Ignės puodas

Atėjo metas saldėsiui.

Šiemet tėvų darže užderėjo moliūgų. Vieną (dar sąlyginai nedidelį) su vyru gražiai sudorojome – jis išvirė alaus, o aš – daug litrų sriubos. Bet štai parsiritinome dar vieną ir atėjo metas pyragui su moliūgu. Iš tikrųjų jį kepdama galvojau, velnias, nežinia, kas išeis. Nes man pasitaiko tokių dienų, kai užsispiriu viską daryti vienu metu: virti, kepti, pjaustyti, minkyti ir t. t. Tampu tokiu daugiafunkciu prietaisu, virtuvėje sukeliu netvarką, kurioje ir velnias sprandą nusisuktų, devynis prakaitus išlieju ir… kažkaip pavyksta. Taip buvo ir šįkart.

Tešlai:

250 g kvietinių miltų

125 g sviesto

1 kiaušinio

1 a. š. vanilinio cukraus

50 ml vandens

Įdarui:

600 g kubeliais pjaustyto moliūgo

gabalėlio cinamono lazdelės

40 g sviesto

150 g cukraus

4 kiaušinių

2 v. š. kukurūzų miltų

tarkuotos apelsino žievelės

Iš tešlai skirtų produktų paruošiame vienalytę tešlą. Kadangi neturiu tokio virtuvinio kombaino, kuriame tilptų nurodyti kiekiai, nepasididžiavau ir sukišau rankas į miltų, vanilinio cukraus, sviesto ir kiaušinio mišinį ir paprasčiausiai viską maigiau tol, kol pradėjo lipti. Tada pamažu pildama vandenį sumaišiau vientisą tešlą. Padarome iš jos rutulį, įvyniojame į plėvelę ir įdedame į šaldytuvą 30 min.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Moliūgo gabalėlius sudedame į puodą, užpilame vandeniu, įmetame cinamono lazdelę ir užverdame. Užviręs moliūgas gana greitai suminkštės, taigi nukošiame, išimame cinamono lazdelę ir sutriname, kol nebeliks gabalėlių. Sviestą išsukame su cukrumi ir kiaušiniais, supilame į moliūgų masę ir gerai išmaišome. Galiausiai beriame kukurūzų miltus ir tarkuotą apelsino žievelę ir išmaišome.

Traukiame tešlą iš šaldytuvo. Išklojame ja sviestu išteptą kepimo skardą. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Tešlą geriau iškloti plonu sluoksniu ir padaryti gana aukštus bortelius, nes įdaro išeina ganėtinai nemažai. Taigi ant tešlos pilame moliūgų įdarą, šauname į orkaitę ir kepame 30 min.

Mamma mia! Kokia spalva, koks aromatas! Aš kantriai laukiau, kol pyragas atvės, tada užkaičiau melisų arbatos, ir susėdome mudu su vyru skanauti. Moliūgų įdaras kreminis ir lengvas, su vos juntamu saldumu ir maloniu apelsino aromatu. Turiu pripažinti, kad seniai teko ragauti taip burnoje tirpstančio pyrago. Gražus oranžinis saulėto rudens akcentas. Man labai patiko – jau trinu rankomis, kad tėvų darže dar kėpso keli moliūgėliai.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Moliūgai – kol kas iki galo neprisijaukintos daržovės (tiksliau, vaisiai). Na, bet pamažu kaupiu galimų receptų skrynelę ir kol kas nė vienu nenusivyliau. Šįkart – “Moters savaitgalio virtuvėje” siūlomas vištienos ir daržovių troškinys.

4 porcijoms reikės:

300 g moliūgo

mažos skardinės konservuotų pomidorų be odelių

200 g žirnelių (originale reikia šaldytų, tačiau aš naudojau konservuotus – tiko)

4 vištos krūtinėlių

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

1 nedidelio svogūno

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono

1/2 arbatinio šaukštelio imbiero

1 aitriosios paprikos

1 valgomojo šaukšto cukraus

4-5 valgomųjų šaukštų vandens

alyvuogių aliejaus kepti

Moliūgo “mėsą” supjaustome kubeliais, vištieną – juostelėmis. Susmulkiname svogūną. Supjaustome konservuotus pomidorus. Išvalome aitriąją papriką ir supjaustome žiedeliais.

Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir apkepiname svogūną. Recepte rašo, kol apskrus, tačiau aš tik iki švelnaus gelsvumo apkepiau. Tada sudedame aitriąją papriką, suberiame cinamoną ir imbierą, sudedame vištieną, išmaišome ir maišydami pakepame kelias minutes, kol vištiena šiek tiek apkeps. Tada sudedame moliūgo gabaliukus, pomidorus ir, jei naudojame šaldytus, žirnelius. Jei naudojame konservuotus, juos sudėsime likus kelioms minutėms iki troškinimosi pabaigos. Taigi į mėsos ir daržovių mišinį įberiame cukraus, užpilame vandens ir uždengiame. Troškiname 20-25 minutes.

Labai gardus ir lengvas patiekalas. Išsigandusi, kad gali būti per saldu, bėriau druskos. Tačiau tai nebūtina – patiekalas išėjo nesaldus, šiek tiek pikantiškas. Tiesa, pasigedau aitriosios paprikos aitrumo. Manau, norint aštresnio patiekalo, papriką reikėtų dėti vėliau, nes dabar ji susitroškina… Tikrai dėmesio vertas patiekalas. Moliūgų sezonas dar tik prasidėjo, tad galima jį ne kartą paruošti. Tiesa, troškinys labai nenoriai pozavo… Realybėje jis išvaizdesnis

Vienu metu jau maniau, jog pasirinkau per rimtą iššūkį sau ir savo orkaitei – iškepti moliūgų duoną. Pirma, tam reikėjo nemažai laiko. Antra, nuomojamo buto dujinė orkaitė ne visada nori kepti taip, kaip pageidauju aš. Tačiau pagaliau prisiruošusi užsibrėžtą tikslą įvykdžiau, manau, gana gerai.

Moliūgų duonos receptą radau viename vokiškame receptų rinkinyje, “Kochen mit Pfiff”. Jame ji pavadinta “Šiaurės Vokietijos moliūgų duona”.

Reikės (ne itin dideliam kepaliukui):
250 g moliūgo
50+50 g sviesto
100 ml pieno
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų
miltų
1/4 pakelio šviežių mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukšto druskos
1 kiaušinio
vandens

Moliūgą supjaustome kubeliais, užpilame vandeniu (kad kiek apsemtų) ir apie 20 minučių verdame.

Tada visą masę sutriname, įberiame imbiero, kvapiųjų pipirų, supilame pieną ir įdedame 50 g sviesto. Viską išmaišome iki vientisos masės. Atvėsiname.

Ruošiame tešlą. Mieles ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį, supilame moliūgų masę, po truputį beriame miltus ir išminkome vientisą, prie delnų nelimpančią tešlą. Ją paliekame valandai pakilti. Kepimo formą ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Iš pakilusios tešlos suformuojame kepalėlį ir dedame į formą. Tešlą aptepame išlydytu sviestu (tiksliau, jo dalimi) ir šauname į neįkaitintą orkaitę. Kepame 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.
Duonai iškepus, ją aptepame likusiu išlydytu sviestu ir dar kelias minutes palaikome orkaitėje.

Tiesą sakant, tikėjaus kažko daugiau. Tačiau gali būti, jog pagailėjau prieskonių arba moliūgas vis dėlto buvo kiek neprinokęs. Šiaip ar taip, duona išėjo skani, puri, su traškia plutele. Ypač gardu buvo su juoda arbata. Tarsi primityvus derinys, tačiau tiko.