Ignės puodas

Būna dienų, kai visiškai nesinori ilgai kuistis virtuvėje, kai siela ir skrandis nereikalauja šedevro. Kartais būna, kad reikia ko nors labai paprasto, labai jaukaus, truputį paguodžiančio… Comfort food.

Todėl vieną sekmadienį ir viriau šią sriubytę – nes reikėjo šilumos, jaukumo ir paprastumo. Pateiksiu tik pagrindinę idėją. Ji lengvai gali būti keičiama atsižvelgiant į šaldytuvo turinį.

Porai sočių porcijų reikės:

600 ml daržovių arba vištienos sultinio

saujelės mažų makaronų

50 g virtos arba keptos vištienos

1/4 saliero šaknies

2 nedidelių morkų

1 mažo svogūno

juodųjų pipirų

1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų

žiupsnelio maltų muskatų

sviesto

Nulupame ir nuplauname morkas, saliero šaknį ir svogūną. Morką sutarkuojame, svogūną ir salierą smulkiai supjaustome. Virtą/keptą vištieną supjaustome nedideliais kubeliais. Puode išlydome ir įkaitiname nedidelį gabalėlį sviesto. Sudedame morkas bei svogūną ir maišydami pakepiname, kol daržovės suminkštėja. Suberiame salierą, išmaišome, trumpai patroškiname. Į daržovių mišinį įberiame pipirų, aitriųjų paprikų, malto muskato. Gerai išmaišome ir užpilame iš anksto paruoštu sultiniu. Verdame, kol salierai suminkštėja. Tada suberiame vištieną ir makaronus. Verdame, kol makaronai bus išvirę. Nukeliame nuo ugnies, jei reikia, paskaniname prieskoniais. Man patinka aštrokos sriubos, tad aitriųjų paprikų nepagailėjau.

Pavyko taip, kaip norėjau. Paprastai, gardžiai, šildančiai. Beje, pastebėjau, kad patiekalai būna gardesni, kai juos gamindama klausausi klasikinės muzikos. Ypač “padeda” Šopeno fortepijono viražai.

Dar vienas rudeniškai žiemiškas patiekalas. Bet užsiėmiau atlaisvinti vietos spintelėje. Ir žinot kaip būna – atsidarai, o ten produktai, pirkti kažkada kažkokiam patiekalui. Ir stovi maišeliai, dėželės, stiklainėliai, butelaičiai, kol juos kas panaudos. Primąja auka tapo lęšių pakuotė. Apskritai lęšiai po žirnelių man yra priimtina ankštinė daržovė. O štai su pupelėmis beveik nedraugauju. Bet gana tuščiažodžiauti. Paprastas patiekalas, kuriam lęšius geriausia pasiruošti iš anksto.

2-3 porcijoms reikės:

geros saujos lęšių

2-3 nelabai didelių bulvių

1 nedidelė morka

1 podidis poras

bet kurio rūkymo dešros (geriausia, aišku, naminės… bet pati jau buvau tokią subaigusi)

druskos, pipirų

1 kiaušinio

100 ml grietinėlės

0,75 l daržovių sultinio

šiek tiek tarkuoto fermentinio sūrio

Taigi lęšius užmerkiame šaltu vandeniu ir paliekame kelioms valandoms. Išbrinkusius nukošiame, užpilame daržovių sultiniu ir paverdame 15 min. Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome podidžiais kubeliais. Į verdantį vandenį sudedame bulves, jas paverdame 5 minutes, tada sudedame morkas ir paverdame dar 5-7 minutes. Porą supjaustome griežinėliais (maždaug 1 cm pločio) ir įdedame prie morkų-bulvių likus kokiai 1 minutei (porai gi greitai apverda).

Nukošiame lęšius ir daržoves, viską sumaišome. Dubenėlyje išplakame kiaušinį ir grietinėlę, padruskiname ir papipiriname. Įmaišome tarkuotą sūrį. Tarp daržovių mišinio įmaišome dešros gabalėlių, užpilame plakiniu, darsyk permaišome ir sudedame į kepimo formą. Ją pašauname į orkaitę ir kepame maždaug 15 min., kol sukrekės plakinys.

Neblogas apkepėlis, ypač gardus antrąją dieną, kai visi skoniai labiau susilieja. Praktinis patarimas – kuo daugiau dešros ir lęšių, tuo geriau. Receptą radau “Kochen mit Pfiff” rinkinyje, tačiau patrumpinau gamybos laikus – man originalūs pasirodė per ilgi.

P. S. O jei nesudėjote visų lęšių ir jų atliko, sumaišykite juos su keliomis riekelėmis šiaudeliais pjaustyto kumpio ir fermentinio sūrio bei pora šaukštų majonezo – ir štai jums greita vakarienė.

Neslėpsiu – šią sriubą gaminti paskatino dailus paveiksliukas receptų rinkinyje… Tačiau skonis nuo to paveiksliuko beveik neatsiliko.

Reikės:

3 vidutinio dydžio morkų

200 g pievagrybių

pusės citrinos

150 g maltos jautienos

100 g ryžių

1 l sultinio

sviesto (recepte nurodytas margarinas, tačiau jis man nepriimtinas)

1 nedidelis svogūnas

2 česnako skiltelės

kelios petražolės šakelės

druskos, baltųjų pipirų

norintiems – šaukštas grietinėlės sriubai užbalinti.

Morkas supjaustome skrituliukais (iki 0,5 cm storio), pievagrybius – apydidžiais gabalėliais. Ant jų išspaudžiame pusės citrino sultis. Puode įkaitiname sviesto gabalėlį ir apkepame pievagrybius. Juos išimame, įkaitiname dar gabalėlį sviesto ir apkepame maltą jautieną, kol ši tampa biri. Tada sudedame smulkintą svogūną ir išspaudžiame česnakus. Pakepiname minutėlę, ir tada supilame sultinį, suberiame morkas, pievagrybius ir ryžius. Puodą uždengiame ir verdame ant nedidelės ugnies apie 20 min., kol ryžiai ir morkos suminkštės. Į tą laiką sukapojame petražoles. Sriubai bebaigiant virti, ją padruskiname ir papipiriname. Prieš patiekant įberiame petražolių ir (jei norisi) įpilame grietinėlės. Man nesinorėjo.

Šiek tiek įtariai žvelgiau į šį ingredientų mišinį. Bet buvo gardu. O kiekio, vietoj nurodytų 4 porcijų, užteko penkioms. Buvo justi netgi rūgštelė nuo citrinos, tai labai pagyvino sriubą. Ir, be abejo, tai soti sriuba, tad ir nedidelio indelio pakanka prisikirsti.

Atsiprašau, fotoaparatas išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, tad nuotraukos (bent kol kas) nebus…

Reikės:
~150 g maltos mėsos
1 vidutinio dydžio cukinijos (aš naudojau geltoną, ji niekuo no žalios nesiskiria)
3-4 nedidelių morkų
2 nedidelių svogūno galvučių
aliejaus
druskos
pipirų
1 litro sultinio

2 apkepėlėms reikės:
100 g bemielės sluoksniuotos tešlos (jei kepsite daug apkepėlių, tešlos kiekį padidinkite; vienai užtenka ~50 g tešlos)
1 nemažo pomidoro
3 nedidelių morkų
2 svogūnėlių su laiškais
krapų
petražolių
bazilikų
baltųjų pipirų
druskos
sūrio
150 g grietinėlės sūrio

Puikus prancūziškas patiekalas, kurį nesunku pagaminti, o suvalgytas neapsunkina skrandžio.

Reikės:
480 g vištienos krūtinėlių
1 skiltelės česnako
2 morkų
2 nedidelių cukinijų
1 saldžiosios paprikos
saulėgrąžų aliejaus
200 g grietinėlės
druskos, pipirų
1 arbatinio šaukštelio Provanso žolelių (arba Viduržemio jūros prieskonių mišinio)
žiupsnelio tarkuoto “Džiugo” sūrio

Neradau geresnio pavadinimo šiai sriubai, puikiai tinkančiai žvarbų rudens vakarą. Tai patiekalas, kurį galima paruošti iš beveik bet kokių namuose randamų daržovių ir mėsos (kai kas tokį gaminimą vadina šaldytuvo revizija). Taigi kaip greitai paruošti labai skanią sriubą?

Nulupame vieną morką ir dvi vidutinio dydžio bulves. Viską supjaustome nedideliais kubeliais. Užvirus vandeniui, suberiame vieną kubelį sultinio (vištienos, jautienos, grybų – nesvarbu) ir supjaustytas daržoves. Kai bulves ir morkos suminkštėja, metas mėsiškajam sriubos priedui. Šį kartą tai buvo parūkytos dešrelės. Tačiau puikiai tinka ir šoninė, rūkyta dešra ar virta vištiena. Verdame toliau. Prieš pat baigiant virti supilame prieskonius. Malti juodieji pipirai, bazilikai, krapai, raudonėliai mairūnai – kuo daugiau, tuo sodresnis skonis.

Viskas. Sriuba gatava. Valgom ir norim dar.

Skaniausias, kol morkos šviežios ir saldžios – ką tik iš dirvos. Ryškios oranžinės spalvos kepinys derės su gaivinančiais ledais.

Reikės:
2 stiklinių smulkiai tarkuotų morkų
1 stiklinė cukraus
2-2,5 stiklinių miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
0,5 šaukštelio cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
0,5 šaukštelio imbiero
1 pakelis vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
125 g sviesto

Morkas smulkiai sutarkuojame bulvėms skirta trintuve, apibarstome cukrumi, išmaišome ir padedame į šalį 15-20 min. Minkštą sviestą išsukame su kiaušiniais. Suberiame tarkuotas morkas ir, nuolat maišydami, beriami miltus su kepimo milteliais. Kai tešla būna pakankamai tiršta (turi gautis panaši į obuolių pyragui reikalingą tešlą), suberiame visus prieskonius, gerai išmaišome ir sukrečiame į aliejumi išteptą kepimo skardą. Kepame 30 min. 200 laipsinių karščio orkaitėje.
Rezultatas: pyragas, kurio verta paragauti. Saldus, minkštas ir švelnus – tinkamas svečiams vaišinti ir namiškiams nustebinti. Asmeniškai – vienas geriausiai pavykusių pyragų. Pasirodo, morkos tinka ne tik salotoms.

Gardus ir paprastas vasaros pabaigos patiekalas.

Reikės:
350 g menkės filė
2-3 bulvių
3-4 morkų
1 svogūno galvutės
300 g fermentinio sūrio
pipirų
krapų
raudonėlių
aliejaus kepti