Ignės puodas

Moliūgai – kol kas iki galo neprisijaukintos daržovės (tiksliau, vaisiai). Na, bet pamažu kaupiu galimų receptų skrynelę ir kol kas nė vienu nenusivyliau. Šįkart – “Moters savaitgalio virtuvėje” siūlomas vištienos ir daržovių troškinys.

4 porcijoms reikės:

300 g moliūgo

mažos skardinės konservuotų pomidorų be odelių

200 g žirnelių (originale reikia šaldytų, tačiau aš naudojau konservuotus – tiko)

4 vištos krūtinėlių

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

1 nedidelio svogūno

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono

1/2 arbatinio šaukštelio imbiero

1 aitriosios paprikos

1 valgomojo šaukšto cukraus

4-5 valgomųjų šaukštų vandens

alyvuogių aliejaus kepti

Moliūgo “mėsą” supjaustome kubeliais, vištieną – juostelėmis. Susmulkiname svogūną. Supjaustome konservuotus pomidorus. Išvalome aitriąją papriką ir supjaustome žiedeliais.

Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname svogūną. Recepte rašo, kol apskrus, tačiau aš tik iki švelnaus gelsvumo apkepiau. Tada sudedame aitriąją papriką, suberiame cinamoną ir imbierą, sudedame vištieną, išmaišome ir maišydami pakepame kelias minutes, kol vištiena šiek tiek apkeps. Tada sudedame moliūgo gabaliukus, pomidorus ir, jei naudojame šaldytus, žirnelius. Jei naudojame konservuotus, juos sudėsime likus kelioms minutėms iki troškinimosi pabaigos. Taigi į mėsos ir daržovių mišinį įberiame cukraus, užpilame vandens ir uždengiame. Troškiname 20-25 minutes.

Labai gardus ir lengvas patiekalas. Išsigandusi, kad gali būti per saldu, bėriau druskos. Tačiau tai nebūtina – patiekalas išėjo nesaldus, šiek tiek pikantiškas. Tiesa, pasigedau aitriosios paprikos aitrumo. Manau, norint aštresnio patiekalo, papriką reikėtų dėti vėliau, nes dabar ji susitroškina… Tikrai dėmesio vertas patiekalas. Moliūgų sezonas dar tik prasidėjo, tad galima jį ne kartą paruošti. Tiesa, troškinys labai nenoriai pozavo… Realybėje jis išvaizdesnis

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo

50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio

vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.