Pirmąkart šių salotų pasigaminau dar vasarą. Tada buvo ilgasis savaitgalis, taigi ėmiausi save vaišinti skania vakariene, kad nebūtų ilgu ir liūdna būti vienai namuose. Salotas “sukonstravau” be jokio išankstinio recepto. Klioviausi tik kažkur kažkada skaitytų receptų nuotrupomis ir savo nuojauta. Štai kas išėjo ir buvo jau ne kartą pagaminta.

2 porcijoms reikės:

2 nedidelių gabalėlių nebrandinto ožkos pieno sūrio

10-12 vyšninių pomidorėlių

saujos saulėgrąžų ir moliūgų sėklų arba kedrų riešutų

kalno įvarių salotų: jaunų špinatų lapų, gražgarsčių, cikorijų, lygialapių salotų – ko tik norisi; bet gražgarsčių – būtinai

šviežiai maltų juodųjų pipirų

nebūtinai: šlakelio alyvuogių aliejaus, juodųjų alyvuogių

Atskirose lėkštėse arba vienoje didelėje klojame nuplautus ir nusausintus salotų lapus. Ant jų išdėliojame perpus perpjautus pomidorėlius. Ožkos pieno sūrį kepu orkaitėje – dedu ant folijos ir kelias minutes kepu 150 laipsnių orkaitėje. Kol sūris kepa, greitai paskrudiname pasirinktas sėklas/riešutus keptuvėje be riebalų. Ant salotų dedame sūrio gabalėlius, apibarstome dar šiltomis kepintomis sėklomis, pabarstome šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Jei norisi, šliūkštelime alyvuogių aliejaus. Šįkart į salotų lėkštes atkeliavo ir juodosios alyvuogės.

Mmm… Tas sūrio sodrumas. Ir skrudintos sėklos. Ir gražgarstės. Viskas puiku. Pomidorėliai suteikia gaivos. Žinau, nėra tai originalios salotos. Tačiau man jos tokios skanios! Vis retkarčiais jų užsinoriu. Tik reikia laukti vasaros – tada daržovės šviežios ir galbūt daugiau nuotaikos lengviems pietums būna.