užpilame plakiniu, darsyk permaišome ir sudedame į kepimo formą. Ją pašauname į orkaitę ir kepame maždaug 15 min., kol sukrekės plakinys.

Neblogas apkepėlis, ypač gardus antrąją dieną, kai visi skoniai labiau susilieja. Praktinis patarimas – kuo daugiau dešros ir lęšių, tuo geriau. Receptą radau “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, tačiau patrumpinau gamybos laikus – man originalūs pasirodė per ilgi.

P. S. O jei nesudėjote visų lęšių ir jų atliko, sumaišykite juos su keliomis riekelėmis šiaudeliais pjaustyto kumpio ir fermentinio sūrio bei pora šaukštų majonezo – ir štai jums greita vakarienė.

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Puikus prancūziškas patiekalas, kurį nesunku pagaminti, o suvalgytas neapsunkina skrandžio.

Reikės:
480 g vištienos krūtinėlių
1 skiltelės česnako
2 morkų
2 nedidelių cukinijų
1 saldžiosios paprikos
saulėgrąžų aliejaus
200 g grietinėlės
druskos, pipirų
1 arbatinio šaukštelio Provanso žolelių (arba Viduržemio jūros prieskonių mišinio)
žiupsnelio tarkuoto “Džiugo” sūrio

Skaniausias, kol morkos šviežios ir saldžios – ką tik iš dirvos. Ryškios oranžinės spalvos kepinys derės su gaivinančiais ledais.

Reikės:

2 stiklinių smulkiai tarkuotų morkų
1 stiklinė cukraus
2-2,5 stiklinių miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
0,5 šaukštelio cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
0,5 šaukštelio imbiero
1 pakelis vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
125 g sviesto

Morkas smulkiai sutarkuojame bulvėms skirta trintuve, apibarstome cukrumi, išmaišome ir padedame į šalį 15-20 min. Minkštą sviestą išsukame su kiaušiniais. Suberiame tarkuotas morkas ir, nuolat maišydami, beriami miltus su kepimo milteliais. Kai tešla būna pakankamai tiršta (turi gautis panaši į obuolių pyragui reikalingą tešlą), suberiame visus prieskonius, gerai išmaišome ir sukrečiame į aliejumi išteptą kepimo skardą. Kepame 30 min. 200 laipsinių karščio orkaitėje.
Rezultatas: pyragas, kurio verta paragauti. Saldus, minkštas ir švelnus – tinkamas svečiams vaišinti ir namiškiams nustebinti. Asmeniškai – vienas geriausiai pavykusių pyragų. Pasirodo, morkos tinka ne tik salotoms.